Nėštumas - ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas fiziologinių pokyčių, kurie reikalauja atidesnio požiūrio į sveikatą. Straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti apie anestetikų saugumą nėštumo metu, kaip tinkamai prižiūrėti burnos sveikatą ir kokių procedūrų reikėtų vengti. Šiame straipsnyje siekiama pateikti išsamią apžvalgą apie anestetikų naudojimą nėštumo metu, atsižvelgiant į galimą riziką ir saugumo priemones.
Mitybos Svarba Nėštumo Metu
Medicinos centro „Northway“ gydytoja akušerė ginekologė Sigita Neverauskienė ir šeimos gydytoja Vida Uzelienė teigia, kad mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų.
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Pirmame nėštumo trimestre rekomenduojama suvartoti apie 2900 kcal per dieną, antrame trimestre - papildomai dar 340 kcal per dieną, o trečiuoju nėštumo laikotarpiu - šiek tiek daugiau nei antruoju - papildomai apie 450 kcal per dieną.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S. Neverauskienė.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Be to, didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
Vitaminų Svarba Nėštumo Metu
Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Didesnės folio rūgšties dozės (1000-5000 μg per parą) skiriamos, jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei vartojama mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną.
Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėštumą prižiūrinčiam specialistui nusprendus, maisto papildai su geležimi gali būti skiriami ir profilaktiškai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Tačiau, anot akušerės ginekologės, visoms nėščiosioms rutininis polivitaminų skyrimas nėra rekomenduojamas.
Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama. Vidutinės arba didelės vitaminų A, C ir E dozės nenaudingos arba net žalingos nėščiosioms, todėl patartina vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 μg vitamino A. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S. Neverauskienė.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Vaistų Vartojimas Nėštumo Metu
Gan dažnai nėščiasias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Kita vertus, blogai valdomas skausmas besilaukiančiai moteriai gali sukelti tokių neigiamų pasekmių, kaip depresija ir hipertenzija.
Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. 1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Jų išvados parodė, kad vartojusios bent vieną iš penkių skausmą malšinančių vaistų moterys dažniau patyrė komplikacijų, sukeliančių riziką, kad jų kūdikis turės mažą gimimo svorį, apsigimimą arba gims per anksti.
Taigi nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą. Taip pat svarbu atminti, kad jei nėštumo metu yra būtina tęsti gydymą dėl kai kurių gretutinių ligų (padidinto kraujospūdžio, infekcinių ligų, cukrinio diabeto ir kt.) ar su nėštumu atsiradusios būklės ar ligos, tai reikia daryti tik gydytojo priežiūroje ir tik gydytojui paskyrus.
Žalingų Įpročių Atsisakymas
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.
„Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą“, - įspėja akušerė ginekologė.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami. Ji priduria, kad nėščiosioms taip pat svarbu nepersidirbti, nes būsimos mamos nuovargis tiesiogiai veikia vaisiaus emocijas, taip pat pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti.
Fizinis Aktyvumas Nėštumo Metu
Pasak V. Uzelienės, besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes“, - pataria šeimos gydytoja.
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu).
Kelionės Nėštumo Metu
Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Jeigu vykstate į kelionę, jos metu būtina turėti nėščiosios kortelę, visus vartojamus medikamentus.
Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Keliaujant automobiliu, taip pat reikia laikytis giliųjų kojų venų trombozės riziką mažinančių rekomendacijų.
V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. Tačiau jei kelionės metu numatoma aukšta aplinkos temperatūra, gali tekti daug vaikščioti, patirti įtampą, stresą, užsiimti rizikingomis veiklomis, pasak šeimos gydytojos, leistis į ją tikrai nepatartina.
Saulė, Pirtis ir Baseinas Nėštumo Metu
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Tačiau net tada pridenkite galvą ir su savimi nepamirškite pasiimti pakankamai vandens“, - pataria šeimos gydytoja.
Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų (dėl pakilusios kūno temperatūros), o pirmais nėštumo mėnesiais - persileidimą.
Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S. Neverauskienė.
Miego Sutrikimai Nėštumo Metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Miegą trikdo dažnas šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, nugaros skausmai, krūtų jautrumas, padidėjusio pilvo diskomfortas, kojų mėšlungis, rėmuo, dėl pakitusios medžiagų apykaitos, hormonų ir padidėjusio svorio išpilantis prakaitas.
Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių.
Dantų Priežiūra Nėštumo Metu
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris atneša daug pokyčių kūne ir reikalauja papildomo dėmesio sveikatai. Tarp daugelio sveikatos aspektų, ypatingą dėmesį reikia skirti ir burnos sveikatai. Dantų ir dantenų problemos gali ne tik sukelti diskomfortą, bet ir turėti įtakos nėštumo eigai. Hormoniniai pokyčiai moters organizme daro didelę įtaką dantims ir dantenoms. Padidėjęs progesterono ir estrogeno kiekis gali sukelti dantenų uždegimą, kuris pasireiškia dantenų paraudimu, kraujavimu ir jautrumu. Ši būklė, vadinama nėštumo gingivitu, gali paveikti daugiau nei pusę nėščių moterų. Be to, tyrimai rodo, kad prasta burnos higiena gali turėti įtakos nėštumo eigai. Yra ryšys tarp periodonto ligų ir padidėjusios rizikos priešlaikiniam gimdymui, mažam kūdikio svoriui ar kitoms komplikacijoms. Svarbu nepamiršti, jog bakterijos, atakuojančios dantenas bei dantis, per kraujo sistemą gali nukeliauti iki vaisiaus ir sukelti komplikacijas ar netgi persileidimą bei priešlaikinį gimdymą. Todėl labai svarbu, kad nėščiosios tinkamai rūpintųsi savo dantimis ir dantenomis.
Kada reikia atlikti dantų taisymą nėštumo metu?
Dantų priežiūra nėštumo metu yra būtina, tačiau reikia atidžiai rinktis laiką ir procedūras. Dantis gydyti rekomenduojama iki nėštumo. Pirmasis trimestras (1-13 savaitės) yra laikotarpis, kai formuojasi kūdikio organai, todėl patartina vengti nebūtinų dantų taisymo procedūrų. Jei įmanoma, sudėtingesnių procedūrų, tokių kaip dantų šalinimas ar rentgeno tyrimai, reikėtų atidėti iki antrojo trimestro. Antrasis trimestras (14-26 savaitės) yra saugiausias laikotarpis dantų taisymui. Šiuo metu galima atlikti įprastines dantų gydymo procedūras, tokias kaip plombavimas, profesionalus valymas ar dantenų gydymas. Trečiasis trimestras (27-40 savaitės): Trečiajame trimestre dantų taisymo procedūros gali būti nepatogios dėl didėjančio pilvo, todėl ilgai trunkančias procedūras reikėtų vengti. Jei reikia atlikti būtinas procedūras, jas geriau atlikti pirmoje trečiojo trimestro pusėje.
Saugumo priemonės dantų taisymo metu
Nors dantų taisymas nėštumo metu paprastai yra saugus, yra keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį: Rentgeno tyrimai: Nors modernios rentgeno aparatūros spinduliuotė yra minimali, rentgeno tyrimus reikėtų atlikti tik esant būtinybei ir naudojant švino prijuostę bei skydelį, kad apsaugotumėte kūdikį nuo bet kokios spinduliuotės. Anestetikai: Vietiniai anestetikai, tokie kaip lidokainas, paprastai yra saugūs nėštumo metu, tačiau reikia vengti vaistų, kuriuose yra adrenalino, jei tai nėra būtina. Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų pasirinkta tinkama anestetikų dozė. Vaistai: Jei reikalingas antibiotikų vartojimas po procedūros, gydytojas turėtų skirti tik saugius vaistus, tokius kaip penicilinas ar amoksicilinas. Reikėtų vengti tetraciklinų, nes jie gali paveikti kūdikio dantų vystymąsi.
Kaip išvengti dantų problemų nėštumo metu?
Norint išvengti dantų problemų nėštumo metu, svarbu laikytis tinkamos burnos higienos: Valykite dantis du kartus per dieną: Naudokite fluoro turinčią dantų pastą ir minkštą šepetėlį. Reguliariai keiskite dantų šepetėlį, kad išvengtumėte bakterijų kaupimosi. Naudokite dantų siūlą: Kasdienis dantų siūlo naudojimas padeda išvalyti tarpdančius ir sumažinti dantenų uždegimo riziką. Sveika mityba: Venkite per daug cukraus turinčių maisto produktų ir gėrimų, kurie skatina dantų ėduonį.
Anestetikai ir Nėštumas: Saugumo Aspektai
Nėštumo metu būtina atidžiai įvertinti anestetikų naudojimą, atsižvelgiant į galimą riziką motinai ir vaisiui.
Vietiniai Anestetikai
Vietiniai anestetikai, tokie kaip lidokainas, dažnai naudojami odontologijoje ir kitose medicinos srityse. Jie laikomi santykinai saugiais nėštumo metu, tačiau svarbu laikytis tam tikrų atsargumo priemonių. Lidokainas, vartojamas odontologinėms procedūroms, laikomas saugiu, nes jis veikia lokaliai ir į kraują patenka labai mažas jo kiekis.
Bendrieji Anestetikai
Bendrieji anestetikai, naudojami didesnėms operacijoms, kelia didesnį susirūpinimą. Tyrimai rodo, kad kai kurie bendrieji anestetikai gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus nervų sistemos vystymuisi, ypač jei jie naudojami ilgą laiką arba didelėmis dozėmis. Forane galima skirti bendrajai nejautrai sukelti ir jai palaikyti. Šis anestezinis vaistas taip pat skirtinas ne ilgiau kaip 48 val. Kai nejautra yra gilesnio laipsnio, Forane ryškiai padidina smegenų kraujotaką. Laikinai gali padidėti likvoro spaudimas, kuris pasidaro normalus nuo hiperventiliacijos. Tikėtina, kad vartojant izofluraną kils mažiau pooperacinių smegenų reakcijų, nei nuo kitų panašių anestetikų.
Artikainas ir Epinefrinas: Atsargumo Priemonės
Ubistesin forte yra vietinis anestetikas, vartojamas odontologinėms procedūroms. Jis ypač tinkamas vartoti komplikuotų chirurginių intervencijų metu, kuomet reikalinga ilgesnė anestezija. Tačiau, Ubistesin forte vartoti negalima jaunesniems nei 4 metų amžiaus vaikams; jeigu yra alergija artikainui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai. Dėl sudėtyje esančio lokalaus poveikio anestetiko artikaino, žinomai alergija ar padidėjęs jautrumas lokalaus poveikio amidų tipo anestetikams. Specialių atsargumo priemonių reikia, jeigu Jūs sergate sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu, krūtinės angina, arterioskleroze, esant žymiai sutrikusiam kraujo krešėjimui, tirotoksikoze, uždarojo kampo glaukoma, cukriniu diabetu, plaučių ligomis, ypač alergine bronchų astma, feochromocitoma.
tags: #anestetikai #nestumo #metu