Bernardinai.lt kviečia atrasti laiko gerai istorijai, žiemos ir šv. Kalėdų pasakojimui, kuris skirtas ne tik vaikams, bet ir užaugusiems, bet širdyje vis dar jauniems. Lietuvoje turime savo unikalių Kalėdų pasakų, kurios atspindi mūsų tradicijas, vertybes ir magiją. Šios pasakos ne tik sukuria šventinę nuotaiką, bet ir perteikia svarbias pamokas apie meilę, dosnumą ir draugystę.
Kalėdų Pasakų Magija
Lietuviškos Kalėdų pasakos vaikams dažnai pasakoja apie Kalėdų Senelio stebuklus, mažus nykštukus, kurie atneša dovanų, ir paslaptingas eglutes, kurios švytėdamos apgaubia šventinę atmosferą. Pasakos kaip „Kalėdų Senelio paslaptis“ ar „Kalėdų nakties stebuklas“ suteikia galimybę vaikams ne tik pasinerti į magiją, bet ir suprasti, kaip svarbu būti dosniems, mylėti vieniems kitus ir tikėti stebuklais. Be to, lietuvių liaudies pasakos, pavyzdžiui, „Eglutė“, sukuria ne tik šventinę nuotaiką, bet ir moko apie gyvenimo vertybes. Jos dažnai perteikia paprastus, tačiau labai reikšmingus gyvenimo pamokas: kad ir maži veiksmai gali sukurti didelius pokyčius, o tikra šventė kyla iš širdies.
Mažojo Bū istorija
Pagaliau atėjo taip ilgai lauktas vakaras. Gatves apgaubė tamsa, tik apvalus mėnulis klajojo padebesiais apšviesdamas kelią tiems, kurie pasiklydo. Laikrodžiui išmušus aštuntą valandą vakaro vaikai tyliai prisiartino prie miegančio Bū ir pradėjo jį žadinti. Mažylis pabudo ne iš karto. Nekantraudami išgirsti žadėtą istoriją, vaikai pradėjo jį purtyti stipriau. Bū pagaliau atmerkė savo dideles, mėlynas akis ir apsidairęs vos susivokė kur esąs. Apsidžiaugę vaikai kaip mat įsitaisė šalia, maldaudami kuo greičiau išgirsti apie paslaptingąjį Kalėdų Senelį.
- Gyvenu toli nuo čia. Jeigu pažvelgtumėte į dangų, tai pamatytumėte šviečiantį mano kelią pas jus. Matote žvaigždes? Tai švieselės, sklindančios iš žibintų, kuriuos naktį įžiebia mūsų miestelio gyventojai. Mano šalyje visada sninga, todėl dieną jūs matote tik baltut baltutėlius debesis.
- Ar jiems nešalta? - Visai ne, mes įpratę prie tokio oro, - tęsia Bū.
Taip pat skaitykite: Kalėdinės idėjos vaikams
- Kaip smagu! - nudžiugo vaikai, - Bet dabar greičiau pasakok mums apie Kalėdų Senelį. Jis tikriausiai labai senas, jei jau senelis?
- Taip, Kalėdų Senelis turi tiek metų, kiek metų yra šiam pasauliui. O atsirado jis tuomet, kai Žemės planetoje gimė pirmas vaikas.
- O kaip jis manimi gali rūpintis, jeigu jo nė nematau? - Bet aš vakar parkritau ir nusibrozdinau koją… - susierzino mergaitė, - ir tavo Senelis visai man nepadėjo!
- Ak, Emile, Senelis prižiūri viso pasaulio vaikus ir visus juos saugo. Nepyk ant jo, kartais jis tiesiog nespėja. Juk žinai, Senelis senas, o sužiūrėti kiekvieną vaiką labai sunku.
- Kartą Kalėdų Senelis pastebėjo, kad vis daugiau vaikų juo nebetiki ir labai nuliūdo. Vieną naktį, sėdint prie didžiulės krosnies, Seneliui į galvą toptelėjo puiki mintis. Jis sukūrė mane, panašų į jus, kad kiekvienais metais, pirmajai snaigei nutūpus ant Žemės, aš keliaučiau kartu su jomis ir surasčiau tas šeimas, kurios nebetiki Seneliu ir nešvenčia Šventų Kalėdų.
Taip pat skaitykite: Įkvėpimas kalėdinės eglutės dekoravimui darželyje
- Bet kaip mums žinoti, kad Kalėdų Senelis iš tikrųjų yra? - O kaip gi aš…? Ar ir manimi netikite?
- Žinoma tikim, nes mes tave matome ir galime net pačiupinėti. Nei mažiau, nei daugiau.
Prasti reikalai. Visą naktį Bū slankiojo iš kampo į kampą įtemptai galvodamas, kaip įtikinti mažuosius savo draugus Kalėdų Senelio egzistavimu.
Stebuklingas Ledo Rutulys
Staiga pilko Bū apsiausto kišenėje kažkas skaidriai sublizgėjo ir mažylio prisiminimai nuskraidino jį į pirmąsias savo Kalėdas, kuriose Senelis įteikė jam dovaną - stebuklingą netirpstančio ledo rutulį. Pasirausęs apsiausto kišenėse (ko tik ten nebuvo: smeigtukų, pieštukų, saldainių), ištraukė savo didžiausią turtą. Pažvelgė į vidų ir klausiamai pažiūrėjo į Kalėdų senelio namą. Staiga lange pasirodė jo globėjas ir pritariamai jam linktelėjo.
- Ką čia tokio turi? - Tai netirpstančio ledo rutulys.
Taip pat skaitykite: Kalėdinės dainos ir stebuklai
- O kas ten jame juda? - Tai bent! Matau elnius! - sušuko mergaitė, - Ir… kas ten toks priėjo prie tvarto? Staiga prašmatniu raudonu švarku ir baltais kailiniais apvadais vilkintis senelis jiems nusišypsojo ir pamojavo.
- Tai bent! - sušuko vaikai. - Šis rutulys - Kalėdinė dovana jums nuo manęs. - tarė Bū.
Vaikai nieko neatsakė, tik linktelėjo savo garbanotomis galvutėmis. Emilė atsargiai paėmė rutulį į rankas ir stipriai prispaudė sau prie širdies. Ak, jie buvo tokie laimingi! Po kurio laiko abudu nė žodžio nepratardami prislinko prie Mažojo Bū ir stipriai, kiek tik turėjo jėgų, jį apkabino. Bū, atidavęs savo brangiausią dovaną, taip pat buvo laimingas.
Kitos Kalėdų Pasakos
Šokoladinis katinėlis ir Kalėdų Senelis (aut. Daiva Bauerienė, dalyvauja Rimantas Vaitkevičius, Lėja, Timotiejus ir Kristina Pikūnai).
"Kalėdų Senelio daina" - ž. Kristinos Dabrilaitės, Daivos Bauerienės ir Vilmos Varkulevičienės, muz. Kristinos Dabrilaitės ir Gintarės Bauerytės. Atl Jonas Vaitkevičius, Lėja, Timotiejus ir Kristina Pikūnai. Aranž.
Klasikinės Pasakos
- „Kalėdų Senelio paslaptis“ - autorė Julija Žukauskaitė. Klasikinė lietuviška pasaka apie Kalėdų Senelį, kuris naktį atneša dovanų ir stebuklų. Ši pasaka atskleidžia Kalėdų magiją ir moko apie dosnumą, meilę ir šeimos svarbą.
- „Eglutė“ - autorius Hans Christian Andersen. Nors ši pasaka nėra lietuvių autoriaus, ji tapo labai populiari Lietuvoje. Tai liūdna, tačiau graži pasaka apie mažą eglutę, kuri svajojo tapti kalėdine eglute. Pasaka moko apie svajones, išsipildymus ir gyvenimo prasmę.
- „Pelenė“ - autorius Charles Perrault. Klasikinė pasaka apie gerą ir pasiaukojančią Pelenę, kurios svajonės išsipildo su Kalėdų stebuklu. Pasaka moko apie tai, kaip gėris gali nugalėti blogį ir kaip svarbu tikėti gerumu.
- „Kalėdų nakties stebuklas“ - autorė Alma Karaitienė. Pasaka apie miestelį, kuriame žmonės pamiršo tikrąją Kalėdų prasmę. Tik stebuklo dėka jie vėl atranda, kas yra svarbiausia - meilė, bendrystė ir pasidalijimas.
- „Nykštukų stebuklas“ - autorė Gintarė Adomaitytė. Pasaka apie mažus nykštukus, kurie prieš Kalėdas susitinka su vaikais ir padeda jiems išspręsti įvairias problemas.
Stebuklingas Kalėdų Laukimas
Gruodis jau čia ir daugelio vaikučių namuose apsigyvens magiškas Elfas išdaigininkas, kuris pripildys namus nuostabaus Kalėdų laukimo džiaugsmo. Ir nors patiems darbščiausiems nykštukams (tėveliams) nekyla klausimų kodėl Elfas atkeliauja į jų namus, tačiau aplinkiniams ir net patiems vaikučiams, ypač jei tai jų pirma pažintis su Elfu, kartais sunku paaiškinti kokia gi to Išdaigininko misija.
Kalėdų Dvasios Apsilankymas
Tylus vakaras. Kažkuo kitoks, nei įprastas. Snaigės tyliai leidžiasi į gatvės žibintus, tarsi šokdamos joms vienoms žinomą šokį. Šąla. Namuose šilta ir jauku. Mama baigia ruošti Kūčių vakarienę. Artėja Šv. Kalėdos - stebuklų metas. Gaila, jog Rūtelė jais netiki. Jai liūdna. Mergaitė sėdi prie lango ir žiūri į besileidžiančias snaiges. Jos mintys atitrūko nuo namų šurmulio ir nuskriejo kažkur, kur ji dar nebuvo buvusi. Mergaitė išvydo gražią ponią lediniu veidu, bet šiltomis akimis. Ji buvo su balta suknia.
- Ar žinai, kodėl tu čia?
- Tu nebijok, - tarė maloniai ponia. - Aš Kalėdų dvasia .
- Aš sapnuoju?
- Tu manim netiki, net pamačius?
- Norėčiau balto šuniuko, švelnaus, kaip pūkų kamuoliukas… - mergaitė susijaudino, jos balsas ėmė trūkčioti, - bet…
Rūtelė nedrąsiai paėmė dvasią už jos ledinės rankos. Visi vaizdai susiliejo.
- Brangute, verki?
Visa šeima susėdo prie stalo. Laužė Kalėdaičius, vakarieniavo. Staiga, kitam kambary, kažkas suinkštė. Mergaitė nulėkė į kambarį, kuriame stovėjo eglutė. Uždegė šviesą ir išvydo po eglute daug dovanų, o tarp jų baltą pūkų kamuoliuką, kuris buvo papuoštas raudonu kaspinėliu. Rūtelė pribėgo, paėmė šuniuką ir priglaudė prie krūtinės. Pažiūrėjo į tėvus, kurie šypsodamiesi stebėjo ją.
Atėjo naktis. Rūtelė ruošėsi eiti miegoti. Švelniai glausdama šuniuką prie savęs, ji žvilgtelėjo pro langą ir vėl pamatė tą pačią dvasią, tik šįkart šiltu veidu žiūrinčią į ją. Staiga laikrodis ėmė mušti dvylika.
- Svajonės išsipildo, kai jomis šventai tiki.
Neturtingos Šeimos Kalėdos
Vienoje šalyje, Limandijoje, gyveno mažas berniukas Adrianas. Šeima, kurioje jis gyveno, buvo labai didelė ir neturtinga. Net Kalėdų šventei šeima neturėjo pinigų duonai nupirkti. Adriano mama Gemela buvo gera motina, mylėjo savo vaikus ir buvo ištikima savo vyrui. Tėvas Flavianas buvo girtuoklis, visada barė savo vaikus, be priežasties galėjo net smogti.