Kaip Padėti Naujagimiui Pasiruošti Adaptacijai: Išsamus Vadovas Tėvams

Parsivežus naujagimį namo, prasideda naujas, jaudinantis, bet kartu ir reikalaujantis dėmesio etapas. Vienas pirmųjų savarankiškų tėvų užduočių yra saugus naujagimio parsivežimas namo. Šiame straipsnyje pateikiami praktiniai patarimai, pagrįsti medicininiais faktais ir ekspertų rekomendacijomis, kad pirmosios savaitės ir mėnesiai būtų kuo sklandesni.

Pirmosios Dienos Namuose: Adaptacija ir Stebėjimas

Grįžus iš ligoninės, svarbiausia sukurti ramią ir saugią aplinką naujagimiui. Pirmosios dienos skirtos adaptacijai, todėl stenkitės sumažinti lankytojų skaičių ir leisti mažyliui prisitaikyti prie naujos aplinkos. Atidžiai stebėkite jo elgesį: kaip jis žinda, miega, tuštinasi. Visi šie rodikliai padės įvertinti jo bendrą būklę. Svarbiausia taisyklė yra tvirtai prilaikyti ir nejudinamoje padėtyje fiksuoti naujagimio galvytę.

Naujagimio Registracija

Gimusį kūdikį privaloma įregistruoti per 3 mėnesius nuo gimimo. Patogiausia įregistruoti vaiko gimimą internetu.

Mityba: Žindymas ir Dirbtinis Maitinimas

Mityba yra vienas svarbiausių aspektų naujagimio priežiūroje. Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Žįsdamas kūdikis ne tik pats pasisotina (o taip pat ir nurimsta, mezga glaudų ryšį su mama), bet ir „užsako“ pieno gamybą krūtyse. Žindymas yra idealus būdas aprūpinti kūdikį visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis ir antikūnais. Tačiau, jei žindymas neįmanomas ar nepakankamas, galima naudoti adaptuotą pieno mišinį. Svarbu laikytis gydytojo ar žindymo konsultanto rekomendacijų dėl maitinimo dažnumo ir kiekio.

Žindymas: Technika ir Dažnumas

Žindymo pradžioje svarbu išmokti teisingos žindymo technikos. Kūdikis turi apžioti ne tik spenelį, bet ir didelę dalį areolės. Tai padės išvengti spenelių skausmo ir užtikrins efektyvų pieno ištraukimą. Naujagimiai paprastai žinda 8-12 kartų per parą, pagal poreikį. Stebėkite kūdikio signalus: jei jis ieško spenelio, čiulpia kumštį ar nerimauja, greičiausiai jis yra alkanas.

Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi

Dirbtinis Maitinimas: Mišinio Parinkimas ir Paruošimas

Jei maitinate kūdikį mišiniu, svarbu pasirinkti tinkamą adaptuotą pieno mišinį, atsižvelgiant į kūdikio amžių ir poreikius. Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, kuris mišinys Jūsų kūdikiui tinkamiausias. Mišinį ruoškite tiksliai pagal instrukcijas, naudodami švarų vandenį ir sterilizuotus buteliukus. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas. Atidžiai stebėkite kūdikio reakciją į mišinį: jei atsiranda alergijos požymių, tokių kaip bėrimas, pilvo diegliai ar vėmimas, kreipkitės į gydytoją.

Pirmosios Išmatos ir Šlapinimasis

Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).

Atsirūgimas ir Atpylimas

Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Išsamiau apie naujagimio atpylimus skaitykite: Kūdikis atpila.

Žagsulys

Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.

Verkimas Kaip Bendravimo Forma

Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laiką ir kt.

Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą

Higiena ir Maudynės: Bambos Priežiūra ir Odos Valymas

Naujagimio higiena yra svarbi jo sveikatai ir gerovei. Bambos priežiūra, maudynės ir odos valymas yra būtini kasdieniai ritualai. Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui gimus virkštelė yra užspaudžiama ir nukerpama, tačiau nedidelė jos liekana nudžius ir nukris tik po 2-3 savaičių. Pavyzdžiui, naujagimį gali išberti spuogeliais, jis gali netekti svorio ir panašiai.

Bambos Priežiūra: Sausumas ir Švara

Bambos likutis paprastai nukrinta per 1-3 savaites po gimimo. Svarbu palaikyti bambos sritį sausą ir švarią. Kiekvieną kartą keičiant sauskelnes, apžiūrėkite bambą. Jei ji atrodo drėgna ar paraudusi, valykite ją steriliu fiziologiniu tirpalu arba specialiu antiseptiniu skysčiu, skirtu bambos priežiūrai. Venkite per stipriai trinti ar tampyti bambą.

Maudynės: Dažnumas ir Temperatūra

Naujagimius nereikia maudyti kasdien. Pakanka maudyti 2-3 kartus per savaitę. Per dažnos maudynės gali išsausinti odą. Maudynėms naudokite šiltą (37-38 laipsnių Celsijaus) vandenį. Vonelę prieš maudant išskalaukite verdančiu vandeniu. Maudynių metu palaikykite kūdikį saugiai ir švelniai valykite jo odą su specialiu, švelniu prausikliu, skirtu naujagimiams. Po maudynių švelniai nusausinkite kūdikio odą minkštu rankšluosčiu ir patepkite drėkinamuoju kremu.

Miego Režimas: Saugus Miegojimas ir Pozicija

Naujagimiai miega didžiąją paros dalį - 16-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą. Svarbu užtikrinti saugų miegojimą, kad sumažintumėte staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) riziką.

Saugus Miegojimas: Pagrindinės Taisyklės

• Naujagimį migdyti paguldytą nugaros.
• Čiužinys turi būti kietas ir lygus.
• Kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan.
• Kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.

Kvėpavimas Miego Metu

Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.

Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas

Naujagimių Refleksai

Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti.

Vyresniojo Vaiko Paruošimas

Gimus naujam šeimos nariui, svarbu tinkamai paruošti vyresnį vaiką.

• Kurkite su vyresnėliu tradicijas, kurias galėsite tęsti ir gimus kūdikiui (pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį eikite į kavinę arba kiekvieną šeštadienio rytą kepkite blynus).
• Vaiko gebėjimas ir noras rūpintis mažuoju broliuku ar sesute labai priklauso nuo jo amžiaus, santykių šeimoje ir individualių vaiko asmenybės bruožų.
• Rodykite pavyzdį. Vaikai kopijuoja tėvų elgesį, tad paraginkite vaiką stebėti, kaip rūpinatės kūdikiu: jį maitinate, prausiate, keičiate sauskelnes, kalbinate ir kt.
• Paaiškinkite vaikui, koks bejėgis ir trapus yra kūdikis ir kad su juo reikia elgtis itin atsargiai.
• Sukurkite aiškias taisykles. Atsižvelgę į vaiko amžių bei individualią raidą, vaikui suprantama kalba paaiškinkite naująsias namų taisykles, kurių privalu visuomet laikytis. Taisykles pasistenkite sukurti ir pateikti taip, kad vyresnėlis jaustųsi kuo mažiau apribotas (kiek tai įmanoma).
• Pasiūlykite dalyvauti naujagimio priežiūroje. Įprastai vaikai entuziastingai sutinka ir noriai prisideda prie naujagimio priežiūros, nes tai padeda jiems atrasti savo vietą bei suprasti, kad „dabar aš esu vyresnysis brolis (sesė), esu svarbus (svarbi), tėvams reikia mano pagalbos“.
• Neapkraukite vaiko pareigomis. Vyresnėlio pareigos, susijusios su mažylio priežiūra, turėtų būti jam būtų suprantamos, nesudėtingos ir vykdomos laisva valia. Griežta prievolė rūpintis mažuoju broliuku ar sesute ilgainiui gali imti varginti, kelti įtampą tarp vyresnėlio ir tėvų bei trikdyti draugišką brolių ir seserų ryšį.
• Nebauskite suklydusio vaiko. Jei vaikas netyčia ar iš nežinojimo padarė ką netinkamo, nebauskite vaiko ir nešaukite ant jo. Greičiausiai jis ir taip jaučiasi kaltas, tad jam ramiai paaiškinkite, kodėl taip daryti negalima. Jei matote, kad vaikas su kūdikiu pradėjo elgtis netinkamai, jį sudrausminkite, aiškiai ir vaikui suprantama kalba įvardinkite, ką jis padarė netinkamai ir pasiūlykite alternatyvų, tinkamą elgesį. Pavyzdžiui: „Ne, nereikia taip garsiai šaukti, nes pažadinsime kūdikį.
• Pagirkite už tinkamą elgesį. Didesnį dėmesį skirkite ne klaidoms, o gražaus elgesio akcentavimui. Itin veiksminga vaiką ne tiesiog abstrakčiai pagirti („oi, koks šaunuolis!“), bet konkrečiai įvardinti, koks elgesys yra gražus, tinkamas ir vertas pagyrų (ypač jeigu vaikas yra mažas ir pats galbūt ne iki galo supranta, ką padarė gerai ir už ką yra giriamas).
• Parodykite pozityvias buvimo vyresniuoju broliu ar seserimi puses. Gimus naujagimiui vyresnėliui svarbu atrasti savo rolę, o tėvų pareiga - nukreipti jį tinkama linkme ir padėti suprasti, kad mažylis nėra konkurentas, tėvų meilės ir dėmesio vagis, daiktų pasisavintojas ar žaislų laužytojas.
• Pagrindinė taisyklė: niekuomet nepalikite vaiko vieno su kūdikiu.
• Jeigu amžiaus skirtumas tarp vaikų yra labai mažas, t.y. vaikai yra pametinukai, tikėtina, kad didelių vyresnėlio elgesio pokyčių nepastebėsite. Vyresnėlis vis tik yra labai mažas ir dar ne iki galo suvokia tapęs broliu ar seserimi, tad ir nebando iš naujo atrasti savo vietos ar konkuruoti. Jeigu amžiaus skirtumas tarp vaikų yra labai didelis ir vyresnysis brolis ar sesuo jau yra bežengiantis ar įžengęs į paauglystę, tikėtina, jis tik apsidžiaugs sumažėjusiu tėvų dėmesiu ir didesne laisve.
• Elgesio ir įgūdžių regresas, t.y. vyresnėlis gali imti elgtis kūdikiškai.
• Miego ritmo pokyčiai ir sutrikimai.
• Bet kokie įprastos rutinos ir elgesio pokyčiai.
• Nedraugiškas ar net agresyvus elgesys.
• Praleiskite su vyresnėliu daugiau kokybiško laiko dviese.
• Negėdinkite dėl elgesio regreso, bet ir „neužsižaiskite“, o priminkite, koks vaikas jau didelis ir šaunus.
• Padėkite vaikui įvardinti ir konstruktyviai išreikšti emocijas, jas normalizuokite. Pavyzdžiui: „Suprantu, kad tu pyksti, nes aš turiu išmaudyti naujagimį ir mes negalime eiti į parką. Kokios spalvos tavo pyktis? Gal raudonas? Gal gali nupiešti labai piktą piešinį?
• Užtikrinkite vyresnėliui įprastus socialinius ryšius.
• Padėkite vyresnėliui nusibrėžti savo ribas ir jų laikykitės. Pavyzdžiui, normalu, kad vyresnėlis nenori kūdikiui duoti visų savo žaislų, tad „tik mano žaislams“ skirkite dėžę.
• Jeigu vyresnėlio emocinė būklė ar elgesys kelia nerimą arba pavojų jam pačiam, naujagimiui ar kitiems jūsų aplinkoje esantiems žmonėms, vertėtų nedelsti ir kreiptis į psichologą. Specialistas įvertins konkrečią situaciją ir pasiūlys ne bendrinius, o jūsų šeimai tinkamiausius sprendimus.

Vyresnėlio "Nukarūnavimas": Mamos Emocijos

Apie antruosius ir trečiuosius metus šie poreikiai suaktyvėja. Neretai šitoje temoje visas dėmesys skiriamas vyresnio vaiko paruošimui - jo emocijoms, jausmams, priėmimui, bet tarsi pamirštama, kad ne mažesnė sumaištis vyksta ir tėvų, o ypatingai mamų širdyse. Esminis dalykas - savo viduje išieškoti atsakymų, ar aš tikrai noriu to vaikelio, ar yra kažkokie kiti motyvai, kurie sukelia jausmą, kad norisi dar vieno kūdikio. Auginant vaikelį dažnai gyvenime atsiranda vienodumas, rutina, vidinė tuštuma. Ir tada natūraliai ateina mintis, kad gal aš čia kažko naujo noriu. Pokyčiai reikalingi, bet geriausia būtų, kad jie įvyktų taip, jog net nepasijustų - švelniai, pamažu. Pirmagimio atskyrimas, deja, vistiek įvyks. Kuo mama sveikiau vaiką paleidinėja jį augindama, tuo mažesnis kontrastas jaučiasi atsirandant antram vaikeliui. Grįžtant prie pokyčio vyresniam vaikui, jis priima tą pokytį su tokia emocija, kokią jam ištransliuoja tėvai. Todėl šioje vietoje labai svarbu jaustis ramiai, pasitikėti savimi, pasitikėti vaiku, kad mes gebame tai išgyventi, kad jis veda mus į gera, ne į bloga. Vaikas visas situacijas patiria per tai, ką patiria tėvai. Gimus antram vaikui, mamą staiga gali ištikti nesupratimas, kur jos vieta - prie kurio vaiko eiti, kurio poreikis didesnis, kas aš pati per mama apskritai turiu būti. Dauguma pradeda matyti save kaip nepakankamą mamą, kuri nespėja paskui du vaikus.

Adaptacija Darželyje Gimus Broliui ar Sesei

Vaiko vedimas į darželį gimus sesei ar broliui gali tapti išūkiu. Dažnai, gimus broliui ar sesei, vaikučio elgesys pasikeičia - į šeimą ateina dar vienas šeimos narys. Dažniausiai mamytės dėmesį tenka dalintis su KITU, o tai gali kelti vaikui įvairių minčių ir emocijų. Svarbu šiam įvykiui ruoštis ir tai turi daryti visa šeima: tiek mama, tiek tėtis, tiek vaikas. Visus tai palies, o vaikui tai gali būti itin sudėtingas dalykas. Todėl darželio aplinkoje dažnai jaučiami mažo vaiko elgesio pokyčiai. Vaikas pradeda elgtis taip, kaip jam iki tol nebuvo būdinga.

Pasiruošimas Nėštumui

Nors daugeliui moterų nėštumas būna netikėta staigmena, vis dažniau tai - planuojamas ir labai laukiamas laikotarpis.

• Atsisakykite žalingų įpročių. Jei iki šiol rūkėte, meskite - tai rekomenduojama padaryti likus mažiausiai 3 mėnesiams iki nėštumo.
• Pasirūpinkite sveikesne ir visaverte mityba. Būsimoms mamoms rekomenduojamas šviežiai paruoštas maistas, turintis mažą kiekį riebalų, daug skaidulų. Taip pat reikėtų valgyti daug šviežių daržovių ir vaisių. Jūsų racione turėtų netrūkti organizmui būtiniausių medžiagų, vitaminų ir mineralų.
• Beje, du vitaminai ypatingai siejami su nėštumu, taip pat kūdikio planavimu ir periodu po gimdymo - tai vitaminai D ir B9 - pastarasis plačiau žinomas kaip folio rūgštis. Foliatai (arba sintetinė, gerai organizmo pasisavinama jų forma - folio rūgštis) ir vitaminas D atlieka svarbią funkciją ląstelių dalijimosi procese. Foliatai padeda palaikyti motinos audinių augimą nėštumo metu. Mažas foliatų kiekis nėščiosios kraujo eritrocituose yra besivystančio vaisiaus nervinio vamzdelio defektų rizikos veiksnys. Folio rūgšties rekomenduojama vartoti taip pat viso nėštumo ir žindymo metu. Tyrimais įrodyta, kad vitaminas D dalyvauja choriono (vaisiaus gemalo dangalo) kraujagyslių formavimosi procese, kontroliuoja įvairių placentos hormonų sekreciją, dalyvauja kūdikio dantų ir kaulų formavimosi procesuose. Nustatyta, kad žemas vitamino D kiekis organizme yra vienas iš nevaisingumo ir dirbtinio apvaisinimo nesėkmės faktorių. Be abejo, itin svarbus vitaminas D ir nėštumo bei pogimdyminiu periodu. Su vitamino D stygiumi siejama daug nėštumo komplikacijų: persileidimas I ir II trimestre, placentos nepakankamumas, preeklampsija. Su maistu gaunama palyginti mažai vitamino D, daugiausia jo organizmas pasigamina natūraliai, veikiant saulės spinduliams. Tačiau jei dangus apniukęs, taip pat šaltuoju metų sezonu, to nepakanka. Beje, net ir esant saulėtam orui dažnai klystama atsisakant papildų su šiuo vitaminu - kremai, saugantys mūsų odą nuo kenksmingų saulės spindulių, taip pat stabdo ir vitamino D gamybą organizme.
• Gausios menstruacijos (taip pat ir pogimdyminis kraujavimas), vegetariška mityba, alergijos, kai tenka atsisakyti kai kurių produktų, dėl streso ir nuovargio išsibalansavęs mitybos režimas ar šiaip nepilnavertė, chaotiška mityba - visos šios situacijos lemia, kad organizmui ima trūkti būtinų medžiagų, visų pirma - geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties, krenta hemoglobino lygis, vystosi mažakraujystė. Nepamirškime, kad nėščiosios organizmui geležies reikia dvigubai daugiau nei iki nėštumo. Labai svarbu, kad jūsų vartojamuose maisto papilduose būtų ir vario bei vitamino C, kurie padeda geriau įsisavinti geležį iš maisto produktų.

Pasiruošimas Darželiui

Psichologė pastebi, kad šiuo metu specialistai sulaukia daug klausimų apie vaiko adaptaciją darželyje - dalis šeimų jau išleido mažuosius į grupes ir susiduria su pirmaisiais sunkumais. Paklausta, kada geriausia vaiką leisti į darželį, tikintis sklandžios adaptacijos, I. Norkutė - Mueck teigia, kad visiems tinkamo universalaus laiko nėra - svarbiausia, jog tėvai ir mažylis jaustųsi emociškai pasiruošę artėjantiems pokyčiams. Psichologė prideda, jog verta atsižvelgti ir į vaiko amžių bei socializacijos poreikius. Vieni vaikai kol kas jaukiai jaučiasi tik artimųjų aplinkoje, tuo metu kiti - nenustygsta vietoje, pražysta žaidimų aikštelėse ir veržiasi į pasaulį. I.Norkutė-Mueck pabrėžia, kad labai svarbus ir pačių tėvelių pasiruošimas - kiekvieno tėvo pojūčiai ir poreikiai yra skirtingi ir individualūs. Natūralu, jog vieni gali labai greitai pajausti, jog pavargo būti tik tėvais ir nori grįžti į savo kaip profesionalo gyvenimą, o kiti sunkiai susitaiko su mintimi apie laiką be mažylio. Bendros rekomendacijos, kada vertėtų leisti mažylį į darželį, nėra, tad tėveliai neturėtų leistis apninkami streso, įsivaizduojamos prievolės - svarbiausia išsakyti savo nuogąstavimus, suprasti mažylio poreikius bei pabandyti juos suderinti su savaisiais. Nors yra įsivaizduojama, kad bendravimo įgūdžius mažylis lavina darželyje, apsuptas bendraamžių ir auklėtojų, I. Norkutė - Mueck primena, jog pirminiai komunikacijos įgūdžiai turi atsirasti dar šeimoje. Psichologė teigia, kad vaiką į darželį geriausia pradėti galvoti leisti tada, kai vaikas geba pasirūpinti savimi ir nors kažkiek iškomunikuoti savo bazinius poreikius (pavyzdžiui, poreikį nueiti į tualetą - ne tik suprasti, bet ir apie jį pasakyti). Pasak psichologės, tėvų pareiga yra lavinti vaiko kalbą, jog jis būtų pasiruošęs išreikšti savo poreikius darželyje. Tėvai geriau nei kas kitas skaito vaiko ženklus, verbalinę ir neverbalinę kalbas. Dėl to dažnai jie supranta, kad mažylis kažko nori iš gestų ar kūno pozos. Pasak psichologės, vaikas mato ir jaučia tėvų būsenas, todėl svarbu apie darželį atsiliepti pozityviai, vengti naudoti tokių frazių kaip „prasidės tavo vargelis, bet tu kažkaip ištversi, mamytė irgi kažkaip iškentės dienelę be tavęs“. Vaikas, paliktas darželyje, jausis kur kas saugiau jei žinos ir matys, kad tėvai pasitiki auklėtojomis. Todėl jau nuo pat pradžių tėvams svarbu bendrauti su darželio personalu - išsakyti baimes, lūkesčius ir nebijoti klausti. Inga Norkutė - Mueck akcentuoja, kad sėkmingai adaptacijai itin svarbus dialogas tarp tėvų ir auklėtojų: kartais tėvai sako, jog auklėtoja jiems nepatinka, jie nesijaučia, jog jų lūkesčiai pateisinami, o vaikas lieka nesuprastas. Dažnu atveju tai būna ne faktinė, o emocinė informacija. Specialistė pataria, kad visų pirma, reikia pažinti pedagogą. Visos auklėtojos savo dienotvarkėje turi laiko, skirto tėveliams. Pasikalbėti galima telefonu ar aplankyti gyvai, susitarus atskirą laiką. Platesnis susipažinimas su žmogumi, jo ugdymo metodais, padės užmegzti abipusį pasitikėjimą. Tėvai, kuriems kyla abejonių, turėtų nebijoti papasakoti apie savo vaiką. Galbūt auklėtojai šiek tiek sunkiau sekasi užmegzti ryšį su vaiku ar Jumis, nes per mažai apie Jus žino? Dažnai tėvai, pradėję leisti vaiką į darželį, susiduria su problema, kad vaikas verkia ir nenori eiti į darželį, o bėgant savaitėms problema neišnyksta. Ar adaptacija nevyksta? Psichologė teigia, jog pradžioje vaiko verkimas atsisveikinant yra normali susijaudinimo reakcija į atsiskyrimo/naujumo situaciją ir jis praeis, kai mažylis apsipras su nauja rutina, užmegs naujas draugystes. Ašaros ar graudenimasis yra emocinė išraiška, tad pasirūpinkime jo emocijomis. Svarbu, jog jis jaustųsi emociškai saugus - prie to gali prisidėti tam tikros rutinos ir pastovumo užtikrinimas. Iš pradžių mažyliui gali būti svarbu, jog jį į darželį veda tas pats žmogus. Tėvai turėtų atsižvelgti į šį jo poreikį - tai garantuos didesnį vaiko saugumo jausmą. Taip pat svarbu priminti vaikui, jog sugrįšite. Pasakius jog ateisite pasiimti po pietų - laikykitės šio susitarimo. Jei įprastai iš darželio vaikutį pasiima mama, o tądien to padaryti neišeis - būtina įspėti vaiką dar ryte apie šį pasikeitimą. Jei vaikas verkia atsisveikindamas prie darželio durų - tėvai turėtų jį atliepti, nuraminti, o po to padrąsinti, nuteikti pozityviai. Psichologė pataria susikurti atsisveikinimo (ar pasisveikinimo) ritualą, kuris gali tapti rutinos dalimi ir sukurti saugumą atsisveikinimo situacijoje. Svarbu ilgai nestoviniuoti - taip mažylis ir pats dels eiti į grupę. Kai mažylis adaptuosis, baigsis ir dažnos ašarėlės. Visgi, jei mažylis išlieka verksmingas net Jums išėjus, atsisako valgyti, neužmiega, ilgesingai pusę dienos žvelgia pro langą vietoj to, kad įsitrauktų į bendras veiklas, vangiai bendrauja su kitais vaikais, o naktimis namie miega neramiai, prabudinėja klykdamas lyg kamuojamas košmarų - verta pamąstyti, gal vaikui eiti į darželį dar per anksti arba diena ten yra kol kas per ilga. Galbūt derėtų palaukti porą mėnesių, po truputį pratinant vaiką prie šios minties. „Priprasti reikia laiko. Jei matote, kad prabėgus keliems mėnesiams nemalonios mažylio būsenos nedingsta - galbūt jis ar Jūs dar nesate pasiruošę darželiui. Vienas svarbiausių sėkmingos adaptacijos faktorių - tinkamas pasiruošimas ir nusiteikimas, tad nespauskite savęs ir vaiko, dalinkitės baimėmis su partneriu ar specialistu ir bandykite jas įveikti kartu“, - sako I.

tags: #kaip #padeti #naujagimiui #pasirustinti