Placenta - gyvybiškai svarbus laikinas organas, susiformuojantis nėštumo metu ir užtikrinantis vaisiaus augimą bei vystymąsi. Šis organas atlieka daugybę funkcijų, pradedant maisto medžiagų tiekimu ir baigiant apsauga nuo infekcijų. Straipsnyje aptariama placentos susidarymo eiga, funkcijos, galimos patologijos ir priežiūra nėštumo metu.
Placentos susidarymas ir funkcijos
Maždaug 7-10 parą po apvaisinimo, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje, pradeda formuotis ląstelės, kurios vėliau diferencijuojasi į vaisiaus organizmo užuomazgą ir būsimos placentos ląsteles. Placenta yra organas, kuris aprūpina vaisių mikroelementais, baltymais, angliavandeniais ir kitomis svarbiomis medžiagomis, gaunamomis iš motinos organizmo. Be to, ji veikia kaip „plaučiai“, tiekdama deguonį iš motinos kraujo.
Pagrindinės placentos funkcijos:
- Mitybos funkcija: aprūpina vaisių maisto medžiagomis, reikalingomis augimui ir vystymuisi.
- Kvėpavimo funkcija: perneša deguonį iš motinos kraujo į vaisiaus kraują ir pašalina anglies dioksidą.
- Šalinimo funkcija: perneša vaisiaus medžiagų apykaitos produktus į motinos kraują, kad jie būtų pašalinti.
- Apsauginė funkcija: veikia kaip barjeras, saugantis vaisių nuo kai kurių infekcijų ir kenksmingų medžiagų (nors kai kurios medžiagos, pvz., alkoholis, gali prasiskverbti).
- Hormoninė funkcija: gamina nėštumui reikalingus hormonus, tokius kaip chorioninis gonadotropinas (hCG), placentinis laktogenas, progesteronas ir estrogenai.
Hormonai, gaminami placentos
Placenta gamina įvairius hormonus, kurie yra būtini nėštumo palaikymui ir vaisiaus vystymuisi:
- Chorioninis gonadotropinas (hCG): šio hormono kiekis sparčiai didėja pirmaisiais nėštumo mėnesiais, ir jis aptinkamas nėštumo testuose.
- Placentinis laktogenas: skatina vaisiaus augimą ir ruošia krūtis pieno gamybai.
- Progesteronas: būtinas nėštumo vystymuisi, todėl jo kiekis nėščiosios organizme padidėja.
- Estrogenas: užtikrina gimdos kraujotaką ir augimą.
Šie hormonai svarbūs ne tik nėštumo metu, bet ir gimdymo procese.
Taip pat skaitykite: Plaukų stiprinimas placenta
Placentos vieta ir galimos problemos
Dažniausiai placenta prisitvirtina prie gimdos dugno ar sienelės. Tačiau kartais ji gali prisitvirtinti apatinėje gimdos dalyje arba net dengti gimdos kaklelį. Žema placentos prisitvirtinimo vieta gali būti susijusi su:
- Anksčiau patirtomis gimdos gleivinės ligomis (pvz., uždegimu).
- Nėštumo nutraukimais.
- Persileidimais, po kurių atlikta abrazija (gimdos išgrandymas).
- Cezario pjūviu.
- Miomos šalinimu.
Nustačius žemą placentos vietą, svarbu reguliariai atlikti ultragarsinius tyrimus, kad būtų stebima jos padėtis. Daugeliu atvejų placenta nėštumui progresuojant pakyla aukščiau. Jei placenta lieka žemai, moteris turi būti informuota apie galimą kraujavimą iš makšties ir būtinybę nedelsiant kreiptis į medikus.
Placentos branda
Atliekant ultragarsinį tyrimą, visada įvertinami placentos pokyčiai, vadinami placentos branda. Nėštumui progresuojant, placentos kraujagyslėse kaupiasi kalcis, ryškėja kotiledonai (placentos dalelės) ir placenta atrodo tarsi dėmėta. Placentos branda (senėjimas) prasideda 37-38 nėštumo savaitę, ir apykaitinis jos paviršius mažėja. Svarbu pažymėti, kad placentos ir vaisiaus branda nėra tiesiogiai susijusios.
Patologinis placentos prisitvirtinimas
Patologinis placentos prisitvirtinimas yra reta, bet grėsminga akušerinė komplikacija, kai placenta tiesiogiai arba per giliai prisitvirtina prie gimdos raumeninio sluoksnio. Dėl to po kūdikio gimimo placenta negali atsiskirti nuo gimdos sienelės.
Yra trys patologinio placentos prisitvirtinimo tipai:
Taip pat skaitykite: Plaukų priežiūra su placenta
- Placentos priaugimas: placentos audinys tiesiogiai prisitvirtina prie gimdos raumens sluoksnio (dažniausias tipas).
- Placentos įaugimas: placentos audinys įauga į dalį gimdos raumens sluoksnio.
- Placentos peraugimas: placentos audinys perauga per visą gimdos raumens sluoksnį ir gali įaugti į gretimus organus (rečiausias, bet sudėtingiausias tipas).
Pagrindinis patologinio placentos prisitvirtinimo rizikos veiksnys yra randas gimdoje po buvusios cezario pjūvio operacijos. Kiti rizikos veiksniai: placentos pirmeiga, buvę 5 ir daugiau gimdymų, gimdos abrazijos, instrumentiniai nėštumo nutraukimai, pastojimas po IVF procedūros.
Patologinis placentos prisitvirtinimas diagnozuojamas ultragarsinio tyrimo metu. Įtarus šią patologiją, pacientę reikėtų siųsti į Perinatologijos centrą, kuriame gydytojai specialistai suteiks reikalingas konsultacijas ir sudarys nėštumo bei gimdymo priežiūros planą. Dažniausiai pacientės, kurioms diagnozuotas patologinis placentos prisitvirtinimas, gimdo planinės cezario pjūvio operacijos metu.
Pagrindinė patologinio placentos prisitvirtinimo komplikacija - didelis kraujo netekimas. Šios patologijos išvengti galima sumažinus cezario pjūvio operacijų skaičių ir vengiant instrumentinių nėštumo nutraukimų.
Placentos pirmeiga
Placentos pirmeiga - būklė, kai placenta prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Ši būklė gali sukelti kraujavimą nėštumo metu ir gimdymo metu.
Placentos pirmeiga nustatoma ultragarsiniu tyrimu, dažniausiai 18-22 nėštumo savaitėmis. Jei placenta yra žemai, nėščiajai rekomenduojama vengti lytinių santykių pro makštį, ilgų kelionių, vidurių užkietėjimo, sumažinti fizinį aktyvumą ir gydyti anemiją.
Taip pat skaitykite: Placenta Praevia: Kas Tai?
Jei antroje nėštumo pusėje placenta išlieka prisitvirtinusi žemai, Jums bus atliekami dar keli ultragarsiniai tyrimai, siekiant patikrinti, ar placenta „pakilo“ augant gimdai. Jei Jums diagnozuota visiška placentos pirmeiga (placenta visiškai dengia gimdos kaklelį), yra didelė staigaus ir gausaus kraujavimo ir skubios cezario pjūvio operacijos rizika. Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ir pradėjote kraujuoti, būtinai turite kuo greičiau kreiptis į ligoninę. Jeigu Jums nustatyta placentos pirmeiga, bet nėštumo metu nekraujuojate, Jums gali būti pasiūlyta planinė cezario pjūvio operacija.
Placentos atšoka
Esant normaliai nėštumo ir gimdymo eigai placenta atsiskiria nuo gimdos sienos ir užgimsta praėjus vidutiniškai 15-20 min. Kitais atvejais, simptomai pasireiškia staiga ir yra ryškūs, varginantys, pastovaus intensyvumo arba stiprėjantys. Placenta gali atšokti, pavyzdžiui, nukritus ant pilvo, patekus į autoavariją, patyrus smurtą, t.y. Įtarus, kad nėščiosios placenta yra atsiskyrusi, ji turi būti nedelsiant guldoma į akušerijos skyrių. Jeigu moteris turi neigiamą faktorių (Rh-), suleidžiamas anti-D imunoglobulinas, siekiant išvengti serologinio (rezus) konflikto. Jeigu placentos atšoka yra didelė, kraujavimas yra gausus, įtariama, kad vaisius būklė yra bloga arba yra žinoma, kad jis žuvęs, arba kyla pavojus nėščiosios sveikatai ir gyvybei, nėštumas yra užbaigiamas, t.y. Natūraliai gimdyti galima, jeigu kraujavimas nėra itin gausus, vaisius ir nėščioji jaučiasi pakankamai gerai arba jeigu vaisius yra žuvęs.
Priežiūra po gimdymo
Gimus kūdikiui placenta turi atsiskirti nuo gimdos per kelias ar keliolika minučių. Tačiau kartais viena ar kelios jos dalelės priauga prie gimdos sienelės, todėl po gimdymo dalis placentos gali likti gimdos ertmėje. Todėl užgimus placentai dar gimdykloje ją apžiūri akušeris ar gydytojas. Jei kyla dvejonių, ar placenta vientisa, ranka patikrinama gimdos ertmė. Jei placenta negimsta, visa būna priaugusi prie gimdos, dar maždaug pusvalandį leidžiama gimdą sutraukiančių vaistų ir laukiama, kol atsiskirs. Jei tai neįvyksta arba moteris gausiai kraujuoja, suleidus nuskausminamųjų placenta atskiriama ranka.