Įvadas
Žmogaus organizmas - tai neatsiejama fizinių ir dvasinių savybių visuma. Nuo pat pastojimo pradžios žmogus pradeda gyventi gamtinėje-socialinėje aplinkoje, kuri nuolat kinta ir daro įtaką jo būklei. Straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos fizinei žmogaus sveikatai dar iki gimimo, ir pateikiami būdai, kaip galima stiprinti organizmą, siekiant užtikrinti gerą sveikatą visam gyvenimui.
Veiksniai, lemiantys fizinę sveikatą iki gimimo
Daugybė faktorių daro įtaką žmogaus sveikatai dar prieš jam gimstant. Šie veiksniai gali būti skirstomi į kelias pagrindines grupes: genetinius, gamtos, psichologinius ir socialinius. Dabartiniu laiku visi šie faktoriai bendrai daro įtaką gyvenimui ir organizmo sveikatai.
Genetinis veiksnys
Genetinis veiksnys yra vienas iš pagrindinių, kuris įdedamas nuo pat žmogaus pastojimo pradžios, perduodant vaikui jo tėvų požymius. Tai praktiškai vienas iš pagrindinių faktorių, kuris įdeda žmoguje sveikatą visam gyvenimui. Norint įdėti teisingą sveikatą vaikui, reikia prieiti prie to protingai. Kad įdėti teisingą sveikatą vaikui, reikia prieiti prie to protingai.
Gamtos veiksnys
Gamtos veiksnys priklauso nuo to, kur gyvena žmogus. Mes tiesiogiai susiję su gamta, mes neatskiriama jos dalis. Gamta labai dosni ir mums visada pasiruošusi padėti. Ji pakrauna mūsų energetiką, išvalo energetinius kanalus, subalansuoja energetinius centrus. Stipri ir sveika energetika - tai stiprios sveikatos pagrindas.
Psichologinis veiksnys
Psichologinis veiksnys - pastovi aplinkos įtaka daro stiprų poveikį žmogui.
Taip pat skaitykite: Ovuliacijos reikšmė pastojant
Aplinkos veiksniai
Dėl technikos išmetamųjų dujų gamybos, užteršiamas vanduo ir oras. Nuovargis po darbo, pastovus triukšmas, mažai judantis gyvenimo būdas, neteisingas maistas, išsiderinęs miego rėžimas daro kenksmingą poveikį organizmo sveikatai. Priešindamasis organizmas švaisto savo jėgas ir resursus, naudoja energiją.
Metodai, padedantys sustiprinti organizmą
Nors mus supanti aplinka gali daryti mums neigiamą poveikį, yra metodai, padedantys pasipriešinti šiai įtakai ir bendrai sustiprinti organizmą.
Pasiruošimas nėštumui
3-4 mėnesiai iki vaiko gimimo pereiti į sveiką gyvenimo būdo. Pradėti teisingai maitintis, nes vaiko imunitetas susidaro anksčiau, nei placenta, o paskui per motinos pieną. Reikia pradėti klausyti ramią atpalaiduojančią muziką ir garsus, mantras, klasiką, gamtos garsus. Ilgiau būti gamtoje, nes gamta nustato mūsų sąmonę, valo energetinius kanalus. Stengtis būti teigiamoje būsenoje, emocijos daro įtaką mažylio energetikai, jis jaučia tą patį, ką ir mama. Dainų dainavimas mažyliui sukurs jam apsaugą, nes jo sąmonė susiderins su šiomis vibracijomis.
Fizinis poveikis
Kad sustiprinti sveikatą, reikia stengtis mažiau būti prie elektrinių prietaisų. Visi elektriniai prietaisai spinduliuoja elektromagnetinius laukus, darančius įtaką žmogaus biolaukui, jo psichikai. Mes pripratome nešioti su savimi mobiliuosius telefonus, pamiršdami, kad jie skleidžia elektromagnetines bangas ir radiospinduliuotę, kuri neigiamai veikia mūsų savijautą ir sveikatą! Kad sumažinti šių faktorių įtaką, reikia mažiau kalbėti telefonu ir nedėti telefono arti prie ausies, tuo labiau dabar yra tam specialios priemonės. Taip pat stengtis nešioti telefonus specialiuose dėkluose, ne ant krūtinės ir ne šalia reproduktyvinių organų.
Maitinimosi įpročiai
Labai svarbus faktorius yra tai, ką mes valgome, kaip mes valgome, kur valgome ir su kokiomis mintimis tai darome. Kad sustiprintume organizmą reikia stengtis maitintis racionaliai, natūralesniu maistu, kruopščiai jį kramtyti. Kokybiškam virškinimui ir maisto įsisavinimui, daro įtaką maisto temperatūra. Svarbus faktorius yra maisto šviežumas, nes ką tik pagamintas maistas turi savyje pranos, kuri su laiku išsisklaido. Taip pat svarbus teisingas priėjimas prie maisto produktų suderinimo, stengtis per vieną maisto valgymą, valgyti labiau harmoningus pagal suderinamumą produktus. Na ir žinoma mūsų mintys, jeigu mes blogoje nuotaikoje, geriau šiek tiek palaukti, nes bloga nuotaika pablogins maisto virškinimą ir atneš tik žalą. Taip pat svarbu laikytis biologinių valandų ritmo. Ryte, 10 valandą, geriausia valgyti lengviausią maistą, vaisių arba daržovių salotas, lengvas košes, pavyzdžiui, linų sėmenų. Per pietus galima suvalgyti sunkesnį maistą, nes virškinimas šiuo momentu yra pats stipriausias. Idealiai po pietų stengiasi nieko nevalgyti ir tik gerti sultis ir žolelių nuovirus. Tačiau taip pat galima pavalgyti paskutinį kartą 6 valandą vakaro, nes tolimesni virškinimo procesai sulėtėja.
Taip pat skaitykite: Kelionė į vaizduotės pasaulį su Otfrydu Proisleriu
Mintys ir žodžiai
Mintys ir žodžiai - labai svarbus mūsų sveikatos faktorius. Mintys skleidžia energiją, skatina poelgius, nustato mus tam tikroms vibracijoms. Šią savybę išstudijavo japonų mokslininkas Masaru Emoto, kuris žiūrėjo į ledo kristalų formas. Sušaldymo metu buvo tariami, užrašomi tam tikri žodžiai. Jeigu tai buvo pikti, blogi žodžiai, tai kristalai gaudavosi neteisingos, negražios formos. Jeigu tai buvo geri žodžiai į mintys, kristalai įgaudavo harmoningą, gražią formą. Metodas: stenkitės galvoti ir kalbėti gerus žodžius. Juk Garsas ir mintys daro įtaką realybei, o reiškia ir mūsų sveikatai taip pat.
Miego režimas
Visa gamta gyvena pagal savo biologinius ritmus. Tam tikromis valandomis, sustiprėja vieni organai ir savybės, susilpnėja kiti. Jeigu žmogus atsibunda vėlai, toks žmogus tampa tingus, apatiškas. Metodas: gultis miegoti anksčiau nei 21 valanda vakaro, o keltis 4 valandą ryto. Miegas nuo 21 iki 24 valandos pats geriausias ir stipriausiai pakrauna mus energija, duoda pailsėti psichikai. Taip pat svarbu anksti gultis, taisyklingai keltis. Prabudęs nuo 4 iki 5 valandos žmogus bus gerovinėje būsenoje, nuo 5 iki 6 bus troškimų būsenoje, atsibudęs po 7 bus neišmanančioje būsenoje ir diena bus tokia pati.
Atsisakymas nuo intoksikantų
Intoksikantai labai stipriai susilpnina organizmą. Juk jėgos, kurias jis galėtų panaudoti organų, audinių regeneracijai, valymuisi nuo šlakų, jis švaistys tam, kad sumažintų toksinų žalą ir juos išvestų. Tai pat toksinai priveda prie organizmo pripratimo prie šių medžiagų. Metodas: pasistenkite palaipsniui atsisakyti nuo toksinų.
Fizinis aktyvumas
Jeigu žmogus gyvena mažai judantį gyvenimo būdą, tai taip pat blogina sveikatos būseną. Pablogėja metabolizmas, medžiagų apykaita.
Aplinka
Ekologija daro stiprų poveikį organizmui. Metodas: pasistenkite daugiau būti švariose ir gražiose vietose!
Taip pat skaitykite: Atsakomybė už nusikaltimus: nepilnamečių perspektyva
Psichologinė būsena
Kad padėti organizmui, reikia duoti psichikai pailsėti.
Biologinė būsena
Iš tiesų žmogus pripranta prie didelės šilumos ir tai susilpnina jo organizmą. Žmogus - tai energetinė-biologinė būtybė, kai žmogaus energijos lygis sumažėja, organizmas ir pats žmogus pradeda kentėti. Prieiti prie organizmo sustiprinimo reikia kompleksiškai. Pradžiai reikia nustoti švaistyti energiją smulkmenoms, taip sakant, sustabdyti energijos nuleidimą. Toliau prieinant prie organizmo sustiprinimo kompleksiškai, reikia praeiti per visus organizmo reabilitacijos metodus. Pradėti teisingai maitintis. Pradėti laikytis teisingo dienos ir miego rėžimo. Užsiimti sportu, fizine kultūra, pradėti bėgioti, asanomis, kurios labai stipriai daro įtaką ne tik fizinei būsenai, tačiau svarbiausia - energetinai. Vengti stiprių stresų ir mokėti atsipalaiduoti. Labai teigiamą įtaką daro buvimas gamtoje, švariose ir gražiose vietose. Gamta visada dosni santykyje į mus. Tačiau prie visko reikia prieiti palaipsniui, protingai! Nereikia nuo rytojaus per prievartą keltis iš karto labai anksti, tai tik iššauks stresą, kad pablogins situaciją.
Fizinis aktyvumas ir jo svarba
Dėstytojas E. Tyrimai rodo, kad dauguma Lietuvos moksleivių nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. Nepakankamas fizinis aktyvumas neigiamai veikia jų augimą ir brendimą. Mokslininkai, tyrę Lietuvos vaikų fizinį aktyvumą, įžvelgia ryškias jo sumažėjimo tendencijas. Tyrimų duomenimis, daugiau nei 20 proc. Lietuvos berniukų ir daugiau nei 40 proc. Lietuvos mergaičių yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, be to, šis procentas kasmet vis didėja.
Fizinio aktyvumo veiksniai
Fizinio aktyvumo veiksniai skirstomi į keletą grupių. Nuo žmogaus nepriklauso, žmogus negali pasirinkti nei gimimo datos, nei lyties. Berniukai yra aktyvesni už mergaites, vaikai yra aktyvesni už suaugusius. Visiškai priklauso nuo žmogaus: nuo savidrausmės, savigarbos, išsilavinimo ir kt. Labai svarbu žinoti priežastis, kurios trukdo būti fiziškai aktyviam. Gerai pagalvojus, pasirodys, kad daugelį jų galima pašalinti. Labai svarbu suprasti skirtumą tarp žinojimo, kodėl reikia būti aktyviam ir kaip būti fiziškai aktyviam. Žinios apie fizinio aktyvumo naudą (kodėl reikia būti fiziškai aktyviam?) nelabai gali paveikti žmogaus fizinį aktyvumą. Žinojimas kaip būti fiziškai aktyviam, yra vienas svarbiausių fizinio aktyvumo kaitos veiksnių. Šioje srityje didžiausias tavo pagalbininkas yra kūno kultūros mokytojas. Siekiami fizinio aktyvumo tikslai stiprina pasitikėjimą savimi. Todėl visuomet gerai pagalvok, ar įgyvendinsi tai, ką planuoji. Klaidinga manyti, kad mankštinimasis yra nemalonus ir varginantis darbas. Tai ne darbas, o maloni veikla. Fizinis aktyvumas turi teikti džiaugsmą, todėl ji planuodamas teik pirmenybę fiziniam aktyvumui, kurį labiau mėgsti. Nepamiršk - jis turi būti visapusiškas. Priklauso nuo žmogaus charakterio. Artimiausių draugų bei šeimos narių fizinis aktyvumas skatins tavo aktyvumą. Ir atvirkščiai, tu gali paveikti draugų ir šeimynos aktyvią elgseną. Svarbu teisingai įvertinti padėtį ir pasirinkti tinkamą sprendimą. Norint būti sveikam reikia sportuoti, mankštintis, t.y. būti fiziškai aktyviam. Nemažiau svarbu žinoti, kodėl fizinis aktyvumas stiprina sveikatą ir kaip būti fiziškai aktyviam?
Fizinio aktyvumo nauda
Svarbiausias priežastis galima suskirstyti į tris grupes:
- Gerina kūno išvaizdą, laikyseną, raumenų veiklą.
- Padeda bendrauti su aplinkiniais, dirbti komandoje.
- Stiprina kaulus, mažina ligų riziką, gerina gyvenimo kokybę.
- Padeda įveikti stresą ir įtampą, žadina gyvenimo džiaugsmą.
- Padeda užmėgsti naujas pažintis, įsigyti naujų draugų.
- Lavina jėgą, ištvermę, lankstumą ir visapusišką fizinį pajėgumą.
- Didina savigarbą ir pasitikėjimą savimi.
- Gerina įvaizdį ir padeda įgyvendinti asmeninius siekius.
Fizinio aktyvumo rekomendacijos
Jis netūrėtų būti vienodas visiems. Toks pat fizinis aktyvumas vienam gali būti sveikas, kitam - per sunkus arba per lengvas. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus fizinės būklės ir siekiamų tikslų. Visuomenės sveikatos centro duomenimis, tiriant atsitiktinai parinktus 20 - 64 m. Lietuvos gyventojus buvo nustatyta, kad apie 40 proc. vyrų ir moterų visiškai neužsiima aktyvia fizine veikla. Padedatreniruoti raumenis. Mankštos pratimai, reguliariai atliekami ne rečiau kaip 4 kartus per savaitę ir ne trumpiau kaip 30 min. (optimali mankštos trukmė - 30 - 60 min.), laikomi pakankamu fiziniu aktyvumu. Reguliariai mankštindamiesi suaugės žmogus gali 15 proc. pagerinti savo fizinį pajėgumą bei sustiprinti sveikatą. Taip kiekvienas gali 10 -15 metų sumažinti savo biologinį amžių. Fizinį aktyvumą geriausia didinti kasdien, pavyzdžiui, kasdien eiti į darbą pėsčiomis. Jei į darbą tenka vykti viešuoju transportu, tuomet bent dalį kelio reikėtų eiti pėsčiomis. Rekomenduojama lipti laiptais, o ne naudotis liftu. Namų ruošos darbus rekomenduojama atlikti energingai ir greitai. Vakarais, užuot gulėjus priešais televizorių, geriau pasivaikščioti lauke. Pradėti mankštintis niekada nevėlu. Kiekvienas gali pasirinkti tinkamą mankštos rūšį, kuri stiprins fizinę jėgą, didins lankstumą ir ištvermę. Ne kiekvienas nori ir gali eiti mankštintis į sveikatingumo centrą ar bėgioti stadione. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių fizinę veiklą supranta kaip, pavyzdžiui, darbą sode ar kitokią fizinės veiklos rūšį, kuria jis užsiima atlikdami įvairius buities darbus. Pagyvenusiems žmonėms saugiausias pasivaikščiojimas gryname ore. Reguliarus ir nuolatinis vaikščiojimas sumažina sąnarių ir raumenų skausmus, sustingimą, stabdo audinio išretėjimą, o jau išsivysčius osteoporozei, gerina kraujo apytaką kauluose, kartu gerindamas kalcio, reikalingo kaulų mineralizacijai, pasisavinimą. Be to, nuolatinis vaikščiojimas lėtina diabeto eigą (gerina gliukozės pasisavinimą audiniuose), gerina kraujotaką, stiprina širdies raumenį, reguliuoja kraujospūdį. Saikingas, individualiai paskirtas fizinis aktyvumas po miokardo infarkto padeda sugrįžti į normalų, visavertį ir aktyvų gyvenimą, sumažina pakartotinio infarkto ar mirties riziką.