Nėštumas - tai laikotarpis, kai moteris susiduria su daugybe patarimų ir apribojimų, ypač susijusių su sveikata ir fiziniu aktyvumu. Aktyvios moterys siekia išvengti nugaros skausmų, jaustis energingos, stiprios ir laimingos. Judėjimas padeda palaikyti gerą savijautą, tačiau svarbu žinoti, kaip keičiasi fizinio aktyvumo taisyklės nėštumo metu.
Fizinio aktyvumo svarba nėštumo metu
Seniai praėjo tie laikai, kai nėščios moterys lėtai vaikščiodavo parkuose. Šiandien jos aktyviai gyvena, keliauja ir sportuoja. Fizinis aktyvumas nėštumo metu turi daug naudos:
- Mažina nugaros skausmus, pykinimą ir oro trūkumą.
- Gerina psichologinę būklę ir rečiau sukelia depresiją.
- Padeda kontroliuoti svorio augimą ir sumažina nėščiųjų diabeto riziką.
- Mažina preeklampsijos ir trombozės tikimybę.
- Trumpina gimdymo trukmę ir palengvina procesą.
- Mažina Cezario pjūvio ar instrumentinio gimdymo riziką.
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narė prof. M. Minkauskienė pabrėžia, kad nėštumas nėra liga, todėl nereikėtų keisti įprastų fizinio aktyvumo įpročių. Ji rekomenduoja mankštintis bent 150 minučių per savaitę vidutiniu intensyvumu.
Kada reikėtų pasitarti su gydytoju?
Prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą nėštumo metu, būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei:
- Laukiatės dvynių.
- Sergate hipertenzija.
- Kraujuojate ar turite placentos pirmeigą.
- Turite gretutinių ligų.
Taip pat reikėtų pasitarti su gydytoju akušeriu-ginekologu prieš bet kokią kelionę nėštumo metu, kadangi kiekvienas atvejis individualus.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Kontraindikacijos fiziniam krūviui
Egzistuoja tam tikros kontraindikacijos fiziniam krūviui nėštumo metu, kurias galima suskirstyti į absoliučias (kraujavimas, ūmus karščiavimas ir kt.) ir santykines (nuovargis, aukštas kraujo spaudimas ir kt.).
Fizinio aktyvumo pasirinkimas
Renkantis judėjimo būdus, reikia atsižvelgti į savo fizinį pasirengimą, turimus judėjimo įgūdžius, savijautą, hemoglobino lygį kraujyje, lėtines ligas ir nėštumo eigą. Svarbu žinoti, kokie pratimai ir padėtys yra galimi (ar negalimi) kiekviename nėštumo etape.
Rekomenduojamos fizinio aktyvumo veiklos:
- Vaikščiojimas
- Bėgimas (nėštumo pradžioje)
- Joga ir tempimo pratimai
- Stacionarus važiavimas dviračiu
- Plaukiojimas
- Aerobika vandenyje
- Šokiai
- Mažo intensyvumo aerobika
- Dubens dugną stiprinantys Kėgelio pratimai
Dėl nėštumo hormonų poveikio didėja raiščių ir sąnarių laisvumas, todėl išauga jų patempimo rizika. Taip pat, dėl stuburo padėties pokyčio ir pusiausvyros sutrikimų yra didesnė tikimybė nugriūti. Todėl svarbu neperkaisti sportuojant, nes besivystantis vaisius "nemėgsta" aukštos mamos kūno temperatūros.
Pavojingos sporto šakos dėl galimos pilvo traumos nėštumo metu:
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
- Futbolas
- Boksas
- Imtynės
Pavojingos sporto šakos dėl galimo nugriuvimo:
- Gimnastika
- Jodinėjimas
- Čiuožimas
- Slidinėjimas
- Tenisas
Nerekomenduojamas nardymas su akvalangu dėl galimos vaisiaus embolijos dujomis.
Fizinis aktyvumas trimestrais
Kūno lavinimo uždaviniai priklauso nuo nėštumo trimestro, atsižvelgiant į artėjantį gimdymą ir tikslą atgauti kūno savybes po gimdymo.
- Pirmas trimestras: Riboti intensyvų fizinį aktyvumą, vengti masažų ir ekstremalaus sporto. Daugiau dėmesio skirti pratimams dubens raumenims stiprinti ir kvėpavimo gimnastikai.
- Antras trimestras: Saugiausias laikotarpis fizinei veiklai. Galima lankyti specialias mankštas, plaukioti baseine, užsiimti joga.
- Trečias trimestras: Įsiklausyti į savo kūną ir poreikius. Jei jaučiatės blogai, sumažinti fizinį aktyvumą, rinktis pasivaikščiojimus.
Kelionės nėštumo metu
Dauguma svarstančių - keliauti nėštumo metu ar ne - labiausiai nerimauja dėl galimo priešlaikinio gimdymo, tačiau jam daugiau įtakos daro motinos ligos, nėštumo patologija, vaisiaus patologija, socialiniai ir biologiniai veiksniai (rūkymas, intoksikacija cheminėmis medžiagomis, nepalankios darbo sąlygos, smurtas), o ne protingos kelionės.
Maloniausi nėštumo mėnesiai kelionei yra 4-7, kai vaikelis jau susiformavęs, ir mama jaučiasi puikiai. Iki tol neretai besilaukiančias mamytes pykina, jos vemia, jaučiasi mieguistos, būna silpna. Be to, nėštumo pradžioje didesnė tikimybė patirti persileidimą, tada gali prireikti skubios pagalbos. ilsėtis, o ne keliauti.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Transporto priemonės pasirinkimas
Geriausia nėščiajai skristi lėktuvu, kadangi keliaujant antžeminiu transportu patiriama daugiau vibracijos, daugiau nuovargio.
Dokumentai ir draudimas
Į kelionę būtina pasiimti nėščiosios kortelę, kurią moteris visada privalo nešiotis savo rankinėje. Ruošiantis skristi lėktuvu reikėtų išsiaiškinti, kokius reikalavimus kelia skirtingos avialinijos. Prieš kelionę būtina apsidrausti, atkreipiant dėmesį į tai, ar į draudimą įskaičiuotos gimdymo paslaugos.
Kelionės apribojimai
Yra situacijų, kai keliauti nepatariama, ir apie tai sprendžia gydytojas ginekologas. Todėl prieš kelionę vienareikšmiškai rekomenduojama pasitarti su gydytoju akušeriu-ginekologu, kadangi kiekvienas atvejis individualus.
Kelionės į kalnus nėštumo metu
Dėl padidėjusio deguonies poreikio nerekomenduojama keliauti aukštai į kalnus, kur oras retesnis. Vaisiui augant besikeičiantis moters kūno svorio centras gali laikinai sutrikdyti pusiausvyrą, dėl to svarbu įvertinti padidėjusią kritimų riziką.
Atostogos kalnuose nėštumo laikotarpiu iš esmės nėra draudžiamos, tačiau kopimo į kalnų viršūnes (net su keltuvais) vertėtų atsisakyti. Viršuje sumažėja oro slėgis, todėl didesniame nei 1800 metrų aukštyje nėščiai moteriai gali pradėti stigti deguonies. Vadinasi, tas pats galioja ir vaisiui.
Pavojaus ženklai
Reikėtų nutraukti ar sumažinti fizinį aktyvumą, jei jo metu:
- Pablogėjusi bendra savijauta.
- Ima svaigti galva.
- Atsiranda dusulys.
- Susilpnėja vaisiaus judesiai.
- Atsiranda priešlaikinio gimdymo požymiai (dažni gimdos susitraukimai, sutrumpėjęs gimdos kaklelis, kraujingos išskyros).