Šiuo metu labai populiaru kalbėti apie vitamino D trūkumą, kuris, manoma, būdingas beveik visiems. Nėštumo metu, kai vitaminas D atiduodamas besiformuojančiam kūdikiui, šis trūkumas gali dar labiau padidėti. Taigi, kiek vitamino D reikia vartoti nėštumo metu ir kodėl jis toks svarbus?
Vitamino D svarba nėštumo metu
Vitaminas D yra būtinas kalcio įsisavinimui organizme, o tai svarbu kaulams. Jis taip pat padeda gerai funkcionuoti raumenų, nervų ir imuninei sistemoms. Vitamino D trūkumas gali pakenkti tiek nėščiajai, tiek besivystančiam kūdikiui.
Vitamino D trūkumo pasekmės nėščiajai
Jei nėščiajai trūksta vitamino D, padidėja rizika susirgti:
- Padidėjusiu kraujospūdžiu
- Nėščiųjų diabetu
- Kraujavimu po gimdymo
- Kaulų ir raumenų skausmu
- Kaulų retėjimu
- Dantų problemomis
- Dažnomis infekcijomis (peršalimu, gripu)
- Plaukų slinkimu
- Nuovargiu
- Bloga nuotaika, depresija
Vitamino D trūkumo pasekmės naujagimiui
Jei nėščiajai trūksta vitamino D, jo trūks ir naujagimiui. Tai gali sukelti:
- Mažesnį gimimo svorį
- Priešlaikinį gimdymą
- Rachitą (medžiagų apykaitos sutrikimą, pažeidžiantį daugelį organų)
- Mažą raumenų įtempimą (tonusą)
- Pakaušio prakaitavimą, suplokštėjimą
- Kupros formavimąsi
- Skreivas kojytes
- Vėlyvą dantų dygimą
- Dirglumą
- Apetito stoką
Jei nėščiajai vitamino D netrūksta, naujagimiui jo pakanka 8 savaites po gimimo. Tačiau vėliau didelė tikimybė, kad vitamino D trūks, nes motinos piene jo yra labai mažai. Tuomet gali atsirasti rachito simptomai. Todėl visais atvejais rekomenduojama papildomai vartoti D vitaminą.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Kaip sužinoti, ar trūksta vitamino D?
Įprastai nėštumo metu vitaminas D netiriamas. Tačiau mažai tikėtina, kad jo netrūksta, nes nėščioji savo D vitaminą dalinasi su vaisiumi. Be to, jei už lango ne vasara, saulė D vitaminu nelepina.
Vitamino D kiekį galima sužinoti atlikus kraujo tyrimą. Tiriamas 25(OH) D kiekis kraujyje. Jei tyrimo atsakyme matote skaičius ˂30ng/ml arba ˂75nmol/l, tai jums trūksta Vitamino D. Pradėjus vartoti vitaminą D, pakartokite tyrimą po 3 mėnesių.
Jei nenorite tirtis D vitamino, vartokite 400TV per parą. Paprastai vitaminuose ir būna toks kiekis.
Tos, kurios turi svorio perteklių, būna mažai saulėje ar nėštumas tęsiasi rugsėjo - kovo mėnesį, turėtų atlikti kraujo tyrimą D vitamino kiekiui nustatyti. Turinčioms svorio perteklių, D vitamino trūkumas dažnas, o jam sumažinti reikia didesnių, nei paprastai D vitamino dozių. Taip atsitinka todėl, kad riebalų ląstelės pasisaviną D vitaminą.
Kiek vitamino D reikia nėštumo metu?
Pakankamas kiekis yra iki 400TV (10µg) per parą. Trūkstant rekomenduojama 1000-2000TV.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Vitamino D šaltiniai
Didžioji dalis (90%) D vitamino pasigamina būnant saulėje ir tik 10% gaunama su maistu. Taigi, vien sureguliavus mitybą jo trūkumą pašalinti sunku.
Saulėtais mėnesiais visą reikiamą D vitamino dozę galima gauti iš saulės. Rekomenduojama būti saulėje 15-30 minučių per dieną. Spinduliais lepinti veidą ir rankas. Nuo rugsėjo mėnesio pabaigos iki vėlyvo kovo saulės nepakanka, todėl reikia vitamino D papildomai su maistu ar papildais. Spinduliai reikalingi gamintis vitaminui pro stiklą neprasiskverbia. Sėdint saulėtoje vietoje už stiklo D vitaminas nesigamina. Kremai nuo saulės sumažina D vitamino gamybą odoje.
Maiste yra dvi vitamino D formos: D3 cholekalciferolis ir D2 ergokalciferolis. Augaliniame maiste yra vitamino D2. Jis iš organizmo pasišalina greičiau, bet tinka vegetarams, veganams ir per anksti gimusiems kūdikiams. Pagrindinis natūralaus D vitamino maisto šaltinis yra žuvis.
Ar galima perdozuoti vitaminą D?
Kaip gali būti D vitamino trūkumas, taip gali būti ir jo perteklius. Jeigu gauname per daug vitamino D, atsiranda kalcio perteklius, kuris sukelia:
- Pykinimą
- Vėmimą
- Vidurių užkietėjimą arba viduriavimą
- Silpnumą
- Dažną šlapinimąsi
Nėra tiksliai žinoma, kokia yra saugi jo dozė nėštumo metu. Manoma, kad ji neturėtų viršyti 4000TV per parą. Todėl renkantis preparatus su D vitaminu, geriau pasirinkti vartoti kasdieną, o ne dideles dozes retai.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Esant pertekliui, reikia nustoti vartoti D vitaminą ir riboti kalcį maiste.
Kaip geriausiai vartoti vitaminą D?
Jeigu nežinote, ar jums yra trūkumas, vartokite 400TV per parą. Vitamino D kiekis nėštumo metu neturėtų viršyti 4000TV per parą. D3 yra veiksmingesnis nei D2.
Kadangi vitaminas D yra riebaluose tirpus, geriausiai jį vartoti po valgio, po riebaus maisto. Avokadai, riešutai, sėklos, riebūs pieno produktai ir kiaušiniai yra maistingi riebalų šaltiniai, kurie padeda padidinti vitamino D pasisavinimą.
Gerai vartoti kartu su magnio preparatais. Geriau pasirinkti vartoti kasdieną, o ne dideles dozes retai.
Kiti svarbūs vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių, todėl svarbu užtikrinti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį. Be vitamino D, svarbūs ir šie:
- Folio rūgštis: Vienas svarbiausių papildų planuojant nėštumą ir jo metu. Rekomenduojama pradėti vartoti 3 mėnesius iki pastojimo ir tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių.
- Omega 3: Būtina kūdikio smegenų ir akių vystymuisi. Rekomenduojama doze yra 300-1000 mg per parą.
- Kalcis: Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą nuo 19 iki 50 metų amžiaus, 1300 mg per parą 14-18 metų mergaitėms. Rekomenduojama pradėti nuo 4 nėštumo mėnesio.
- Cholinas: Vaidina svarbų vaidmenį vaisiaus smegenų vystymesi. Ekspertai rekomenduoja nėštumo metu kasdien gauti 450 mg cholino.
- Vitaminų ir mineralų kompleksas nėščiosioms: Mayo klinika rekomenduoja rinktis vitaminus, į kurių sudėtį įeina folio rūgštis, geležis, kalcis, vitaminas D, C, E, B grupės vitaminai, cinkas, cholinas.
Mityba nėštumo metu
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.