Kaip Taisyklingai Stangintis Gimdymo Metu: Išsamus Vadovas Būsimoms Mamoms

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime, o gimdymas - kulminacija, kurios metu susitinkama su nauju šeimos nariu. Būsimos mamos dažnai domisi gimdymo procesu, neretai prisiskaito informacijos apie galimas komplikacijas ir iš anksto nusiteikia sunkiam ir ilgam gimdymui. Tačiau tinkamas pasiruošimas ir nusiteikimas gali padėti sumažinti nerimą ir padidinti pasitikėjimą savo kūnu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip taisyklingai stangintis gimdymo metu, kad šis procesas būtų kuo sklandesnis ir mažiau skausmingas.

Gimdymo etapai: pasiruošimas, atsivėrimas, stūmimas ir placentos užgimimas

Gimdymo procesą galima suskirstyti į keturis pagrindinius etapus:

Kūno pasiruošimo gimdymui laikotarpis: Šis laikotarpis prasideda likus kelioms savaitėms ar dienoms iki gimdymo. Jo metu vyksta įvairūs fiziologiniai pokyčiai, paruošiantys kūną artėjančiam procesui. Gimda, kuri iki pastojimo buvo mažas raumeninis maišelis, sveriantis apie 100 gramų, prieš gimdymą pasiekia maždaug 1 kg svorį. Apskaičiuojama, kad iškart po gimdymo moteris atsikrato apie 5-8 kg svorio, įskaičiuojant kūdikio, placentos ir vaisiaus vandenų svorį. Apatinė gimdos dalis, besijungianti prie makšties, vadinama gimdos kakleliu, kuris gimdymo metu atsiveria, kad kūdikis galėtų gimti. Visą nėštumą gimdos kaklelis yra ilgas (apie 4 cm ilgio) ir uždaras, o jo kanalas užkimštas gleivių kamščiu. Artėjant gimdymui, gimdos kaklelis suminkštėja, sutrumpėja, pradeda vertis (prasiveria 1-2 cm) ir krypsta link makšties. Taip pat gali pasirodyti gleivių kamštis - skaidrios, rusvos, gelsvos ar su keliais kraujo lašeliais gleivės. Vaiko galvutė įsistato į dubens įėjimo plokštumą, dėl to gimda šiek tiek nusileidžia žemyn, palengvėja kvėpavimas, pasikeičia moters svorio centras, ji atsilošia, jos eisena tampa „išdidi“. Paprastai prasideda paruošiamieji sąrėmiai, kuriuos moteris jaučia kaip periodišką pasunkėjimą, maudimą pilvo apačioje, ypač vakarais. Šie sąrėmiai yra nereguliarūs ir padeda gimdos kakleliui pasiruošti atsivėrimui. Dažniausiai sąrėmiai prasideda per pirmas 12 val. po vaisaus vandenų nutekėjimo. Kartais vaisiaus vandenys pradeda tekėti po truputi, dažnai tokiu atveju moterims atrodo, jog jos nesulaiko šlapimo.
Atsidarymo laikotarpis: Šis laikotarpis prasideda nuo reguliarių sąrėmių pradžios (ne mažiau 6 sąrėmių per valandą) ir tęsiasi iki pilno gimdos kaklelio atsidarymo (10 cm). Sąrėmis prasideda gimdos viršuje, kur raumens susitraukimas stipriausias ir trunka ilgiausiai. Raumeninės skaidulos iš gimdos kaklelio pamažu tempiamos į šalis, o iš viršaus spaudžiama vaiko galvutė dar labiau ištempia gimdos kaklelį, kuris išsilygina ir suplonėja. Kadangi gimdos raumuo jautriausias tempimui, stipriausią skausmą moteris jaus pilvo apačioje ar strėnose, gimdos kaklelio projekcijoje. Pradžioje skausmas primins menstruacinius spazmus, pabaigoje sustiprės ir apims visą gimdą. Gimda susitraukdama palinksta į priekį, todėl gulint dalį energijos ji turi skirti gravitacijos įveikimui. Stovint ar klūpant palinkus į priekį pasipriešinimas gimdai pats mažiausias, taigi ir sąrėmis efektyviausias. Pirmasis gimdymo laikotarpis trunka 10-15 val. gimdant pirmą kartą ir 6-8 val. gimdant pakartotinai.
Stūmimo laikotarpis: Šis laikotarpis prasideda nuo pilno gimdos kaklelio atsidarymo ir tęsiasi iki kūdikio gimimo. Jo metu vaikelio galvutė slenka makštimi. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti savo kvėpavimu. Ypač svarbu sušvelninti paskutinę stangą, kad išvengti tarpvietės plyšimo. Stangų refleksas toks pats, kaip tuštinimosi - vaiko galvutei nusileidus giliau į dubenį ir prispaudus tiesiąją žarną prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, padidindami spaudimą pilvo ertmėje, o tarpvietės raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didįjį „išsituštinimo“ procesą. Natūralu, kad tuštintis lengviausia vertikalioje padėtyje, ypač tupint. Antrasis gimdymo laikotarpis trunka nuo 15-20 min iki 2 val. ar ilgiau.
Placentos užgimimo laikotarpis: Šis laikotarpis prasideda po kūdikio gimimo ir tęsiasi iki placentos užgimimo. Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 min dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo, placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu užgimsta. Tai trečiasis arba placentinis gimdymo laikotarpis, kurio metu moteris visada pakraujuoja ir netenka iki 500 ml kraujo. Kelias sekančias dienas po gimdymo dar bus jaučiami pavieniai skausmingi gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo.

Kaip taisyklingai stangintis gimdymo metu: praktiniai patarimai

Stūmimo laikotarpis yra vienas svarbiausių gimdymo etapų, todėl labai svarbu žinoti, kaip taisyklingai stangintis, kad padėtumėte savo kūdikiui saugiai ir efektyviai gimti. Štai keletas patarimų, kurie gali būti naudingi:

Klausykite savo kūno: Kai pajaučiate norą stumti, vadovaukitės kūno pojūčiais ir darykite tai, ką jis sako. Nebijokite įkišti du pirštus į makšties vidų ir apčiuopti kūdikio galvutę, pajusti, kas vyksta, ir pasisemti motyvacijos.
Kvėpuokite: Kvėpavimas yra labai svarbus viso gimdymo metu, ypač stūmimo laikotarpiu. Kvėpuokite, kad aprūpintumėte save, kūdikį ir savo gimdą pakankamu kiekiu deguonies. Per sąrėmius kvėpuokite ir stumkite tik tada, kai užeina sąrėmis, prakvėpuoti nebepavyksta ir norisi tik stumti. Prasidėjus tokiam sąrėmiui, giliai įkvėpkite ir stumkite. Stenkitės per sąrėmį stumti ilgai, bent du tris ilgus ir ramius kartus.
Stumkite teisingai: Stanginkitės taip, tarsi tuštintumėtės. Atpalaiduokite visą kūną ir šlaunis ir stumkite taip, lyg tuštintumėtės sunkiausiai savo gyvenime. Visą dėmesį sutelkite būtent į stūmimą, o ne nerimaukite, kad pasituštinsite ar pasišlapinsite. Stūmimo metu prie krūtinės priglauskite smakrą.
Apsaugokite tarpvietę: Gimdymo pabaigoje jausite labai stiprų tarpvietės tempimą ir deginimą. Svarbu tuo metu pridėti ranką ant tarpvietės/naujagimio galvos. Laikykite ranką ant kūdikio galvos, kad kontroliuotumėte gimdymo greitį ir jėgą - taip apsaugosite savo audinius. Kvėpuokite ir išleiskite garsus praviromis lūpomis, kad atsipalaiduotų dubens dugnas, taip pat - kad gimda ir vaisius gautų deguonies visą laiką.
Pasirinkite patogiausią padėtį: Gimdykite tokioje padėtyje, kuri jums atrodo patogiausia. Jūsų kūnas žino geriausiai. Jūs neprivalote gimdyti ant nugaros. Prilaikomas tupėjimas, klūpojimas, padėtis keturiomis arba gulėjimas ant šono - tai dvi atpalaiduojančios padėtys, puikiai tinkamos gimdymui, ypač jei norima sulėtinti procesą, apsaugoti savo audinius. Jei reikia pagreitinti stūmimo procesą, puiki alternatyva yra tupima padėtis. Jei gimdote pritūpusi ar atsistojusi, svarbu turėti minkštą pagrindą, kuris apsaugotų kūdikį nuo sužalojimų.
Būkite kantrūs: Stūmimo laikotarpis gali užtrukti, ypač jei gimdote pirmą kartą. Būkite kantrūs ir pasitikėkite savo kūnu. Atminkite, kad kiekvienas sąrėmis ir stanginimasis artina jus prie susitikimo su kūdikiu.
Klausykite medicinos personalo: Gimdymo metu klausykite akušerės ar gydytojo nurodymų. Jie padės jums taisyklingai stangintis ir apsaugoti save bei kūdikį nuo galimų komplikacijų.

Patarimai, kaip sumažinti skausmą gimdymo metu

Gimdymo skausmas yra individualus dalykas, tačiau yra keletas būdų, kurie gali padėti jį sumažinti:

Atsipalaiduokite: Kai prasideda sąrėmiai, stenkitės kaip įmanoma labiau atpalaiduoti kūną. Jaučiamą stresą aiškiai parodo pats kūnas. Štai streso požymiai: pakelti pečiai, įtemptos, sugniaužtos rankos, suraukta kakta, įtemptas žandikaulis, įtempta burna. O štai - atsipalaidavimo požymiai: neįtempti sėdmenys, atpalaiduotas žandikaulis, lygi kakta, atpalaiduotos rankos. Todėl GIMDYMO METU, net jei situacija, kurioje atsiduriate, yra nesaugi, pasistenkite imituoti saugumą savo kūnu - kad kūnas ir protas atsipalaiduotų ir gimdymas būtų lengvesnis. Pabandykite ramiai kvėpuoti, nesuraukti kaktos, atpalaiduoti žandikaulį, atpalaiduoti sėdmenis, atpalaiduoti rankas, atpalaiduoti lūpas, pasitikėti savo kūnu - jis žino, ko jums reikia.
Kvėpuokite: Nepamirškite kvėpuoti - nereikia jokios specialios technikos, svarbu kvėpuoti ne per dažnai ir nesulaikyti kvėpavimo. Taip padėsite savo kūnui dirbti ir mažinsite sąrėmių sukeliamą skausmą.
Judėkite: Judėjimas gimdymo metu gali padėti sumažinti skausmą ir pagreitinti gimdymo procesą. Išbandykite skirtingas pozicijas, vaikščiokite, supkitės ant kamuolio ar tiesiog keiskite kūno padėtį.
Masažuokite: Skausmą malšina masažas ir fizinis partnerio ar kito pagalbą teikiančio asmens, jei tokį turite šalia, kontaktas.
Naudokite šilumą: Šiltas vanduo arba kompresas gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą.
Apsvarstykite nuskausminimo galimybes: Jei skausmas tampa nepakeliamas, pasitarkite su gydytoju apie galimas nuskausminimo priemones, tokias kaip epidūrinė nejautra.

Epidūrinė nejautra: privalumai ir trūkumai

Epidūrinė nejautra („epidūras“) yra populiarus gimdymo skausmo malšinimo būdas. Dauguma moterų, pasirinkusių „epidūrą“ džiaugiasi, tuo, kad gali labiau mėgautis savo kūdikio gimimu. Tai be abejonės yra labai gerai, tačiau ši procedūra turi ir šalutinių poveikių bei tam tikrų minusų. Kaip ir visos kitos procedūros, taip ir ši turi būti tinkamai atlikta. Tam reikalingi ir specialistai (jie greičiausiai nelaukia už durų, kol Jums jų prireiks), ir tam tikri dokumentai. Tačiau „epidūras“ suveikia ne visoms ir taip tiesiog nutinka. Ar jis veiks Jums, sužinosite tik po procedūros. Kartais nutinka taip, kad tai pačiai moteriai vieną kartą nesuveikia, kitą kartą suveikia puikiausiai. Procedūros sėkmė priklauso nuo nejautrą atlikusių medikų profesionalumo. Jis pasireiškia tik maždaug 1 proc. Jei pakliuvote tarp šių nelaimėlių, tai Jums gali padėti tiesiog pagulėjimas. Dažniausiai skausmas stipresnis, kai stovima ar sėdima. Į nugaroje esantį epidūrinį tarpą įvesta adata nėra labai smagus dalykas. Šis skausmas yra šiek tiek mažesnis nei sąrėmių skausmai, tačiau jis vis tiek pakankamai aštrus. Epidūras gali sukelti drebulį. Jis laikinas, tačiau gali būti pakankamai intensyvus. Manoma, kad drebulį sukelia adrenalino antplūdis. Kartais po epidūrinės nejautros procedūros sulėtėja gimdymo procesas. Jei taip nutiktų, gydytojai gali nuspręsti skatinti gimdymą vaistais. Taip pat gali kilti sunkumų dėl stumimo. Kadangi nuo juosmens žemyn Jūs nieko nejausite, bus įvestas kateteris, kad būtų galima nuleisti šlapimą. Užtrunka šiek tiek laiko, kol baigiasi vaistų veikimas. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad „epidūras“ gali padidinti riziką, kad Jums prireiks atlikti Cezario pjūvį. Manoma, kad Cezario pjūvio riziką padidina sulėtėjęs gimdymo procesas. Manoma, kad retais atvejais vaistai vartojami nuskausminimui gali sukelti tokius šalutinius poveikus kaip: širdies ritmo sutrikimai ar kvėpavimo sulėtėjimas. Tai retas, tačiau galimas epidūro šalutinis poveikis. Tyrimai rodo, kad epidūrinei nejautrai skirti vaistai sukelia uždegiminį atsaką, dėl to labai retais atvejais pakylą gimdyvės kūno temperatūra. Epidūrinė nejautra, kaip ir bet kokia kita intervencija į žmogaus organizmą gali sukelti tam tikrų šalutinių poveikių. Prieš priimdama sprendimą dėl epidūrinės nejautros, pasitarkite su gydytoju ir išsiaiškinkite visus galimus privalumus ir trūkumus.

Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi

Nėščiosios parengimas gimdymui: svarbus psichologinis ir fizinis aspektas

Akušerių ginekologų, šeimos gydytojų, taip pat akušerių darbas neapsiriboja tik antenataline nėščiosios priežiūra ar nėštumo patologijos diagnostika. Būtina daug laiko ir žinių skirti psichoprofilaktiniam nėščiosios parengimui. Tą reikia daryti nuo pat nėštumo pradžios. Nėščiųjų priežiūros ambulatorinėje grandyje (moterų konsultacijose, šeimos gydytojų centruose ir kt.) organizuojami 4-6 užsiėmimų kursai nėščiosioms ir jų šeimos nariams. Jų metu nėščiosios supažindinamos su nėštumo ir gimdymo fiziologija, mokomos, kaip turi elgtis gimdymo metu, taip pat specialių pratimų gimdymo skausmui malšinti. Užsiėmimų metu demonstruojami specialūs vaizdo filmai, rodomi paveikslai ir muliažai. Pageidautina, kad kelis ar visus užsiėmimus lankytų būsimojo vaiko tėvas. Išklausęs paskaitas, vyras geriau pasirengs psichologiškai Šeimos pagausėjimui, galės daugiau padėti gimdančiai moteriai. Svarbiausias šių kursų tikslas - pašalinti gimdymo baimę. Tam reikia parengti nėščiąją psichologiškai ir fiziškai. Baimė natūraliai skatina apsigynimo reakciją, sukelia įtampą, raumenų spazminius susitraukimus ir skausmą. Pašalinti „baimės“ sindromą galima tik išsiaiškinus, kuo pagrįsta nėščiosios baimė. Pirmojo užsiėmimo metu nėščiajai reikia papasakoti apie tai, iš kur kyla skausmas gimdant ir nuo ko jis priklauso, kaip skausmo jutimas susijęs su galvos smegenų žievės funkcine būkle. Be to, būtina išsiaiškinti nėščiosios somatinę, akušerinę, neurologinę būklę, įvertinti jos požiūrį į nėštumą, būsimą gimdymą. Negalima pamiršti, kad skausmo jutimas priklauso nuo objektyvių ir nuo subjektyvių veiksnių: nuo gimdymo veiklos pobūdžio, gimdymo takų būklės, skausmo slenksčio (kiekvieno žmogaus jis yra skirtingas), taip pat nuo jautrumo, psichologinio nusiteikimo bei kitų individualių moters savybių. Jei pirmojo užsiėmimo metu užsimezga geras kontaktas tarp gydytojo (ar akušerės) ir nėščiosios, moteris įgauna daugiau pasitikėjimo ir be didesnės baimės laukia gimdymo. Antrojo užsiėmimo metu reikia aiškiai papasakoti apie nėštumo eigą, nėščiosios organizme vykstančius fiziologinius pokyčius. Nėščioji turi žinoti, kad jos gyvenimo ritmas ir režimas, mityba beveik neturi skirtis nuo jai įprasto gyvenimo būdo, tačiau turi tam tikrų ypatumų - ji dažniau ir ilgiau turi ilsėtis, kasdien pasivaikščioti gryname ore, ilgiau miegoti. Nėštumo metu labiau prakaituojama, pagausėja išskyrų iš lyties organų, todėl būtina priminti nėščiajai asmens higienos taisykles. Krūtis būsimam kūdikio maitinimui reikia rengti iš anksto. Rekomenduojama kasdien jas apiplauti drungnu vandeniu, galima lengvai pamasažuoti, įtrinti maitinamuoju kremu ar losjonu. Tai skatina kraujo apykaitą, stiprina pieno liaukas. Speneliai grūdinami šluostantis po dušo sausu šiurkščiu rankšluosčiu. Išvengti nėštumo drūžių ne visuomet pavyksta, tai priklauso nuo moters įmyčio būklės, odos elastingumo. Antrojoje nėštumo pusėje galima atlikti švelnų krūtų, pilvo, šlaunų, tarpvietės masažą, odą įtrinti aliejais, maitinamaisiais ar specialiais nuo drūžių kremais. Tinkama odos priežiūra - nėštumo drūžių ir tarpvietės plyšimų profilaktika. Sportas, mankšta, baseinas padeda gerai besijaučiančioms nėščiosioms. Be to, speciali mankšta, pratimai nėščiosioms parodomi užsiėmimų metu. Nėščiosios išmokomos taisyklingai kvėpuoti, atlikti pilvo preso, tarpvietės pratimus. Speciali mankšta padeda sumažinti kryžkaulio-juosmens skausmą, kojų tinimą, išvengti didesnio svorio (antsvorio) prieaugio. Trečiojo užsiėmimo metu pasakojama apie gimdymą. Paaiškinama, kas sudaro kaulinį dubenį, kaip kūdikio galva slenka gimdymo kanalu, kokie yra dubens dugno raumenys. Paaiškinama, kad minkštieji gimdymo takai yra elastingi, todėl lengvai išsitempia gimdymo metu. Reikia trumpai ir suprantamai apibūdinti gimdymo laikotarpius ir jų ypatumus. Pasakojama apie gimdos kaklelio atsidarymo mechanizmą, apie vaisiaus vandenų pūslės svarbą, apie sąrėmius ir jų sukeliamus pojūčius, apie elgesį ir savipagalbą gimdymo metu. Nėščioji turi suprasti, kad gimdymas lyg fizinis darbas, kuriam reikia daug jėgų, kurias reikia racionaliai eikvoti ir tausoti iki išvarymo periodo. Populiariai paaiškinama, koks svarbus vaidmuo, pajutus sąrėminį skausmą, tenka galvos smegenų žievei, kai joje susidaro stiprus dirginimo židinys, slopinantis skausmą ir kitus dirgiklius. Užsiėmimo pabaigoje dar kartą akcentuojama, kad tinkamas nėščiosios elgesys ir geras psichoprofilaktinis pasirengimas užkerta kelią stipriam skausmui. Ketvirtojo užsiėmimo metu kalbama apie gimdymo skausmo malšinimo būdus. Reikia paaiškinti, kad sąrėmiai ir stangos skausmingi. Tačiau pasitaiko ir neskausmingų gimdymų. Teigiama, kad apie 10 proc. moterų gimdydamos nejaučia skausmo. Tačiau 90 proc. gimdymų būna daugiau ar mažiau skausmingi. Skausmo jutimas, kaip jau buvo minėta, priklauso ir nuo subjektyvių, ir nuo objektyvių veiksnių. Akušerinė anestezija nuo chirurginės pirmiausiai skiriasi tuo, kad ji veikia ir motiną, ir vaisių. Didžioji dauguma vaistų praeina pro placentos barjerą, todėl, malšinant skausmą vaistais, būtina stebėti motiną ir vaisių. Vaistų gali būti švirkščiama į veną, į raumenis, skiriama žvakutėmis į išangę, suleidžiama į stuburo epidurinį tarpą. Dabar populiarus gimdymo skausmo malšinimo būdas yra epidurinė nejautra, nes ji efektyvi, lengvai valdoma ir mažai veikia vaisių. Nėščioji turėtų būti supažindinta su šios nejautros atlikimo technika, pasitaikančiomis komplikacijomis. Penktojo užsiėmimo metu aiškinama apie išvarymo ir placentinį laikotarpį, vaisiaus gimimą. Prasidedant išvarymo laikotarpiui, be sąrėmių, atsiranda stangos - be gimdos raumenų, įsijungia pilvo, diafragmos, dubens dugno, nugaros raumenų grupės. Nėščiajai paaiškinama, kaip taisyklingai stangintis, koks svarbus akušerės ir pačios gimdyvės adekvatus elgesys gimstant vaisiaus galvai. Paaiškinamas ir trečiasis gimdymo laikotarpis. Užsiėmimų metu labai naudingos vaizdinės priemonės: moterys aiškiau įsivaizduoja gimdymą. Paskutinio užsiėmimo metu dar kartą primenama, kokie yra gimdymo pradžios požymiai, ką reikia pasiimti važiuojant į stacionarą, kada skubiai reikia į jį važiuoti (kai nuteka vaisiaus vandenys, pasirodo daug kraujingų išskyrų ar kraujo iš lyties organų, blogiau juntami vaisiaus judesiai ir kt.). Galima pateikti klausimų ar pakartoti anksčiau minėtus pagrindinius teiginius, dar kartą parodyti, kaip stangintis ar „gerai kvėpuoti“, suderinti pilvo, strėnų glostymą tarp sąrėmių ir kt. Akušeriai ginekologai, šeimos gydytojai ar akušerės daug dėmesio turi skirti nėščiųjų psichoprofilaktiniam parengimui gimdyti. Labai svarbu išsiaiškinti, kuo pagrįsta moters baimė gimdyti.

Mitai apie gimdymą: ką svarbu žinoti

Kūdikio laukimas yra išties gražus laikotarpis, tačiau nėščiosioms dažnai kyla įvairių klausimų, susijusių su pačiu rimčiausiu momentu - gimdymu. Deja, gimdymas yra apipintas įvairiais nusistovėjusiais klaidingais, iš lūpų į lūpas perduodamais mitais.

Prieš gimdymą būtina nusiskusti bikinio zoną: Gydytojai rekomenduoja prieš gimdymą neliesti bikinio zonos skutimosi peiliukais ar kitomis plaukelių šalinimo priemonėmis, nes gerai nematant, kas vyksta, gali likti įpjovimų, jautrių vietų. Akušeriams visiškai nerūpi, kokio ilgumo plaukeliai slepiasi po kelnaitėmis. Plaukelių kiekis neturi jokios įtakos gimdymo eigai ar gydytojų požiūriui į gimdyvę.
Tuštinimasis gimdymo metu yra gėdingas dalykas: Tuštinimasis gimdymo metu yra visiškai natūralus ir dažnai pasitaikantis reiškinys. Iš visų gimdyvių, kurios bando pagimdyti natūraliai, maždaug 50-75 procentai pasituština stanginimosi metu. Seniau buvo įprasta atlikinėti klizmą, tačiau dabar tokie dalykai nebėra praktikuojami.
Epiziotomija yra geresnis pasirinkimas nei plyšimas: Specialistai dažnai kartoja, jog plyšimai gyja greičiau ir dažniausiai netgi nėra tokie gilūs kaip specialiai atlikti kirpimai. Dėl šios priežasties dažniausiai prireikia vos poros siūlių, o jau po poros savaičių siūlės ištirpsta savaime ir moteris gali džiaugtis lengvai sugijusiu susiuvimu. Be to, plyšimų tikimybę mažina kėgelio pratimai ir specialus tarpvietės bei makšties masažas.
Būtina gimdyti tik natūraliai: Kartais susiklosto nenumatytos aplinkybės, kai tenka suvokti, kad Cezario pjūvis yra geresnė išeitis. Medikai jį pasirenka ne tik iš anksto žinodami tam tikras indikacijas, dėl kurių moteris negali gimdyti natūraliai, bet ir staiga pasikeitus vaiko ar gimdyvės būklei.

Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą

Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas

tags: #kaip #stangintis #gimdymo #metu