Demencija, apibūdinama kaip sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama gana daug aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas, tačiau sąmonė sutrikusi nebūna. Sutrikus pažinimui paprastai pablogėja emocijų kontrolė, socialinis elgesys ar motyvacija. Dėl to tampa sunkiau formuluoti mintis, bendrauti. Tai ne viena konkreti liga, o sindromas, kuris reikalauja specialios priežiūros ir globos, ypač kai asmuo gyvena globos namuose. Straipsnyje aptariami demencija sergančių asmenų priežiūros organizavimo aspektai globos namuose, įskaitant socialines paslaugas, aplinkos pritaikymą, bendravimo strategijas ir kitus svarbius elementus.

Socialinės paslaugos demencija sergantiems asmenims

Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Kiekvienas demencija sergantis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo.

Kaip nustatoma, kokias socialines paslaugas galima gauti?

Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui priimamas savivaldybės nustatyta tvarka.

Vertinimo procesą apima:

• Kompleksinis asmens poreikių vertinimas, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip asmens amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė padėtis, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės.
• Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų (pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto) išvadas apie asmens būklę ir problemas.
• Atsižvelgiama į asmens ir šeimos interesus bei poreikius.

Skiriamos tokios socialinės paslaugos, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.

Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi

Socialinių paslaugų organizavimas

Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę. Svarbu paminėti, kad socialinių paslaugų pasirinkimo mastai tarp savivaldybių skiriasi, kai kuriose savivaldybėse pageidaujamos socialinės paslaugos gali tekti laukti. Tokiu atveju gali būti pasiūlomos alternatyvios asmens poreikius atitinkančios socialinės paslaugos ar galimybė gauti socialinę paslaugą (pavyzdžiui, paslaugą globos institucijoje) kitoje savivaldybėje. Savivaldybių filialuose - seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, rengia dokumentus ir konsultuoja asmenis, norinčius gauti socialines paslaugas. Pirmas žingsnis siekiant gauti socialines paslaugas yra kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių.

Kokias socialines paslaugas gali gauti demenciją turintis asmuo ir jo globėjas, šeima?

Demencija sergantiems asmenims ir jų artimiesiems gali būti teikiamos įvairios socialinės paslaugos, kurios skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias.

Bendrosios socialinės paslaugos:

• Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas.
• Psichosocialinė pagalba.
• Maitinimo organizavimas, jeigu dėl nepakankamo savarankiškumo ir pajamų asmuo nepajėgia maitintis savo namuose.
• Skurstančiųjų aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne.
• Transporto organizavimas, jei dėl judėjimo problemų ir nepakankamų pajamų asmuo negali naudotis visuomeniniu ar individualiu transportu.

Specialiosios socialinės paslaugos:

• Socialinės priežiūros paslaugas:
  • Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, konsultavimas, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.).
  • Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas asmens namuose ar socialinių paslaugų įstaigose, atliekant įvairias kasdienes gyvenimo veiklas (paslaugos teikimo trukmė pagal poreikį).
• Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus, išimtiniais atvejais, esant krizinei situacijai - iki 90 parų).
• Dienos socialinė globa:
  • Integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą, iki 7 d./sav.).
  • Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (iki 3 val. per dieną, 1-5 d./sav.).
• Trumpalaikė socialinė globa:
  • Asmens namuose (daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus).
  • Institucijoje (iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų per savaitę).
• Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai).

Tai, kokias paslaugas asmuo gali gauti, priklauso nuo paslaugų tinklo konkrečioje savivaldybėje. Mažesnėse savivaldybėse kai kurių paslaugų gali trūkti.

Kur kreiptis norint gauti socialines paslaugas?

Kai norima gauti socialines paslaugas, kurių teikimą savivaldybė finansuoja iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto:

• Asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, ar jo globėjas, kitas besirūpinantis asmuo turi kreiptis į seniūniją pagal asmens gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo yra vienišas, dėl šių paslaugų gali kreiptis giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, pavyzdžiui, kaimynas, tačiau asmuo, kuriam reikalingos paslaugos, turi būti veiksnus - t. y. suvokti, kad jam tokių paslaugų reikia. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į seniūniją, paštu, elektroniniu paštu ar iš savo namų, kai į juos ateina socialinis darbuotojas.
• Seniūnijos darbuotojai (socialinio darbo organizatoriai) pateiks informaciją, kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti tam tikrą socialinę paslaugą.
• Atsižvelgiant į socialinės paslaugos rūšį, reikia pateikti šiuos dokumentus: prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pensininko, neįgaliojo pažymėjimų kopijas, specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos (SPS-1 forma) ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos (SPP-2 forma) kopiją, medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a), pažymą apie asmens pastarųjų 3 mėn. pajamas.

Ar galima rinktis, kuri socialinių paslaugų įstaiga teiks paslaugas?

Asmenys, kuriems reikalingos socialinės paslaugos, gali pageidauti paslaugų iš konkrečios įstaigos, tačiau ar jie galės gauti socialines paslaugas toje įstaigoje, priklausys, ar joje yra laisvų vietų ir kitų aspektų. Įstaigas, kurios teiks socialines paslaugos, paskiria savivaldybė.

Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą

Per kiek laiko nustatomas socialinių paslaugų poreikis?

Nuo 2021 m. balandžio žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis yra nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.

Jeigu paslaugos reikalingos skubiai

Jeigu asmeniui, turinčiam demenciją, ir jo globėjui dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis. Pareiškus pageidavimą, socialines paslaugas teikianti įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo.

Socialinės paslaugos asmenims, gyvenantiems socialinės globos įstaigoje

Asmuo, socialinės globos namuose apsigyvenęs savo lėšomis (moka 100 proc. kainos už gyvenimą globos namuose), gali teikti prašymą, kad dalį gyvenimo globos namuose išlaidų kompensuotų savivaldybė ar valstybės biudžetas. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai padės užpildyti prašymą socialinės globos institucijoje paslaugai gauti.

Ar socialinės paslaugos yra mokamos?

Tai priklauso nuo paslaugų tipo ir paslaugų teikėjo. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Kitų socialinių paslaugų kaina priklauso nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Mokėjimo dydį nustato savivaldybė. Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 294 eurus. Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa ši kompensacija skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti. Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Privalomasis sveikatos draudimas

Asmens, turinčio demenciją, globėjas / prižiūrintis / slaugantis asmuo gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti globėjas prarado darbo pajamas. Globėjas turi teisę į ligos išmoką tuo atveju, jei yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Norint gauti šį draudimą reikia atitikti šiuos reikalavimus:

Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas

• Globėjo ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje.
• Demenciją turinčiam asmeniui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nepasibaigęs visiškos negalios invalidumo terminas.
• Globėjas nesukakęs Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu nustatyto senatvės pensijos amžiaus.
• Globėjas neturi draudžiamųjų pajamų arba pajamos mažesnės negu atitinkamų laikotarpių Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesių algų suma.
• Globėjas nėra draudžiamas socialiniu draudimu kitoje valstybėje.
• Demenciją turintis asmuo nėra apgyvendintas ar slaugomas socialinių paslaugų įstaigoje (nėra teikiama ilgalaikė socialinė globa).
• Slaugantis asmuo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jam pačiam priklausančios:
  • Valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją.
  • Valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už negalią turinčių asmenų slaugą namuose.

Norint gauti valstybinį socialinių pensijų ir nedarbo socialinį draudimą, reikia kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bendravimo su demencija sergančiaisiais ypatumai

Kadangi gydant demencija sergančiuosius vaistais ne visada pavyksta sulaukti gerų rezultatų, labai svarbios nemedikamentinės priemonės, ypač - bendravimas. Daugelis neturi pakankamai žinių, kaip bendrauti su sutrikusio elgesio ir emocijų artimaisiais. Tai kelia didelį stresą tiek sergančiajam, tiek jį slaugančiajam ir yra dažniausia priežastis, kodėl kreipiamasi pagalbos į specialistą.

Bėdos dėl bendravimo

Gydant demenciją, ypač svarbus bendravimas su sergančiuoju. Tačiau globėjams kyla nemažai rūpesčių. Pavyzdžiui, su sergančiuoju sunku ilgai kalbėti, nes jis negali sukaupti dėmesio. Kadangi sergantysis gali susitelkti tik į vieną užduotį, sudėtingos instrukcijos jį glumina. Jis gali stengtis apibūdinti daiktą, kurio pavadinimo jau nebežino ar sukurti naują žodį jam apibūdinti. Neretai nuolat kartoja žinomus žodžius, jam sunku logiškai reikšti mintis, todėl nukenčia teiginio prasmė. Pablogėjus atminčiai, žmonės nuolat kartoja mintis, greitai pamiršta, kas buvo ką tik pasakyta. Pablogėjusi klausa ir regėjimas dar labiau sunkina bendravimą, gali pasireikšti net pyktis, agresija.

Orientacija

Orientacija turi įtakos bendravimui, todėl reikia stengtis ją gerinti. Suvokti laiką padeda didelis laikrodis (tačiau nerekomenduojami skaitmeniniai), kalendoriai su didelėmis ir aiškiomis raidėmis, su nurodyta data ir savaitės diena (arba dienos-nakties kalendorius, „Forget- me-not”). Naktį patariama palikti įjungtą apšvietimą, nes tai padeda orientuotis ir sumažina klaidžiojimo tikimybę. Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų (pvz., ant virtuvės reikmenų) primena pamirštus daiktų pavadinimus.

Aplinka

Jos pritaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, rūpinantis sergančiaisiais demencija. Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Padėti įvertinti namų aplinką dėl galimų pavojų (paslepiant ar užrakinant potencialiai pavojingus daiktus) ir ją optimaliai pritaikyti sergančiajam galėtų ergoterapeutas. Patalpa turi būti tinkamai apšviesta, kad būtų išvengta klaidžiojimo naktį. Žiemą miego ir būdravimo ciklo reguliavimui taikoma šviesos terapija. Sergančiojo aplinkoje turi būti kuo mažiau triukšmo ir kitų dirgiklių. Švenčių metu, pavyzdžiui, per Kalėdas ir Naujuosius metus, aplinką derėtų puošti saikingai, kad ji būtų atpažįstama. Tualeto ir vonios duris vertėtų nudažyti šviesia išsiskiriančia spalva, kad būtų lengviau rasti. Duris, skirtas tik personalui, galima nudažyti maskuojama spalva. Laiptų pakopų kraštus reikėtų pažymėti kontrastinga spalva, laiptų turėklai turi būti tvarkingi, tinkamame aukštyje. Jei veidrodžiai trikdo, juos reikia uždengti. Nuotraukos, paveikslai, įvairios puošmenos turi būti atpažįstami, turintys ryšį su praeitimi.

Ligos simptomai

Bendravimui su pacientu gali turėti įtakos ne tik atminties pablogėjimas, bet ir kalbos sutrikimai, dažnai pasireiškiantys kartu su demencija, taip pat nesugebėjimas koncentruoti dėmesio, apatija ar nerimas. Iniciatyvos stoka, didėjanti apatija sutrikdo kasdienę veiklą, pacientas mažiau rūpinasi savimi, higiena. Tad kartais net ligos pradžioje jam reikia patarti dėl kasdienės veiklos ir laisvalaikio, kad užsiėmimas teiktų pasitenkinimą. Sergantysis demencija dažnai savo elgesiu stengiasi išreikšti jausmus, taigi net kai elgiasi agresyviai, reikėtų pagalvoti, ką ligonis nori tuo pasakyti. Pirmiausia norint sėkmingai įveikti elgesio problemas reikia nustatyti priežastis. Dažniausiai jas įmanoma tik nuspėti, tačiau tiksliau išsiaiškinus galima labai padėti ligoniui.

Efektyvaus bendravimo strategija

Bendraujant reikia stengtis pabrėžti išlikusius paciento sugebėjimus. Demencija žmonėms progresuoja nevienodai, tad medikai ir globėjai bendraudami turi atsižvelgti į besikeičiančią situaciją. Artimieji ir medikai turi pasitelkti visą savo išmonę, kai klausosi sergančiojo ar kalba su juo. Reikia turėti kantrybės laukiant atsakymo į klausimą, nepertraukti paciento pokalbio metu. Jei pritrūksta žodžio, subtiliai pasiūlyti numanomą žodį, kurio pacientas „ieško”. Jei suprantama, ką jis sako, nebūtina siūlyti teisingo žodžio. Niekada neprieštarauti pacientui, nes tai gali sukelti audringą reakciją: riksmą, verksmą, pyktį. Prieš pradedant kalbėti, reikia užmegzti ryšį: kreiptis vardu, stengtis sugauti žvilgsnį. Kalbėti aiškiai, trumpai ir neskubant, maloniu, ramiu tonu, įsijautus į pašnekovo padėtį, aplinkoje neturi būti daug dirgiklių. Kalbėtis reikia atsisukus veidu į pašnekovą, geriausiai - prieš šviesos šaltinį, kad veidas būtų apšviestas. Klausimus formuluoti taip, kad į juos būtų galima atsakyti „taip” arba „ne”. Jei reikia, klausimus ar teiginius pakartoti arba perfrazuoti. Instrukcijos turi būti pakopinės, jei reikia, pakartoti tais pačiais žodžiais. Naudoti neverbalines priemones: klausiant rodyti, liesti, pradėti daryti tai, ko prašoma iš sergančiojo. Svarbu žinoti, kurie žodžiai pacientui žinomi ir stengtis juos dažniau vartoti. Kalbant pabrėžti svarbiausią žodį (pvz., „Prašau, tai JŪSŲ arbata”). Nevartoti vaizdingų ir perkeltinės reikšmės posakių, nes pacientas gali suprasti tiesiogiai. Negatyvius teiginius keisti pozityviais (pvz., užuot sakius „Neikite čia”, sakyti „Eikite čia”). Vengti klausiamosios formos (pvz., „Ar prisimenate, kad…”) arba teiginių „Turėtumėte žinoti, kas jus aplankė”. Nekalbėti prie paciento taip, lyg jo nebūtų. Rodyti pagarbą, meilę ir rūpestį. Nesakyti, kad pacientas neteisus, nekritikuoti ir netaisyti jo. Svarbus neverbalinis bendravimas: žvilgsnis, šypsena ir prisilietimai, nuraminantys ir parodantys, kad paciento klausomasi. Svarbu pajusti jo nuotaiką ir teisingai suprasti emocijas (pvz., kai sergantysis sako laukiantis mamos, gali reikšti, kad jis jaučiasi vienišas, nesaugus ir įsibaiminęs).

Pagalba globėjui

Sergančiųjų demencija globai reikia daug pastangų ir laiko. Dažniausiai globėjai irgi yra vyresnio amžiaus, juos kamuoja depresija, pablogėjusi fizinė būklė, socialinė izoliacija, jie irgi vartoja medikamentus. Todėl svarbu rūpintis globėjo sveikata ir gerove. Stresinė globėjo būsena turi įtakos sergančiojo demencija pažintinei funkcijai, elgesiui, funkciniams sugebėjimams, bendravimui. Labiausiai globėjus trikdo nuolatinis klausinėjimas to paties, taigi padėti gali bendravimo strategija.

Saugumo užtikrinimas

Nors demencija kiekvieną asmenį paveikia skirtingai, yra simptomų, kurie pasireiškia daugumai žmonių. Tarp šių simptomų - atminties sutrikimai, sumišimas, prastas orientavimasis gerai pažįstamoje aplinkoje, judėjimo ir koordinacijos sunkumai. Visi jie kelia riziką asmens saugumui. Todėl svarbu, kad šeimos nariai, globėjai, draugai ir sveikatos priežiūros specialistai prisidėtų kuriant kuo saugesnę aplinką.

Saugumas namuose

Demenciją turinčiam asmeniui geriausia gyventi aplinkoje, kuri leidžia jam / jai jaustis laimingam ir kuo labiau savarankiškam. Svarbu, kad gyvenamoji aplinka būtų pažįstama, joje būtų lengva orientuotis. Gyvenamosios aplinkos keitimas gali sukelti asmens sutrikimą ir nesiorientavimą.

Patarimai užtikrinti saugumą:

• Baldų išdėstymas turi būti patogus, erdvė neapkrauta daiktais.
• Pašalinkite susigarankščiavusius kilimėlius - jie nėra saugūs.
• Pašalinkite ilgus elektros prietaisų laidus, kurie gali kliudyti judėti erdvėje.
• Apsvarstykite dūmų detektoriaus įrengimą.
• Pašalinkite nesaugius šildymo prietaisus.
• Pasirūpinkite, kad namuose gerai veiktų elektros saugikliai.
• Patikrinkite langų saugumą. Jeigu langų atidarymas gali kelti pavojų, apsvarstykite galimybę išimti rankenas.
• Įsigykite sieninį laikrodį ar kalendorių dideliais skaitmenimis - tai padės asmeniui orientuotis laike.

Virtuvėje:

• Apsvarstykite galimybę įrengti termostatą maišytuvo karšto vandens temperatūrai sumažinti.
• Užtikrinkite, kad elektros prietaisai, pavyzdžiui, skrudintuvė, elektrinis virdulys ir pan., nekelia pavojaus.
• Rekomenduojama, kad virtuvėje naudojami prietaisai turėtų automatinio išjungimo funkciją.
• Pašalinkite pavojingas medžiagas (pavyzdžiui, žibalą ir pan.).
• Jeigu virtuvėje laikote telefono aparatą, greta padėkite asmenų ir jų telefono numerių sąrašą, atspausdintą dideliu šriftu.

Miegamajame:

• Pašalinkite galinčius kelti pavojų elektros prietaisus (pavyzdžiui, elektrines antklodes ir pan.).
• Įrenkite naktinę lempą - ji gali padėti demenciją turinčiam asmeniui susiorientuoti erdvėje, jeigu prireiktų judėti po kambarį tamsiu paros metu.

Vonioje:

• Naudinga turėti dušo galvutę su ilga žarna, kuria asmuo galėtų nukreipti vandens srovę norima kryptimi.
• Duše arba vonioje įrenkite galimybę maudantis atsisėsti.
• Jei įmanoma, duše, vonios kambaryje ar tualete įrenkite turėklus įsikibti - tai gali apsaugoti nuo kritimų.
• Jei įmanoma, įrenkite termostatą iš čiaupo bėgančio karšto vandens temperatūrai reguliuoti.
• Vonios kambaryje nelaikykite vaistų.
• Tamsoje šviečiantys paviršiai naktį gali padėti susiorientuoti erdvėje.

Saugumas už namų ribų

Kai kurie asmenys gali pasimesti nepažįstamoje arba net ir anksčiau pažinotoje aplinkoje. Todėl yra svarbu, kad asmuo visuomet turėtų identifikacinę informaciją: vardą, adresą, pagalbos numerį. Tai gali būti įsiuvas drabužiuose arba identifikavimo apyrankė.

Patarimai dėl saugumo:

• Patikrinkite vartų sklendes.
• Takai turi būti nušluoti, pašalintos išsikišusios augalų šakos.
• Iš pavėsinės ar garažo pašalinkite nuodingus augalus ir kitas pavojingas medžiagas.

Patikrinkite saugumą namuose

Pereikite visus namus kambarį po kambario, įvertindami visus galimus pavojus.

Patikrinkite namų prieigą, įėjimą:

• Taką.
• Laiptus.
• Slenkstį.

Bendros namų erdvės:

• Ar erdvės nėra perkrautos daiktais?
• Ar jose pakanka šviesos?
• Ar grindų paviršius nėra slidus?
• Ar langai atidaromi saugiai?

Gyvenamosiose erdvėse patikrinkite:

• Kėdžių aukštį.
• Ar nėra išsikišusių baldų.
• Pavojus virtuvėje.
• Grindų saugumą.
• Ar nėra degių medžiagų.
• Ar nėra nuodingų medžiagų.
• Vandens čiaupus.
• Elektros ar dujų prietaisus.
• Spinteles.
• Ar nėra dūžtančių paviršių.

Kad asmuo, turintis demenciją, nesijaustų paliktas vienas ir nesugalvotų išeiti iš namų ieškoti artimųjų ir pan., galima namuose naudoti raštelius, kuriuose būtų primenama apie artimųjų išvykimą. Taip pat galima pagal asmens specialiuosius poreikius pritaikyti namų aplinką.

Socialinės globos įstaigos

Socialinės globos įstaigos teikia ilgalaikę (trumpalaikę) ir dienos socialinę globą nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems senyvo amžiaus asmenims, taip pat asmenims, sergantiems Alzheimerio ir Parkinsono ligomis bei senatvine demencija, kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Įstaigos užtikrina orias, lūkesčius atitinkančias gyvenimo sąlygas, padedančias integruotis į aplinką.

Dienos socialinė globa

Dienos socialinė globa apima visumą paslaugų, kuriomis paslaugų gavėjams teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu, institucijoje.

#

tags: #kaip #organizuojama #prieziura #sergantiems #demencija #globos