Dauguma augalų turi tobulus žiedus, sudarytus iš moteriškos ir vyriškos dalių. Šios dalys išsidėsto šalia viena kitos, bet yra fiziškai atskirtos ir veikia atskirai. Apvaisinimas yra esminis žiedinių augalų gyvenimo ciklo etapas, lemiantis sėklų ir vaisių susidarymą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas nutinka atskiroms žiedo dalims po apvaisinimo, kokios struktūros susiformuoja ir kokią reikšmę šis procesas turi augalų dauginimuisi.
Žiedo Dalys ir Jų Funkcijos
Norint suprasti, kas nutinka žiedo dalims po apvaisinimo, svarbu prisiminti pagrindines žiedo struktūras ir jų funkcijas:
- Kuokelis: Vyriškoji žiedo dalis, susidedanti iš dulkinės (kurioje gaminamos žiedadulkės) ir kotelio.
- Piestelė: Moteriškoji žiedo dalis, sudaryta iš purkos (ant kurios patenka žiedadulkės), liemenėlio ir mezginės (kurioje yra sėklapradžiai).
- Žiedlapiai: Dažnai spalvingi, pritraukiantys apdulkintojus.
- Taurėlapiai: Apsaugo žiedą pumpuro fazėje.
Apdulkinimas ir Apvaisinimas
Prieš apvaisinimą turi įvykti apdulkinimas - žiedadulkių perkėlimas nuo kuokelio ant piestelės purkos. Tai gali įvykti įvairiais būdais: vėjo, vandens, vabzdžių ar kitų gyvūnų pagalba. Kai žiedadulkė patenka ant purkos, ji išbrinksta nuo purkos išskiriamo vandens ir sudygsta, išaugindama dulkiadaigį. Dulkiadaigis keliauja per piestelės liemenėlį į mezginę, kur apvaisina sėklapradį.
Žiediniams augalams būdingas dvigubas apvaisinimas. Vienas spermatozoidas apvaisina kiaušialąstę, suformuodamas zigotą, iš kurios vėliau išsivysto embrionas. Kitas spermatozoidas susilieja su antriniu mezginės branduoliu, suformuodamas endospermą - maisto medžiagų atsargas, reikalingas embrionui augti.
Pokyčiai Po Apvaisinimo
Po apvaisinimo žiedo dalys patiria reikšmingų pokyčių:
Taip pat skaitykite: Atsistatymas po gimdymo
- Mezginė: Mezginė pradeda augti ir virsta vaisiumi. Vaisiaus paskirtis - apsaugoti sėklas ir padėti joms plisti. Vaisiaus forma, dydis ir struktūra priklauso nuo augalo rūšies.
- Sėklapradžiai: Apvaisinti sėklapradžiai virsta sėklomis. Sėkla susideda iš embriono, endospermo ir apsauginio apvalkalo.
- Žiedlapiai ir taurėlapiai: Dažniausiai nudžiūsta ir nukrenta, nes jų funkcija (pritraukti apdulkintojus ir apsaugoti žiedą) jau atlikta. Tačiau kai kurių augalų žiedlapiai gali išlikti ir dalyvauti formuojant vaisių.
- Kuokeliai ir piestelės liemenėlis: Nudžiūsta ir nukrenta, nes jų funkcija atlikta. Kartais piestelės likučiai gali išlikti ant vaisiaus viršūnės.
Trigeriniai Augalai: Išskirtinis Pavyzdys
Trigeriniai augalai (Stylidium) yra unikalus pavyzdys, iliustruojantis žiedo dalių transformaciją po apvaisinimo. Šių augalų žieduose vyriškos ir moteriškos dalys yra sujungtos į koloną, vadinamą trigeriu. Kolona juda seismonastijos principu, t. y. jos judesys nepriklauso nuo dirgiklio krypties. Kai vabzdys paliečia koloną, ji staigiai trinkteli į jį, apibarstydama žiedadulkėmis. Po apvaisinimo kolona nudžiūsta ir nukrenta, o mezginė išsivysto į vaisių.
Sėklų Plitimas
Vaisiui susiformavus, jo paskirtis - padėti sėkloms plisti. Sėklos gali plisti įvairiais būdais:
- Vėjo pagalba: Lengvos sėklos su sparneliais ar plaukeliais.
- Vandens pagalba: Vaisiai, plūduriuojantys vandenyje.
- Gyvūnų pagalba: Vaisiai, kuriuos gyvūnai ėda ir išplatina sėklas su išmatomis, arba vaisiai, kurie prilimpa prie gyvūnų kailio.
- Savęs platinimas: Vaisiai, kurie sprogsta ir išsviedžia sėklas.
Taip pat skaitykite: Seksualinis gyvenimas po gimdymo: patarimai moterims
Taip pat skaitykite: Apie žiedo dalis ir apvaisinimą