Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai jos organizmas patiria didelių pokyčių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pokyčių - padažnėjęs pulsas. Nors tai dažnai yra normalus reiškinys, svarbu žinoti, kaip jį kontroliuoti ir kada kreiptis į gydytoją. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sukelia padažnėjusį pulsą nėštumo metu, kaip jį sumažinti ir kokie pratimai yra saugūs bei naudingi būsimoms mamoms.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu: mitai ir realybė
Vis dar gyvas mitas, kad nėštumo metu moteris neturėtų aktyviai sportuoti. Tačiau šis požiūris yra pasenęs. Gydytojai dabar ne tik leidžia, bet ir rekomenduoja aktyvias treniruotes nėštumo metu (išskyrus nėštumus su komplikacijomis). Pratimai gerina bendrą sveikatą, palaiko emocinį stabilumą ir paruošia moters organizmą gimdymui.
Lina, trenerė, teigia: "Nėštumas - tai nėra liga. Jūs galite sportuoti, kaip ir prieš nėštumą. 150 minučių aerobikos užsiėmimai ir dvi raumenų stiprinimo treniruotės per savaitę būtų netgi labai sveikintinos." Tačiau, pasikonsultuoti su gydytoju būtina, kad jis įvertintų, ar galite tęsti treniruotes ir kokio intensyvumo jos turėtų būti. Jei buvote aktyvi prieš nėštumą, treniruočių krūvį reikia sumažinti apie 20-30 proc. Jei prieš nėštumą nesportavote, galite pradėti treniruotis nuo 12-tos nėštumo savaitės.
Svarbu atkreipti dėmesį į širdies susitraukimų dažnį ir pasitarti su gydytoju dėl savo galimybių. Jei nėštumo metu nėra komplikacijų, jūsų pulsas neturėtų viršyti 140-150 susitraukimų per minutę. Sportuoti geriausia 10.00-14.00 val., nes tuo metu gimda yra mažiausiai aktyvi, o tai yra saugiausias laikas.
Reikėtų vengti sporto, kurio metu kyla didelė rizika nukristi ar susižeisti, pavyzdžiui, komandinis sportas, futbolas ar tinklinis, taip pat važinėjimas dviračiu ir riedučiais, slidinėjimas ar čiuožimas. Smūgiai nėštumo metu yra itin pavojingi.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Saugi fizinė veikla nėštumo metu
Jei moteris prieš nėštumą nesportavo ir nėra įsitikinusi dėl intensyvesnės veiklos, patartina vaikščioti. Būsimoms mamytėms tai yra saugiausia fizinė veikla. Pasivaikščiojimai gali būti skirtingo intensyvumo: paprastas pasivaikščiojimas parke ar šiaurietiškas ėjimas. Fiziškai aktyvioms moterims galima netgi žygiuoti.
Plaukimas
Visoms nėščioms moterims rekomenduojama plaukioti. Nuo šešto nėštumo mėnesio beveik visos būsimos motinos kenčia nugaros, kojų ir raumenų skausmą. Pratimai vandenyje pašalina įtampą stuburo srityje, vienodai atpalaiduoja visus raumenis. Per paskutinį nėštumo trimestrą baseinas tampa vaistu nuo visų nemalonių pojūčių. Plaukimas sustiprina kūno raumenis, o tai bus labai naudinga gimdymo metu ir padės greičiau atsigauti.
Vandens pratimai pagerina kvėpavimo sistemą, sustiprina širdies ir kraujagyslių sieneles, gerina kraujo apytaką, o tai padeda užkirsti kelią kraujo stagnacijai galūnėse ir mažajame dubenyje, sumažina venų varikozės ir hemorojaus tikimybę.
Joga ir gimnastika
Joga ir gimnastika taip pat gali padėti kovoti su nugaros skausmu ir prieš gimdymą sustiprinti jūsų kūną. Šie užsiėmimai skiriasi nuo įprastų sporto klubų, todėl nebijokite juose dalyvauti. Joga ir gimnastika mažina stresą ir padeda būsimoms mamytėms išlikti ramesnėms. Viskas, ko jums reikia, tai pasirinkti patogius drabužius ir tiesiog mėgautis šia veikla. Svarbu paminėti, kad treniruočių metu nerekomenduojama dėvėti kompresinių kojinių ir įtvarų.
Labai svarbūs ir tempimo pratimai, o ypač dubens srityje. Dėl hormonų įtakos tampate lankstesnės, tačiau per paskutinį trimestrą dauguma nėščių moterų skundžiasi sunkiu nugaros ir liemens skausmu.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Kaip įvertinti fizinį aktyvumą?
Galite remtis Borgo skale, kuri yra subjektyvi fizinio aktyvumo vertinimo priemonė. Ji padės išvengti persidirbimo. Jei jaučiate silpnumą ar jums staiga pasidarė labai karšta, nedelsdamos nutraukite treniruotę.
Mityba ir hidratacija
Rūpinkitės savo mityba ir įsitikinkite, kad vartojate pakankamai kalorijų, geriate daug vandens per treniruotę ir po jos. Kad išvengtumėte dehidratacijos, jums reikia išgerti 1 litru daugiau vandens nei prieš nėštumą, nes kitaip gali pasireikšti kojų ar net gimdos raumenų spazmai.
Kodėl nėštumo metu padažnėja pulsas?
Nėštumo metu širdis dirba intensyviau - pumpuoja iki 50 % daugiau kraujo nei įprastai, kad aprūpintų deguonimi ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą. Todėl natūralu, kad kai kurios moterys pastebi širdies plakimo pokyčius, jausmą, tarsi širdis „praleistų dūžį“ ar plaktų per greitai.Tokie pojūčiai vadinami širdies permušimais (aritmijomis).
Kiti veiksniai, galintys paskatinti aritmijas:
- Geležies ar magnio trūkumas
- Per mažas skysčių kiekis
- Stresas ir miego trūkumas
- Kofeino ar energetinių gėrimų vartojimas
- Kai kurių nėščiųjų vitaminų perdozavimas (pvz., su geležimi ar kalciu)
Kada širdies permušimai nėštumo metu pavojingi?
Lengvi širdies permušimai, trunkantys kelias sekundes ir nepasikartojantys dažnai, paprastai nėra pavojingi - tai natūrali organizmo reakcija į nėštumo metu vykstančius pokyčius. Tačiau kai simptomai pasireiškia dažnai, trunka ilgiau ar atsiranda kartu su kitais požymiais (dusuliu, silpnumu, galvos svaigimu), būtina kreiptis į gydytoją.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Kaip saugiai sumažinti širdies permušimus nėštumo metu
- Kvėpuokite lėtai ir giliai: Gilaus kvėpavimo pratimai padeda širdžiai dirbti ritmingiau. Lėtai įkvėpkite per nosį 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 2 sekundes ir iškvėpkite per burną 6 sekundes.
- Gerkite pakankamai vandens: Dehidratacija - dažna ritmo pokyčių priežastis.
- Venkite kofeino: Net mažos kavos dozės gali sukelti papildomų dūžių.
- Ilsėkitės: Miegas ir poilsis būtini širdies atsigavimui.
- Reguliariai tikrinkite hemoglobino ir elektrolitų lygį.
- Stresas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl pulsas šokteli net ramybės būsenoje: Padeda meditacija, muzika, trumpas poilsis ar pasivaikščiojimas gryname ore.
- Reguliarus judėjimas ilguoju laikotarpiu padeda palaikyti normalų pulsą: Pasivaikščiojimai, plaukimas, joga ar važinėjimas dviračiu stiprina širdį, mažina kraujospūdį ir gerina deguonies pasisavinimą.
- Mityboje turėtų būti daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, žuvies, riešutų ir mažai sočiųjų riebalų.
- Neišsimiegojus organizmas patiria stresą, todėl pulsas gali padidėti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate stiprų širdies plakimą, dusulį, galvos svaigimą ar skausmą krūtinėje, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei:
- Pasirodė kraujo.
- Susilpnėjo vaisiaus judesiai.
- Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
Ką daryti, jei pulsas dažnas ramybės būsenoje?
Suaugusiojo pulsas ties 100 k./min. yra ties viršutine normos riba. Jei tuo metu ramiai ilsitės ir nėra jokių simptomų, rekomenduojama pailsėti, išgerti vandens, pamatuoti pulsą dar kartą po kelių minučių. Jei pulsas išlieka aukštas, kreipkitės į gydytoją.
Padidėjęs pulsas ir nėščiųjų forumų patirtys
Nemažai nėščiųjų forumuose dalijasi savo patirtimi dėl padažnėjusio pulso. Kai kurios moterys teigia, kad joms pulsas dažnėjo iki 120 k./min., tačiau gydytojai tai laikė normaliu reiškiniu nėštumo metu. Kitos moterys patarė vartoti magnį ir raminamųjų žolių, tačiau prieš tai būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kai kurioms moterims pulsas padažnėjo dėl vaistų nuo skydliaukės, kitoms - dėl geležies trūkumo. Todėl svarbu atlikti kraujo tyrimus ir nustatyti priežastį.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar širdies permušimai nėštumo metu yra normalūs? Dažniausiai taip. Dėl hormoninių pokyčių, padidėjusio kraujo tūrio ir didesnio širdies krūvio permušimai pasitaiko daugeliui nėščiųjų. Jei simptomai nėra dažni ir nekelia diskomforto, tai laikoma normaliu reiškiniu.
- Kada reikėtų kreiptis į gydytoją? Jei širdis plaka nereguliariai ilgiau nei kelias minutes, pasireiškia dusulys, galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar silpnumas. Tokie požymiai gali rodyti rimtesnį ritmo sutrikimą.
- Ar širdies permušimai gali pakenkti vaisiui? Lengvi permušimai paprastai nepaveikia vaisiaus, tačiau jei motinos kraujotaka sutrinka dėl dažnų aritmijų, tai gali sumažinti deguonies tiekimą. Tokiu atveju būtina gydytojo priežiūra.
- Ar galima vartoti magnio ar kitus papildus be gydytojo rekomendacijos? Nerekomenduojama. Kai kurie papildai gali daryti įtaką širdies veiklai ar kraujo spaudimui. Prieš vartojant būtina pasitarti su gydytoju arba akušeriu.
- Ar širdies permušimai praeina po gimdymo? Dažniausiai taip. Po gimdymo širdies apkrova sumažėja, hormonai stabilizuojasi ir širdies ritmas normalizuojasi per kelias savaites ar mėnesius.