Tėvų konfliktai, nesutarimai ir galiausiai skyrybos - sudėtingas išbandymas kiekvienam vaikui. Nors tėvai dažnai mano, kad mažas vaikas daug ko nesupranta, besisvaidydami emocijų žaibais visiškai pamiršta, kad už durų stovi žmogelis, kuriam besibarantys ir įniršę tėvai yra patys brangiausi žmonės. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tėvų konfliktai ir skyrybos veikia vaikus, kokie yra jų išgyvenimai ir kaip tėvai gali padėti savo vaikams šį sunkų laikotarpį išgyventi kuo sklandžiau.
Vaikų Jausmai ir Išgyvenimai Tėvų Konfliktų Akivaizdoje
Nesvarbu, kiek vaikui metų ir kiek tiksliai jis suvokia barnio priežastį, jau penkerių šešerių metų vaikas labai gerai jaučia ne tik atvirus konfliktus, bet ir nuotaikų šeimoje svyravimus: tėvų „nekalbadienius“, pašaipą ar panieką ir juos skausmingai išgyvena. Tokiose šeimose vaikai įtraukiami į suaugusiųjų žaidimus ir yra priversti daryti sprendimus, kurie neatitinka jų amžiaus.
Kartais nuomonių skirtingumai ir kitokios priežastys, pasireiškiančios dažnais konfliktais, nulemia tėvų apsisprendimą skirtis. Skyrybos - sunkus ir sudėtingas laikotarpis visai šeimai, o ypač vaikams. Pasak specialistų, jos vaikus beveik visada užklumpa netikėtai ir sukrečia iki širdies gelmių. Nuo to, kaip per skyrybas ir po jų elgsis abu tėvai su vaiku ir tarpusavyje, labai priklausys tolimesnis vaiko gyvenimas, jo raida ir net ateities gerovė.
Kaip Skyrybos Veikia Vaikus?
„Koks bebūtų kelias iki skyrybų, vaikams tai - didelė trauma ir netikėtumas. Ši žinia jiems sukelia baimę, nerimą, nesaugumą, nes prarandamas ne tik vienas iš tėvų, vientisas šeimos modelis, bet ir pastovumas, saugumas, dalis giminaičių, draugų, šeimos tradicijų“, - aiškina E. Belanoškienė. „Jei tėvai nepaiso vaikų interesų, o vaikosi tik savo principų, skyrybų trauma vaikui būna labai didelė ir pasekmės išlieka ilgai“, - aiškina psichologė.
Mažiausiems vaikams tėvų skyrybų metu gali sutrikti miegas, mityba, atsirasti šlapinimasis į lovą, pykčio protrūkių, regresavimas į mažesnį amžių. Tokie vaikai išgyvena atstūmimo baimę, nori, kad šalia jų nuolat kažkas būtų, jiems kyla nerimas dėl ateities, baimė būti paliktam ir kito tėvo, su kuriuo liko po skyrybų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
„Vaikai patiria baimę būti nemylimi, atstumti, gali pradėti fantazuoti, meluoti, kurti planus kaip susigrąžinti prarastą tėvą. Vaikas, norėdamas suprasti tėvų skyrybų priežastis, kaltina save, kad buvo nepakankamai geras, prisiima skyrybų priežastis sau. Paaugliai demonstruoja pyktį, prieštaravimą arba tampa mamos ar tėčio bendrininkais, pagalbininkais, todėl būna perdėtai geri, kad nesudarytų dar daugiau problemų“, - sako E.
Pasak specialistės, tėvų skyrybos turi įtakos ne tik pačiam vaikui, bet ir santykiams. Tėvai susiduria su vaikų pykčiu, kaltinimu, priešiškumu, nepaklusimu drausmei, taisyklėms. Pasak psichologės, skyrybos palieka žymę kiekvieno vaiko gyvenime, nepaisant jo amžiaus.
„Tokie vaikai liūdi ir vis tikisi, kad tėvai ir vėl kartu gyvens. Tuo tarpu mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai labiau supranta priežastis, nes stebi tėvų konfliktus, neigiamas emocijas ir juos šokiruoja pats faktas, kad tėvai nusprendė skirtis. Kilus abejonėms dėl skyrybų ar santuokos išsaugojimo vardan vaikų gerovės, verta pagalvoti, kas labiau vaikus žaloja - skyrybos, ar gyvenimas nuolatinėje konfliktinėje aplinkoje“, - pažymi E.
Vaikas, praradęs priešingos lyties tėvą, neturi galimybės išmokti tinkamų elgesio normų su kita lytimi, nebent šeimoje yra vyresnių sesių ar brolių. „Tačiau nepriklausomai nuo lyties, visi vaikai išgyvena baimę, pyktį, nusivylimą, gali kaltinti save dėl skyrybų, vaidinti tėvų taikytoją arba jaustis tėvų ginčų priežastimi, kai tėvai nesutaria dėl auklėjimo.
Kaip Padėti Vaikui Išgyventi Skyrybas: Praktiniai Patarimai Tėvams
Norint, kad skyrybos vaikui padarytų kuo mažesnę žalą, tėvai turi galvoti ne tik apie savo jausmus, bet ir apie vaiko išgyvenimus. Štai keletas patarimų, kaip elgtis:
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
- Kalbėkite su vaiku: Tėvai turėtų daugiau kalbėti su vaiku (atsižvelgiant į jo amžių) apie tai, kas vyksta, kokie pokyčiai laukia, išklausyti jo nuomonės. Pasak pašnekovės, pasireiškus vaiko pykčio priepuoliams, agresyviam ar destruktyviam elgesiui, būtina skirti daugiau dėmesio ir kantrybės vaiko kaprizams, pykčiams valdyti. Taip pat vaikui reikia padėti išlaukti susitikimo su tėčiu ar mama, reikia jam kartoti: „Aš žinau, kad tu myli mamą (tėtį) ir lauki kada su ja (juo) galėsi susitikti“.
- Venkite konfliktų vaiko akivaizdoje: Kuo mažiau konfliktuoti vaiko akivaizdoje, neversti vaiko pritarti vieno iš tėvų pozicijai.
- Užtikrinkite ryšį su abiem tėvais: Suteikti vaikui galimybę matytis su abiem tėvais ir užtikrinti, kad jis niekuo nekaltas dėl vykstančių pokyčių. Išsiskyrę tėvai privalo užtikrinti vaiko bendravimą su kitu iš tėvų, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Jei vienas iš tėvų neleidžia vaikui matytis su kitu tėvu, galima kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
- Pasirūpinkite savimi: „Besirūpinant vaiku, tėvai turėtų pasirūpinti ir savimi, kad skyrybų procese kylančios emocijos, nebūtų perduodamos vaikui. Pirmiausia su vaiku reikia daug ir atvirai kalbėti jam suprantama kalba apie esamą situaciją, net jei apie tai reikėtų kalbėti kiekvieną dieną. Vaikui reikia sakyti taip, kaip yra. Reikia akcentuoti, kad tėvai abu taip nusprendė.
- Būkite atviri ir sąžiningi: Svarbu, pripažinti vaiko išgyvenimus, jų nepaneigiant ir neapkaltinant kitų. Pavyzdžiui, kai vaikas sako, kad jis nekenčia tėčio ar mamos, reikia tiesiog pripažinti šį vaiko pyktį - „suprantu, kaip stipriai pyksti“ ir patvirtinti, kad natūralu taip jaustis, kai kažko netenki.
- Ruoškite vaiką pokyčiams: Vaikų paruošimas pokyčiams suteikiant jiems tikslią, amžių atitinkančią informaciją, padeda vaikams jaustis saugiems, nes atsako į šį labai svarbų klausimą: „Kas man nutiks?
- Sumažinkite pokyčių skaičių: Pokyčių skaičiaus mažinimas vaikų gyvenime taip pat palengvina jų prisitaikymą po skyrybų. Vaikams prisitaikyti yra lengviau, jeigu jie gali palaikyti svarbius santykius, lankyti tą pačią mokyklą bei tuos pačius būrelius ir toliau turėti savo augintinius. Taip pat svarbu išlaikyti panašią rutiną abiejuose namuose.
Situacijų Pavyzdžiai ir Rekomendacijos
Štai keletas situacijų pavyzdžių, su kuriais gali susidurti vaikai po tėvų skyrybų, ir rekomendacijos, kaip tėvai gali elgtis:
- Situacija Nr. 1: Mama neleidžia vaikui bendrauti su tėčiu. Tokiu atveju, jei vienas iš tėvų neleidžia vaikui matytis su kitu tėvu, galima kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Svarbu atminti, jog Saulė šioje situacijoje galimai išgyvena daug nemalonių jausmų tiek mamai, kuri neleidžia susitikti su tėčiu, tiek tėčiui, kuris galbūt išėjo iš namų dėl kitos šeimos. Nereikia atmesti, jog Saulė, norėdama mamai įtikti, griežtai neišsako savo noro susitikti su tėčiu.
- Situacija Nr. 2: Vaikas gyvena su mama, o tėtis turi naują šeimą. Tokiu atveju tėtis galėtų susitikimus organizuoti ne namuose, kad neigiamos tėčio sutuoktinės emocijos nebūtų perduodamos vaikui. Susitikti galima viešose erdvėse, pas senelius ir panašiai.
- Situacija Nr. 3: Tėvai nesutaria dėl auklėjimo stiliaus. Tai dažnai pasitaikanti situacija, kai nesutampa tėvų auklėjimo stiliai, kai pasireiškia noras vienam būti geresniu, nei kitas. Jei tėvams nepavyksta susitarti dėl vienodų reikalavimų, taisyklių, vertėtų kreiptis pagalbos į psichologą, kuris ne tik padėtų tėvams suvienodinti taisykles vaikui, bet ir pakonsultuotų vaikų auklėjimo klausimais. Tėvams taip pat rekomenduočiau lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus. Jei ir po visų pastangų nepavyksta tėvams susitarti šiuo klausimu, galima kreiptis pagalbos į Vaiko teisių apsaugos skyrių pagal gyvenamąją vietą, kad būtų nustatyta rekomendacinio pobūdžio bendravimo su vaiku tvarka. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio sutarimu.
Kaip Spręsti Konfliktus Su Tėvais?
Šeimos yra skirtingos ir unikalios. Kai kuriomis dienomis visi šeimos nariai gali sutarti kuo puikiausiai, o kai kuriomis pasitaiko ginčių ar nesusikalbėjimų. Visiškai normalu, kad tarp tėvų ir vaikų iškyla konfliktų - tai gana įprasta šeimos gyvenimo dalis. Nors konfliktų su tėvais išvengti ir neįmanoma, tačiau jie neturėtų vykti nuolatos, būti destruktyvūs, žalingi. Nesutarimus galima spręsti taip, kad abi pusės liktų suprastos ir neįskaudintos. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:
- Išsakykite savo nuomonę pagarbiai: Savo nuomonę ir argumentus išsakyk pagarbiai. Kilus konfliktui neretai jį lydi ir intensyvios emocijos. Ima ir nutinka taip, kad pasakome, ko nenorime, pakeliame balsą, vartojame nepagarbią kalbą ir pan. Tokiu atveju susikalbėti tampa tik sudėtingiau. Naudinga savo nuomonę stengtis išsakyti ramiai, pagarbiai. Tuomet pašnekovui, šiuo atveju - tėvams, bus paprasčiau tave suprasti.
- Įvardykite savo jausmus: Kaip jau buvo paminėta, nesutarimų su tėvais metu gali kilti įvairių jausmų: pyktis, liūdesys, nusivylimas, beviltiškumas, baimė, nerimas, apatija ir pan. Pasidalijimas jausmais gali padėti tėvams geriau suprasti tave, situaciją, jos svarbumą.
- Padarykite pauzę: Kartais konfliktai tampa itin intensyvūs. Kyla daug stiprių jausmų, darosi sudėtinga aiškiai mąstyti, pagarbiai išsakyti savo mintis. Tokiu atveju naudinga iš konflikto šiek tiek atsitraukti ir skirti laiko nusiraminti. Tą gali padaryti atsigeriant vandens, išsimaudant duše, klausant patinkančios muzikos, išeinant pasivaikščioti gryname ore ar užsiimant kita, tave raminančia veikla. Žinoma, labai svarbu informuoti tėvus, kad tau reikalinga trumpa pauzė.
- Išklausykite tėvų argumentus: Konfliktų metu neretai esame įsitikinę savo teisumu ir pokalbio metu net nesiklausome to, ką mums norima pasakyti. Tokiais atvejais itin sunku suprasti, dėl ko kilo konfliktas. Tad visuomet verta dėmesingai išklausyti ir tėvų argumentų, pasistengti suprasti, ką jie bando pasakyti. Galbūt kaip tik tai atves prie situacijos sprendimo.
- Atsiprašykite: Visi klystame. Tad jeigu konflikto metu supratai, kad visgi suklydai, svarbu tą pripažinti ir įvardyti, o jeigu reikia - ir atsiprašyti. Nuoširdus atsiprašymas gali padėti išsaugoti artimą ir pagarbų santykį su tėvais.
- Kreipkitės pagalbos: Gali pasitaikyti ir tokių situacijų, kai konflikto su tėvais išspręsti nebepavyksta. Tokiu atveju svarbu, kad kreiptumeisi pagalbos. Tau padėti gali kiti suaugusieji, kuriais pasitiki, pvz., seneliai, tetos, kaimynai ir pan., specialistai (psichologai, socialiniai darbuotojai ir pan.). Taip pat, pasikalbėti apie kilusį konfliktą su tėvais gali ir paskambinęs ar parašęs Vaikų Linijai.
Ryšio Su Tėvais Puoselėjimas
Konfliktai neretai palieka pėdsaką nesutariančių pusių santykyje. Tad svarbu ne tik sklandžiai išspręsti konfliktą, bet ir skirti laiko bei pastangų puoselėti ryšį su tėvais. Tai puiki proga sutvirtinti šeimos santykį. Taip pat esant artimesniam ryšiui yra lengviau ir drąsiau atvirai išsakyti savo mintis, jausmus.
- Skirkite laiko nusiraminti: Kaip ir paminėta anksčiau, nei konflikto sprendimas, nei bandymas atkurti santykį su tėvais nebus sėkmingas, jeigu tai bus daroma su intensyviomis emocijomis. Svarbu paskirti laiko nusiraminti, net ir po konflikto išsprendimo. Nurimus jausmams ir mintis sudėliojus į vietas, lengviau galvoti apie tolimesnius veiksmus, pvz., kaip toliau bendrauti su tėvais, ką daryti, kad šis konfliktas nepaliktų neigiamo pėdsako jūsų santykyje.
- Atleiskite / priimkite atsiprašymą: Kartais net ir po išspręsto konflikto jaučiamės užgauti, nuvilti, įskaudinti ir pan. Pasitaiko ir situacijų, kuomet tėvai supranta klydę, atsiprašo. Kartais nėra lengva priimti jų atsiprašymą ar atleisti. Visgi nuoskaudų kaupimas gali tapti žalingu tiek tavo emocinei gerovei, tiek santykiui su tėvais. Atsiprašymas ir atleidimas yra žingsnis į priekį. Jis parodo tėvų atvirumą pripažįstant klydus ir siekį susitaikyti. Atsiprašymo priėmimas ar atleidimas jokiu būdu nereiškia pralaimėjimo. Tai tarsi taško padėjimas ir nauja pradžia.
- Leiskite kokybišką laiką kartu: Kokybiškas laikas drauge yra itin efektyvus būdas kuriant ryšį su tėvais. Leidžiant laiką kartu galima labiau pažinti vieni kitus. Pavyzdžiui, sužinoti kuo gyvena tėvai, kaip jie jausdavosi būdami tavo amžiaus, kokių sunkumų jiems kildavo, kaip jie spręsdavo konfliktus su savo tėvais. Na, o geresnis šeimos narių pažinimas padeda ir sudėtingose situacijose empatiškiau reaguoti, geriau suprasti jų išsakomą poziciją. Taip pat, laikas drauge ugdo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
- Būkite atviri: Jeigu jautiesi saugiai, naudinga ir verta su tėvais pasikalbėti ir pasidalyti kokios mintys, jausmai kyla galvojant apie jūsų santykį. Gali įvardyti, kokį lūkestį jūsų ryšiui turi, ko trūksta, kad jūsų santykis būtų artimesnis ir pan. Tai leistų tėvams geriau tave suprasti ir tiksliau atliepti tavo poreikiams. Komunikacija yra ryšio pagrindas, o atviras, sąžiningas pokalbis gali vesti gilesnio, artimesnio ryšio link. Pasidaliję savo mintimis ir jausmais tu ir tėvai galite kartu atrasti naujų būdų bendradarbiauti, kuriant saugią aplinką, kurioje kiekvienas yra girdimas ir suprantamas.
- Apsiginkluokite kantrybe: Santykių stiprinimas yra nuolatinis procesas. Nenuostabu, jei kartais susidursi su iššūkiais. Visgi ilgainiui įdėtos pastangos, atkaklumas atsiperka.
Svarbu Atminti
- Tai ne tavo kaltė: Kartais nutinka ir taip, kad tėvai ar kiti žmonės gali ant tavęs supykti ir dėl dalykų, kurių tu negali kontroliuoti (pvz., mama tave apšaukia dėl to, kad jai šiandieną nepasisekė darbe). Tokiose situacijose svarbu sau priminti, kad tai ne tavo kaltė. Natūralu, kad gali jaustis pasimetęs ar išgyventi įvairias emocijas. Svarbu, kad atmintumei, tu dėl skyrybų nesi kalta/s.
- Smurtas nėra normalu: Yra didelis skirtumas tarp konflikto ir agresyvumo bei smurto. Jeigu tėvai ar kas nors kitas tave skriaudžia, tau grasina, reikalauja, kad darytum tai, kas tau nemalonu, tyčiojasi ir pan. - svarbu, kad kreiptumeisi pagalbos į suaugusiuosius, kuriais pasitiki ar specialistus (psichologą, socialinį darbuotoją ir pan.). Taip pat, gali drąsiai susisiekti ir su Vaikų Linija telefonu ar parašant. Niekas neturi teisės iš tavęs tyčiotis ar kaip nors tave žeminti. Bet kokios formos smurtas (emocinis, fizinis, seksualinis) nėra normalu. Jeigu manai, jog prieš tave yra smurtaujama - nedelsiant kreipkis pagalbos į suaugusiuosius, kuriais pasitiki, specialistus ar Vaikų Liniją.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas