Ankstyvasis amžius - tai ypatingas laikotarpis vaiko gyvenime, kai formuojasi pagrindiniai įgūdžiai ir gebėjimai. Tėvai, norėdami padėti savo vaikui atsiskleisti ir išnaudoti visą savo potencialą, gali imtis įvairių priemonių. Svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl lavinimo metodai turėtų būti pritaikyti individualiems poreikiams ir polinkiams.
Lyčių Stereotipų Įtaka Protinėms Galioms
Lyčių stereotipai gali daryti neigiamą įtaką vaiko protinių gabumų vystymuisi. Pradiniame gyvenimo etape dažnai pasitaiko, kad išankstinė tėvų ir visuomenės nuomonė nulemia paskatinimo stygių ir subtilų atbaidymą nuo tam tikrų dalykų. Jau tapo įprasta girdėti, kad matematiką geriau supranta berniukai, o kalbas - mergaitės. Mergaitėms, kurioms dažnai labai konkrečiai, net jei ir labai subtiliai, pasakoma, kad matematika - ,,ne jų dalykas“, dažnai matematika ir nesiseka. Panašiai galima pasakyti ir apie berniukus: jei bus užgožiamas noras mokytis kalbų, tai jie ir neatskleis savo potencialo.
Svarbu paneigti šiuos mitus ir sudaryti sąlygas vaikams, nepriklausomai nuo lyties, ugdyti įvairius gebėjimus. Socialinių mokslų tyrinėtojai teigia, kad vaikų protinius gabumus nulemia ankstyvas kalbinis ugdymas. Nepriklausomai nuo lyties, mažylį nuo pat gimimo turi supti turtinga kalbinė aplinka. Ypač svarbus matematinis tėvų kalbėjimas. Mažyliui ateityje, tikėtina, geriausiai seksis tai, kas jį domina, todėl reikėtų tik dar labiau paskatinti jo smalsumą. Protiniai gabumai ir išmanymas yra sukaupiami, taigi, skirtingų lyčių vaikams yra įmanomos visos galimybės gerai mokytis įvairių dalykų, tik reikėtų jiems padėti kaupti žinių bagažą ir nepasiduoti gajiems stereotipams.
Erdviniai Gebėjimai - Tvirtas Tiksliųjų Mokslų Pamatas
Erdviniai gebėjimai - tai su matematika susijęs įgūdis, apimantis suvokimą, kaip daiktai yra susiję vienas su kitu fiziškai. D.Suskind teigimu, erdviniai gebėjimai, kurie padeda numatyti pasiekimus moksle, technologijose, inžinerijoje ir matematikoje, taip pat yra pagrįsti tėvų kalbėjimu. Tokie paprasti ir, rodos, niekuo neypatingi būdvardžiai kaip ,,aukštas“, ,,plokščias“, ,,ilgas“, ,,kampuotas“ ir kt., turi nepaprastą galią vaiko smegenų raidai. Tai įrodė ir moksliniai tyrimai.
Pavyzdžiui, per dvejus su puse metų vykdytą tyrimą, kuris prasidėjo, kai vaikai buvo keturiolikos mėnesių amžiaus, pastebėtas reikšmingas erdvinio kalbėjimo kiekio ir tipo skirtumas: per trylika su puse įrašyto laiko valandų kai kurie vaikai girdėjo vos penkis erdvinius žodžius, o kiti - daugiau nei 525. Vaikai, girdėję daugiau erdvinių žodžių, įprastai ir pasakydavo daugiau erdvinių žodžių, o tokio kalbėjimo diapazonas apėmė nuo keturių iki maždaug 200 žodžių. Taigi, erdvinis tėvų kalbėjimas yra dar vienas svarbus aspektas, ugdantis tolesnius mažylio protinius gabumus, ypač tiksliųjų mokslų srityje.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
„TMŽ programoje dalyvaujančios šeimos daug dėmesio skiria matematinei kalbai - ją girdi ir naujagimiai, ir kūdikiai ir vyresni vaikai. Skaičiuojame, atliekame įvairius matematinius veiksmus garsiai, rodome skirtingas geometrines figūras ir aiškiname apie daiktų išsidėstymą erdvėje. Vėliau, kai mažyliai ūgtels, visa tai pasitarnaus jų gebėjimams gerai orientuotis erdvėje, spręsti loginius uždavinius ir geriau suvokti daiktų ryšius“, - aiškina Ž.Dargužytė-Černiauskė.
„Protingas“ ar „Tvirto Būdo“?
Tėvai turbūt norėtų, jog jų mažylis užaugęs taptų ne tik protingas, bet ir iškilus sunkumams, nepasiduotų. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tarp sąvokų ,,protingas“ ir ,,tvirto būdo“ lygybės ženklo dėti nevertėtų: protingas nebūtinai bus tvirto būdo, ir atvirkščiai. Protingi žmonės, patekę į akistatą su neišsprendžiama problema, dažnai nuleidžia rankas, nes mano, esą turi per mažai gabumų. Priešingai elgiasi tvirto būdo žmonės: šie visais įmanomais būdais stengiasi kovoti ir yra tvirtai pasiryžę pasiekti savo tikslą. Protingiems žmonėms būdinga nekintanti mąstysena, todėl jie tiki, kad gebėjimai yra absoliūtūs ir nekintantys, t. y. arba tu esi protingas, arba ne. Visai kitokie yra ,,tvirto būdo žmonės“.
Būtina stiprinti ne tik mažylių įgimtus protinius gebėjimus, bet ir auginti vaikų atkaklumą, ryžtą. Profesorė Duckworth, aktyviai tirianti priemones ugdyti būdo tvirtumą, pastebėjo, kad šią savybę turintiems vaikams būdinga auganti mąstysena - būtent ji padeda kopti sėkmės laiptais. Būtent ji padeda nenuleisti rankų ir artintis prie savo svajonės. Taigi, abi šias savybes galima išugdyti dar vaikui esant mažam. Norėdami pasiekti šį tikslą, tėvai, ankstyvosios vaikystės metu, turėtų įdėti pastangų - būtina stiprinti ne tik mažylių įgimtus protinius gebėjimus, bet ir auginti vaikų atkaklumą, ryžtą. Svarbu, kad visa tai pirmiausia kuriama pasitelkus kalbą. Tai galima padaryti kalbant apie situacijas, kuriose galima elgtis vienaip, pavyzdžiui, sutikti su tuo, kad sunku ir nieko nedaryti, arba ieškoti būdų, kaip pagerinti esamą situaciją, jei ji netenkina.
Pagyrimai Per Pirmuosius Trejus Metus - Raktas Į Sėkmingą Vaiko Ateitį
Kiekvienas nori būti pagirtas ar paskatintas atlikti tam tikrą užduotį. Tačiau kartais net nepagalvojama apie tai, kokie svarbūs tokio pobūdžio žodžiai tampa mažam vaikui. Čikagos universiteto mokslininkai, atlikę tyrimus, nustatė, kad vaikams per pirmuosius metus girdėjusiems daugiau pagyrimų jų veiklos metu už stropumą ir pastangas, sulaukus septynerių-aštuonerių metų buvo labiau „įsišaknijęs“ augančios mąstysenos požiūris į gyvenimą. Įdomu tai, kad toks mąstymo būdas skatino matematikos ir skaitymo pasiekimus nuo antros iki ketvirtos klasių.
Suprantama, kad gyvenime svarbūs ne tik pagyrimai, tačiau ir pastabos. Vertėtų nepamiršti, kad jas sakydami turime ir pagirti vaiką. D.Suskind akcentuoja, jog yra klaidinga manyti, kad paskatinimai skatina vaikų išpuikimą, priešingai - tinkamai ir laiku ištartas žodis ateityje gali lemti dar didesnius protinius gabumus.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Savireguliacijos Ir Vykdomosios Funkcijos Lavinimas
Išlavintos savireguliacija ir vykdomoji funkcija padeda bandant išspręsti problemą, užuot spontaniškai reagavus tokiais būdais, kurie ją tik pagilintų. Nors šios savybės neatsiejamos nuo produktyvaus suaugusiojo gyvenimo, tačiau jos nėra įgimtos. Šie įgūdžiai yra glaudžiai susiję su smegenų dalimi, vadinamąja prieškaktine smegenų žievės dalimi, kuri yra idealus savireguliacijos bei vykdomosios funkcijos epicentras ir teigiama linkme nesivysto pati savaime. Svarbu tai, kad ši smegenų dalis nuo pat ankstyvosios vaikystės yra labai jautri ir reaguoja į nerimą ir stresą. Dėl šios priežasties jos vystymąsi labai veikia negatyvi, streso persmelkta aplinka bei per dažnas tėvų irzlus kalbėjimas. Viso to pasekmės ateityje: susilpnėjęs gebėjimas tvarkytis su stresinėmis gyvenimo situacijomis.
Savireguliacijos ir vykdomosios funkcijos spragos gali būti pastebėtos jau vaikui pradėjus lankyti darželį. Turėdamas šių smegenų funkcijų veikimo trikdžių, toks vaikas, be jokios abejonės, susidurs ir su mokymosi sunkumais. Tokiems vaikams sunku susikaupti ir susikoncentruoti į dėstomus dalykus. Jie gali turėti aukštą intelekto lygį, tačiau be tinkamai veikiančių savireguliacijos ir vykdomosios funkcijų, pastangos pasiekti mokslo aukštumų taps bevaisėmis. Šis faktas dar kartą pagrindžia tėvų bendravimo su mažyliu ankstyvojoje vaikystėje svarbą.
Kaip padėti vystytis šioms dviem svarbioms smegenų funkcijoms? Prof. D.Suskind sako, kad bene svarbiausi pagalbiniai protiniai įrankiai yra tėvų kalbėjimas ir mažylių kalbėjimas sau. Tėvų kalbėjimas padeda formuoti geresnius vaiko bendravimo įgūdžius, kurie gelbsti save reguliuojant. Na, o vaikų kalbėjimas sau turi teigiamo poveikio ne tik savikontrolei, tačiau taip pat ugdo ir socialinius įgūdžius.
Pažintinio Intelekto Tipai Ir Jų Lavinimas
Lietuvos mokslininkų atlikti pirmaklasių tyrimai parodė, kad vaikų mokymosi sėkmė didele dalimi priklauso ne nuo to, kokius skaitymo ir skaičiavimo įgūdžius vaikai turi, ateidami į mokyklą, o nuo skirtingo gebėjimo mąstyti. Psichologė Karolina Bajoriūnienė patvirtina, kad geriausias būdas padėti vaikui lavinti savo gabumus ir mokytis - nustatyti pažintinio intelekto tipą.
Kognityvinis arba pažintinis intelektas - tai žmogaus savęs ir aplinkos pažinimas. Pažintinis intelektas nėra visą laiką toks pat. Su amžiumi jis gali kisti, todėl nuolat turi būti lavinamas. Yra išskiriami šie intelekto tipai:
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
- Verbalinis intelektas. Dominuojant šiam intelekto tipui, vaikui lengviausiai suprantama žodinė informacija. Jis dažnai vadinamas „čiauškaliumi“. Verbalinį intelektą turintis vaikas itin daug klausinėja, gerai supranta žodžių reikšmes, jo kalba yra turtinga ir sklandi.
- Muzikinis intelektas. Tai gebėjimas jautriai reaguoti į garsus, išskirti vieno ar kito instrumento skambesį melodijoje, mėgautis improvizuojant ir žaidžiant su muzikos garsais. Šio intelekto vaikui svarbi ne tik muzika. Vienas iš pagrindinių muzikinio intelekto požymių - vaiko mėgavimasis, žaidžiant su muzika. Kūdikiai, turintys muzikinį intelektą, dainuojant ar niūniuojant greitai nurimsta.
- Loginis intelektas. Šį intelektą galima atpažinti, jei vaikui patinka loginiai žaidimai, matematinės užduotys, galvosūkiai. Loginį intelektą turintis vaikas labai mėgsta tikslumą, jam viskas turi būti „sustyguota“ ir aišku.
- Erdvinis intelektas. Tai gebėjimas gerai „manevruoti“ erdvėje, konstruoti, įsivaizduoti. Šio tipo vaikas ypač linkęs piešti, gerai lipdo, tapo - t. y. puikiai moka užpildyti erdvę. Paaugęs erdvinio intelekto vaikas gerai braižo, supranta erdvines schemas, diagramas.
- Kinestezinis intelektas. Šio tipo vaikas greitai išmoksta naują judesį, mėgsta liesti ir dažniausiai turi „auksines rankas“. Tai - tobulas kūno suvokimas ir valdymas. Tokiam vaikui patinka vaidinti, jis kur kas geriau įsimena ne ką matė ar girdėjo, o tą aplinką, kurioje dalyvavo. Kinestezinį intelektą turinčiam vaikui patinka spragsėti pirštais, ploti delnais, šokinėti, laipioti.
- Vidinis (asmeninis) intelektas. Tai polinkis į savianalizę, individualizmą, gebėjimas ir noras save pažinti. Tėvai, pastebėję, kad namuose auga individualistas, itin daug besidomintis savimi, vertinantis save, jautriai reaguojantis į savo sėkmes ir nesėkmes, turėtų palikti tokiam vaikui erdvės jo pasauliui, skatinti mokytis savarankiškai, ateityje pasiūlyti rašyti dienoraštį.
- Tarpasmeninis (socialinis) intelektas. Tokio tipo vaikas labai socialus ir lengvai bendrauja bet kokioje aplinkoje. Tarpasmeninį intelektą turintį vaiką patariama leisti į darželį, nes jam ypač svarbi kolektyvinė veikla ir socialiniai santykiai.
Kiekvienas vaikas turi visus septynis pažintinius intelekto tipus. Tačiau dažniausiai dominuojantys būna du ar trys tipai. Renkant papildomus užsiėmimus savo atžalai, tėvams pirmiausia svarbu pažinti savo vaiko intelektinį tipą.
Gabumų Paieška Ir Lavinimas: Praktiniai Patarimai Tėvams
Psichologė Lina Kilčiauskaitė teigia, kad vienas didžiausių vaiko motyvacijos veiksnių yra patiriama sėkmė. Papildomą lavinimą reikėtų nukreipti į tas veiklos sritis ir dalykus, kuriuose vaikas patiria sėkmę. Kai jis džiaugiasi, kad pats kažką išgyveno, išmoko, sukūrė, tada ir ateina pilnatvės, laimės jausmas. Žinodamas, kad kurioje nors srityje vaikas yra lydimas sėkmės, jis natūraliai pasitemps ir kitose ne taip sėkmingose veiklose. Gabiems vaikams svarbiausia yra nauji iššūkiai. Jie, priešingai nei kiti mokiniai, domisi tam tikrais dalykais ne dėl pažymio, o dėl to, kad jiems įdomu tyrinėti, atrasti, pažinti, kurti ir patirti sėkmę, būti geresne savo versija šiandien nei buvo vakar.
Nėra vienareikšmiškai apibrėžta, nuo kokio amžiaus reikėtų pradėti ieškoti vaiko gabumų. Kiekvienas yra individualus, todėl vieno, teisingo ir kiekvienam gabiajam tinkamo apibrėžimo ar taisyklės nėra, kokiame amžiuje, kokių gabumų galime pradėti ieškoti. Tačiau svarbu suprasti, kad kuo anksčiau pastebėsime vaiko gabumus, tuo greičiau galėsime pradėti tinkamą jų lavinimą. Individualūs vaiko polinkiai ir poreikiai, sutapę su skatinančia aplinka, turi lemiamos reikšmės kiekvieno vaiko raidai.
Gabumus galima apibrėžti kaip individualias psichologines vaiko savybes ar asmenybės charakteristikas, lemiančias vienokios ar kitokios veiklos sėkmę. Bet koks vaiko gabumas yra įgimtas, tačiau jis nėra statiškas ir nuolat kinta bei kokybiškai vystosi per praktinę veiklą. Jei įgimtų gabumų laiku nepastebėsime ir jų neplėtosime, nelavinami jie gali ir nepasireikšti. O bendrieji gebėjimai - tai įgūdžių, reikalingų daugeliui profesinės veiklos sričių, visuma. Ji būtina žmogui, norinčiam tobulėti ir sėkmingai adaptuotis visuomenėje. Kitaip tariant, bendrieji gebėjimai yra būtini, norint gerai atlikti darbą, mokytis ar užsiimti įvairia veikla.
Kad pastebėtume, kam vaikas gabus, būtina gerai jį pažinti. Dar ikimokykliniame amžiuje leiskime jam išmėginti įvairias veiklas ir užsiėmimus, kurių metu gali atsiskleisti muzikiniai, kalbiniai, psichomotoriniai vaikų gabumai. Bendraukime su vaiku apie tai, kas jam patinka, kuo jis domisi, kokia veikla teikia džiaugsmą. Taip pat kalbėkimės su vaikus ugdančiais pedagogais, išgirskime jų įžvalgas ir pastebėjimus. Atkreipkime dėmesį, kaip vaikas suvokia jį supančią aplinką, kokią turi atmintį, ar jam būdinga didesnė žodžių atsarga, ar pradeda skirti priežastis ir padarinius, klasifikuoti, kaip ilgai geba koncentruoti dėmesį, kaip nagrinėja jam įdomias temas.
Pomėgis yra laisvalaikio užsiėmimas, vaiko mėgstamas būdas praleisti laisvalaikį. Tai gali būti sportavimas, naminio gyvūnėlio priežiūra, įvairūs žaidimai (vaidmenų, stalo ir kt.), kolekcionavimas, kulinarija, rankdarbiai ir daugybė kitų užsiėmimų, kurių nereikėtų painioti su gabumais.
Labai dažnai būdami tėvais stengiamės įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones ir mėginame jas realizuoti per savo vaikus. Pasistenkime savo norais neužgožti vaikų pasirinkimo ir leiskime jiems dar ankstyvame amžiuje išmėginti kuo daugiau ir įvairesnių veiklų. Kartu su vaiko pedagogais stebėkime individualių vaiko gabumo požymius. Atpažinę ypatingą vaiko polinkį ir norą, tik tuomet imkimės didesnių investicijų į tolesnį jo gebėjimų ugdymą.
Dažnai mokykloje besimokydami su kitais moksleiviais gabūs vaikai supranta, kad yra kitokie. Labai svarbu padėti vaikui teisingai įvertinti savo gabumus ir leisti suprasti, kad kitų vaikų gebėjimai ir interesai gali pasireikšti visai kitose srityse. Vaikas neturi būti išskiriamas iš kitų ir nesijausti kažkokiu ypatingu. Kad gabūs vaikai gerai jaustųsi mokykloje ir būtų puoselėjami jų gebėjimai, būtina subalansuota mokymosi programa, žaismingos ir nenuobodžios mokymosi aplinkos, susitikimai su bendraminčiais, paskatinimas bei padrąsinimas veikti, galimybė tenkinti individualius poreikius.
Papildoma Veikla: Būtinybė Ar Perteklius?
Vaiko ir tėvų centre „Aš ir mes“ dirbanti psichologė teigia, kad vaikai, kurie augdami praleidžia daug laiko būdami vieni namuose, susiduria su sunkumais valdant pyktį ir sprendžiant konfliktus. Taip pat, daug laiko praleisdamas vienas vaikas neturi pakankamai progų susidurti su socialiniais iššūkiais ir išmokti laikytis tam tikrų socialinių normų bei išsiugdyti savikontrolę. Ji priduria, jog papildoma ugdanti veikla ypač svarbi vaikams, kurių tėvai neturi pakankamai laiko ar galimybių lavinti vaikų namuose.
Papildomos veiklos ne tik skatina vaiko vystymąsi ir padeda įgyti naujų gebėjimų, bet kartu sukuria galimybes patenkinti tokius esminius žmogaus poreikius, kaip pripažinimas ir savarankiškumas. Vaikai išmoksta juos tenkinti stebėdami suaugusiųjų ar bendraamžių artimoje aplinkoje elgesį. Popamokinė veikla prisideda prie mažamečio socialinių, kasdienių įgūdžių, moralės, savivertės vystymosi. Mokymasis naujų gebėjimų reikalauja iš vaiko sutelkti dėmesį, priimti nesėkmes, ugdo motyvaciją veikti. Be to, popamokinė veikla padeda atrasti stipriąsias asmenybės puses, o tai ypač svarbu patiriant sunkumų mokykloje. Vaikai, kuriems sunku mokytis, pradeda manyti, kad jie yra prastesni už kitus, todėl papildomi užsiėmimai padeda atrasti savo stiprybes ir labiau pasitikėti savimi.
Reikia atkreipti dėmesį, kad ne tik muzika ir sportas, bet ir tokie užsiėmimai, kaip, pavyzdžiui, piešimas, žaidimas šachmatais, rankdarbiai, keramika, daro teigiamą įtaką vaiko vystymuisi ir yra atrama gyvenime, nes padeda įgyti ateityje praversiančių įgūdžių, pasitikėjimo, atsikratyti įtampos. Taip pat, užklasinė veikla padeda mažinti nepasiturinčių vaikų socialinę atskirtį tarp bendraamžių: užsiėmimai suteikia galimybę bendrauti, pažinti vienam kitą, griauti stereotipus kitų žmonių atžvilgiu.
Kuomet mažametis verčiamas lankyti papildomą veiklą, ji gali tapti tokia pačia prievole kaip mokykla. Vienas svarbiausių aspektų, pagal kurį galima parinkti tinkamą būrelį vaikui, tai jo paties susidomėjimo spektras ir gebėjimai. Ateitis mūsų vaikams“ fondas skatina tėvus ar globėjus kreiptis dėl paramos papildomam vaiko ugdymui.
Prieš renkant būrelį vaikui, svarbu atsižvelgti ne į savo, o į vaiko norus bei apskaičiuoti galimybes. Juk tam, kad vaikas atrastų savąjį aš nebūtina iš karto užrašyti į 5 būrelius. Galima pateikti vaikams sąrašą būrelių ir leisti rinkti, kurį pirmąjį jis norėtų išbandyti.
Svarbu, kad norimą būrelį vaikas palankytų bent pusmetį, tada jau bus galima susidaryti tikrąją nuomonę apie tai, koks darbas lauktų pasirinkus šią „profesiją”. Jei po pusmečio vaikui būrelis patiko, bet jis nori dar vieno, galite bandyti ir kitą būrelį. Tik įvertinkite tiek vaiko, tiek ir savo galimybes. Ar tikrai turėsite laiko visur vežioti? Ar vaikas turės laiko žaidimams, poilsiui, namų darbų ruošimui? Jei jūs neturėsite laiko, jausitės pavargę po darbo, pyksite ant vaiko, kad jis neskuba ar kažką daro ne taip, tai net ir pats įdomiausias būrelis gali tapti kančia.
Reiktų žinoti, jog vaiko gabumai pradeda ryškėti 2-3 metais. Visi vaikai skirtingai reaguoja į tuos pačius dalykus. Kam gabus vaikas, nustatyti paprasta. Dažnai vienas vaikas turi kelis gabumus.
Tam, kad ugdytumėte visus vaiko gabumus, nebūtina leisti į visus būrelius, kai kurias sritis galite lavinti ir namuose. Svarbu nenuvertinti vieno ar kito vaiko gabumo, arba norėti iš vaiko to, ko jūs pats siekėte vaikystėje. Gera yra bet kuri profesija ir bet koks pasirinkimas yra vykęs, jei tai darai turėdamas talentą.
Tam, kad vaikui būtų lengviau pasirinkti profesiją, tėvai turi išspręsti keturis uždavinius:
- Išmokyti vaiką optimistiškai, su viltimi ir pasitikėjimu žvelgti į savo profesinę ateitį.
- Sudaryti sąlygas, kad vaikas galėtų besąlygiškai pasitikėti artimaisiais, jausti jų paramą. Vaiką reikia palaikyti nerodant savo nusivylimo, jei jam nepasisekė. Juk pasiseks kitą kartą.
- Padėti vaikui pamažu suvokti, jog už savo ateitį atsakingas jis pats. Jis pats turi priimti sprendimus, pasirinkti būrelius, žaidimus ir pan. Nereikalaukite iš vaiko, kuo jis turi tapti, nekiškite savo nuomonės. Nenusivilkite jo pasirinkimu, o leiskite jam išbandyti kuo daugiau. Kuo daugiau vaikas galės išbandyti, tuo tiksliau jis žinos, kuo nori tapti.
- Svarbiausia - suvaldykite save: nemenkinkite jokių profesijų atstovų, ypač vaikui girdint.
Priimdami bet kokį sprendimą, susijusį su vaiko papildoma veikla, ateitimi, norais ir gebėjimais, pagalvokite, šito norite jūs ar jūsų vaikas?
Visuminis Ugdymas: Harmonija Ir Natūralus Vystymasis
Visuminis ugdymas/is visų pirma yra pats gyvenimas. Jis, norime mes to ar ne, suprantame tai ar ne, vienaip ar kitaip ugdo mus nuo pat gimimo iki mirties, o gal ir po jos. Auga mūsų fiziniai gebėjimai, vystosi mūsų pojūčiai ir psichika, atsiskleidžia mūsų dvasia, didėja sąmoningumas. Tai visuminio ugdymo/si samprata plačiąja prasme - visuminis žmogaus vystymasis visuotinės darnos link.
Visuminis ugdymas yra tokia ugdymo samprata, kuri yra maksimaliai artima natūraliam žmogaus vystymuisi, jį palaiko ir, reikalui esant, paskatina ir padeda rasti harmoniją, pasitiki žmogaus ir pasaulio sąrangos vidine išmintimi ir stengiasi sudaryti palankias sąlygas jai pasireikšti.
Manoma, kad kiekvienas turi savo ypatingą talentą, ypatingą paskirtį šiame pasaulyje, kurią realizuodamas jaučiasi gerai, prasmingai, laimingai. Svarbu eiti savo keliu, pasitikėti savo širdimi ir nebijoti sukurti kažką naujo.
Mokytojo Rolė: Įkvėpimas Ir Palaikymas
Leonas Narkevičius, turintis daugiau nei 30 metų pedagoginio darbo patirtį, įsitikinęs, jog tinkamai įvertinus vaiko gabumus ir sukūrus palankias sąlygas galima padėti gabiam mokiniui atsiskleisti. Kaip gėlė negali tinkamai augti nederlingose žemėse, taip ir gabus vaikas negali pilnavertiškai vystytis aplinkoje, kurioje neranda atsakymų į jam rūpimus klausimus.
Svarbu suteikti mokiniui tiek naujos medžiagos, kiek jis nori ir pajėgia priimti. Reikia nuolat pateikti šiek tiek sudėtingesnes, bet „įkandamas“ užduotis. Taip moksleivis turės galimybę pajusti kūrybos džiaugsmą ir pasitenkinimą, kad sugebėjo įveikti naują iššūkį.
Moksleivis, matydamas puikų pavyzdį prieš akis, t. y. mokytoją, kuris dega noru sudominti savo disciplina, greičiau susidomės mokomu dalyku, o paragintas to paties mokytojo - atras ir norą įveikti vis didesnius iššūkius.
Mokytojai savo dėmesį į gabius moksleivius labiausiai turi sutelkti jų ankstyvojoje paauglystėje, kuomet noras būti „tokiu kaip visi“ yra svarbesnis, nei asmeninis tobulėjimas. Mokytojui labai svarbu tokiu asmenybės formavimosi metu atrasti priėjimą prie moksleivio, būti kantriu, išmokyti ir įtikinti vaiką, kad galima suderinti kelis poreikius vienu metu.
Tėvų Ir Mokytojų Bendradarbiavimas: Kelias Į Sėkmę
Mokymosi procese labai svarbus yra pedagogų ir jų mokinių tėvų tarpusavio santykis - rezultatai visuomet geresni, kai tėvai pedagogais pasitiki. Tėvams būtina suvokti, kad keldami per didelius reikalavimus tik apsunkina padėtį: tiek mokytojai, tiek vaikai jaučiasi įsprausti į kampą ir patiria nuolatinę įtampą, todėl išpildyti lūkesčius tampa dar sudėtingiau.