Žindymas yra natūralus ir idealus būdas maitinti naujagimį. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip taisyklingai žindyti kūdikį, kad tiek mamai, tiek kūdikiui būtų patogu ir naudinga.
Pirmasis žindymas ir jo svarba
Vos gimusį naujagimį rekomenduojama nedelsiant nuogą guldyti ant apnuogintos mamos krūtinės. Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda (pridedamas prie motinos krūties arba pats, padėtas motinai ant krūtinės, susiranda krūtį) taip greitai, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 valandas po gimimo. Pirmasis žindymas yra labai svarbus, nes padeda užmegzti ryšį tarp mamos ir kūdikio, skatina pieno gamybą ir suteikia kūdikiui priešpienį - ypač vertingą pirmąjį maistą.
Žindymo dažnumas ir trukmė
Nepriklausomai nuo paros laiko, pirmas dvi paras žindyti reiktų taip dažnai, kaip reikalauja kūdikis, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Naujagimis žindomas pagal poreikį, tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis. Pirmomis paromis po gimimo naujagimiai turėtų efektyviai žįsti krūtį ne rečiau kaip 8-12 kartų per parą ir ne trumpiau kaip 30-40 min. vieną krūtį. Kuo motinos organizmas gaus daugiau signalų iš savo naujagimio, tuo sklandžiau vyks pieno gamyba, jo gausės, susireguliuos pieno pasiūlos ir paklausos mechanizmas, pavyks išvengti pieno sąstovio (laktostazės).
Leiskite vaikeliui miegoti, tačiau dieną jį pažadinkite (jeigu anksčiau neatsikels pats) kas 3, naktį - kas 4 valandas.
Pieno rūšys ir jų svarba
Pirmosiomis dienomis kūdikio maistas yra priešpienis, kuris paprastai pradeda gamintis dar nėštumo metu.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Priešpienis (1-2 dienos)
Priešpienio pirmą parą pasigamina labai mažai (vos 1-2 arbatiniai šaukšteliai kiekvieno maitinimo metu), tačiau tai yra pakankamas maisto kiekis naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką. Priešpienis yra ypač gausus apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų.
Pereinamasis pienas (3-14 diena po gimdymo)
Šiomis dienomis priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), kinta jo spalva iš gelsvos į vis baltesnę. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečią gyvenimo parą jau yra maždaug graikiško riešuto dydžio ir vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno vieno maitinimo metu. Nuo 2-5 dienos iki 10 dienos gaminasi pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemai vystytis.
Brandusis pienas (nuo 10-14 dienos po gimdymo)
Praėjus 10-14 dienų nuo naujagimio gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis pienas. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas. Svarbu paminėti, kad žindant pieno sudėtis kinta: kūdikį vos priglaudus prie krūties teka skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, jį palaipsniui keičia riebesnis, sotesnis pienas. Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik „atsigertų“, o gautų ir riebesnio pieno.
Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis. Žindant svarbu pakaitomis duoti abi krūtis. Labai dažnai pasitaikanti klaida - duoti mišinuko nepagrįstai įtarus, kad kūdikiui trūksta pieno.
Naujagimio svoris ir augimo šuoliai
Pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno. Apytiksliai antros savaitės pabaigoje galite tikėtis pirmojo augimo šuolio, kurio metu mažylio apetitas išauga.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Kaip žinoti, ar kūdikis alkanas?
Rekomenduojama stebėti žindomo naujagimio maitinimų dažnį, nes naujagimiai ne visuomet geba aiškiai parodyti alkio ženklus. Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. naktį).
Tinkama žindymo technika
Mama turi patogiai sėdėti ar gulėti. Reikia artinti kūdikį prie savęs, o ne krūtį prie kūdikio. Kūdikis turi plačiai apžioti spenelį, jo nereikia kišti jam į burną. Svarbu kūdikį tinkamai priglausti.
Žindymo padėtys
Yra daug skirtingų žindymo padėčių, todėl svarbu išsirinkti patogiausią padėtį.
Lopšio (ang. cradle) padėtis
Šioje padėtyje kūdikis guli ant mamos rankos, priglaustas pilvuku prie mamos pilvo, o mama prilaiko kūdikio galvą prie speneliu. Mamai po ranka patogu pasidėti pagalvę.
Kryžminė lopšio (ang. cross cradle) padėtis
Ši padėtis panaši į lopšio padėtį, tik kūdikis prilaikomas priešinga ranka.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Pažastinė (ang. Football hold) padėtis
Šioje padėtyje kūdikis guli po mamos pažastimi, tarsi laikant kamuolį. Mama sėdi tiesiai nugaros pasidėjus pagalvę, o po pėdomis - nedidelę kėdutę.
Gulima padėtis
Mama guli ant šono, o kūdikis priglaustas prie jos pilvuku. Kūdikio galva neturi būti ant pagalvės. Svarbu, kad mama matote jo akis. Ši žindymo padėtis labai tinkama pirmosiomis dienomis po gimdymo, kuomet mamai skausminga ir nepatogu atsisėsti.
Kitos žindymo padėtys
- N. Laisva ranka paduokite kūdikiui krūtį.
- Patogiai atsisėskite, iš šono pasidėkite tvirtesnę pagalvę ir ant jos, po savo pažastimi guldykite vaikelį. Sulenkta ranka apglėbkite kūdikį, jo sprandą ir galvytę švelniai prilaikykite plaštaka.
- Kūdikį guldykite iš šono, tačiau atvirkščiai, taip, kad jo kojytės būtų nukreiptos į kitą pusę nuo jūsų kūno. Ši padėtis mažiau įprasta, tačiau labai tinkama norint paįvairinti žindymą.
- Vaikelį pasiguldykite sau ant pilvo (galite guldyti tiek tiesiau, tiek įstrižiau per visą savo kūną). Ši poza patogi iškart po gimdymo, nes galima aiškiai matyti, kaip kūdikis apžioja krūtį, padėti jam tai padaryti teisingai. Pasiguldžius ant pilvo patogu maitinti ir ūgtelėjusį vaiką.
- Patogiai atsisėskite ant kėdės ar grindų. Kūdikį pasisodinkite ant kelių ar taip, kad jo kojytės apimtų vieną jūsų šlaunį. Ši žindymo padėtis tinkama tik jau sėdintiems kūdikiams. Vertikalioje padėtyje galima žindyti ir mažesnį kūdikį, tik jo kūnelį bei galvytę reikės prilaikyti rankomis.
Krūtų priežiūra
Spenelių plauti nei prieš nei po maitinimo nereikia. Maudytis duše, mamai galima! Šiuo laiku itin svarbu gerai pritaikyta liemenėlė. Ji turi labai gerai praleisti orą, kitaip tariant, negalima nešioti sintetinės medžiagos liemenėlių. Būkite atsargios su kontrastiniu dušu, nes pasitaiko, kad net į mažą temperatūrų skirtumą krūtys labai jautriai reaguoja. Kai kurios moterys, net šiltomis dienomis eidamos į lauką, privalo pridengti krūtis papildomu drabužių sluoksniu. Kai kurios negali žindyti, jei netoliese pravertas langas. Prieš žindant ar baigus žindyti krūtų nereikia plauti.
Mamos mityba žindymo laikotarpiu
Žindant naujagimį svarbu, ką ir kiek valgo mama. Rekomenduojama gerti daug skysčių - geriausia vandens. Reikėtų riboti alkoholio ir kofeino vartojimą, nes tai su pienu gali patekti į naujagimio organizmą. Jei mama rūko, įmanoma sumažinti rūkomų cigarečių skaičių. Riboti išgeriamos kavos kiekį. Rekomenduojama ne daugiau kaip 300mg kofeino per parą, t.y. mažiau nei trys puodeliai kavos. Svarbu valgyti sveika, bet su saiku. Reikėtų vengti produktų, kurie keičia pieno skonį. Nepamirškite, kad žindyvėms svarbus vitaminas D ir kalcis. Labai svarbus pakankamas jodo kiekis maiste. Svarbus pakankamas nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis maiste. Rekomenduojama DHA norma 200mg. Svarbu stebėti kūdikį. Jei kūdikiui skauda pilvą, pagalvoti, ką mama valgė. Yra daug skirtingų nuomonių apie produktus, kurių vengiant pilvo dieglių mažiau.
Dažniausios problemos ir jų sprendimo būdai
Pieno trūkumas
Labai dažnai pasitaikanti klaida - duoti mišinuko nepagrįstai įtarus, kad kūdikiui trūksta pieno. Jei kūdikis priauga per mažai svorio, verta pasikonsultuoti su specialistu.
Pieno perteklius
Pieno perteklių pirmaisiais žindymo mėnesiais įprastai lemia hormonų disbalansas. Krūtys labai kietos, persipildžiusios. Kūdikiui gali būti sunku žįsti, jeigu krūtys kietos, persipildžiusios, tad reikėtų rankomis ar pientraukiu nusitraukti truputį pieno ir duoti kūdikiui žįsti krūtį.
Užsikimšę pieno latakai
Skausmingi gumbeliai krūtyse susiformuoja užsikimšus pieno latakėliui. Svarbiausia taisyklė - užsikimšus pieno latakėliams ir toliau žindykite kūdikį arba pieną nusitraukite kaip įprasta.
Mamos liga
Mamos liga tikrai nėra priežastis nutraukti žindymą. Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui. Dauguma šiuolaikinių vaistų yra saugūs žindančioms mamoms bei jų pienu maitinamiems mažyliams. Žinoma, dėl vaistų vartojimo žindymo laikotarpiu reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Motinos pienas yra labai naudingas sergančiam kūdikiui - moksliniai tyrimai rodo, kad kūdikiui susirgus motinos pieno sudėtis pakinta taip, kad mažyliui būtų lengviau susidoroti su infekcija.
Papildomos priemonės laktacijai gerinti
Tradicija laktacijai pagerinti vartojama kmynų arba pankolių arbata, dilgėlių nuoviras, graikiniai riešutai, chalva ir kt. Neabejotinai veiksmingiausia laktacijos gerinimo priemonė yra krūtų stimuliacija, t.y. kūdikio žindymas arba pieno traukimas pientraukiu. Esant laktacijos sutrikimams, gali būti rekomenduojamas pieno gamybos skatinimas pientraukiu (angl. power pumping).
Žindymas nėštumo metu ir žindymas dvynukus
Žindyti nėštumo metu yra saugu, o kai kurios moterys pirmagimio žindymą tęsia ir gimus naujagimiui, t.y. žindo tandeminiu būdu.
Darbo pertraukos žindymui
Krūtimi maitinančiai darbuotojai papildomai, ne rečiau kaip kas 3 valandos, suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui žindyti. Darbuotojai pageidaujant, šios pertraukos gali būti prijungtos prie pietų pertraukos, perkeltos į darbo dienos pabaigą.
Ilgalaikis žindymas
Motinos pienas ir vyresniems kūdikiams yra labai naudingas, puikios mitybinės vertės produktas, o žindymo procesas padeda vaikui nurimti, suvaldyti emocijas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) žindyti rekomenduoja bent iki 2-ejų metų. Svarbiausia žinoti, kad motinos pienas arba pieno mišinys yra pagrindinis kūdikio iki 1-erių metų maistas (nepaisant to, kad nuo maždaug 6 mėn. amžiaus kūdikis turėtų būti po truputį primaitinamas kietu maistu).
Nuomonės apie žindymą visuomenėje
Žmones, nesusidūrusius su žindymu praktiškai arba susidūrusius, bet daug nesigilinusius į šį reiškinį, neretai trikdo žindymo klausimų kėlimas į viešumą ir svarstymas, kur, kada, kiek ir kaip žindyti vaikus. Ir šis sutrikimas visiškai suprantamas - juk žindymas yra tokia pat natūrali mūsų gyvenimo dalis, kaip valgymas, miegojimas ar… intymūs santykiai. Visais laikas moterys maitino savo vaikus krūtimi, ir tik todėl žmonija užsiaugindavo palikuonių. Taip pat visais laikais buvo moterų, kurios negalėjo ar nenorėjo žindyti ir nežindė, o jų vaikus žindydavo kitos moterys arba jie būdavo maitinami kitokiu maistu. Tiesa, pastarasis būdas smarkiai sumažindavo kūdikio galimybę išgyventi, bet juk šiais laikais vaikai nuo mišinių nemiršta, taigi, atrodo, koks skirtumas - žindysi ar ne?
Žindymo istorija
Apie žindymą, tiksliau, apie nežindymą, seniausių žinių turime iš senovės Egipto. Iš šių laikų buvo rasta specialių šaukštų (datuojamų apie 1800 m. pr. Kr.), skirtų sumaitinti kūdikiui pirmąjį maistą. Senovės graikai žindymą labai vertino, o savo motinos nežindytas Spartos karaliaus Themisteso vyriausias sūnus turėjo užleisti sostą savo jaunesniajam, karalienės žindytam, broliui, būtent dėl to, kad pats nebuvo žindytas savo motinos. Viduramžiais pamestinukų namuose augantiems kūdikiams buvo samdomos žindyvės. Tačiau samdyti žindyves buvo brangu, todėl XVI a. Anglijoje pamestinukai buvo pradėti maitinti išmirkyta duona. Tada pamestinukų kūdikių mirštamumas pasiekė 100 proc. Renesanso laikotarpiu buvo madingos putnios figūros moterys, ir buvo žinoma, kad žindyvė lieknėja, todėl daugelis turtingų moterų mieliau rinkdavosi gimdyti kasmet (apie žindymo sukeliamą amenorėją taip pat žinota) ir atiduoti savo vaikus žindyvėms, kad tik išlaikytų kūno apvalumus. XVIII a. prancūzės miestietės, saugodamos figūrą, taip pat atiduodavo žindyvėms savo kūdikius ir pirmuosius dvejus metus tik retkarčiais atvažiuodavo jų aplankyti. Jau XVIII a. pradžioje, prasidėjus sparčiai tiksliųjų mokslų raidai, viskas buvo sveriama, matuoja, skaičiuojama, tyrinėjama. Po didinamuoju tyrėjų stiklu atsidūrė ir valgymas, taigi ir žindymas. Kai kurie to meto autoriai džiaugėsi, kad pagaliau toks svarbus dalykas, kaip vaikų žindymas, bus iš neišsilavinusių moterų perimtas mokslo vyrų, kurie suskaičiuos ir pagamins moksliškai pagrįstą kūdikių maistą. Dalis gydytojų specializavosi kurdami kūdikių maisto receptus, ir taip atsirado pediatro specialybė. Vėliau šį darbą perėmė chemikai, ir XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje buvo gausiai dalijami kūdikių maisto gamybos patentai, kūdikių maitinimas virto verslo interesų sritimi. Tačiau didelių statistinių apimčių nereikėdavo, kad būtų įsitikinta, jog nežindymas gali kainuoti kūdikiui gyvybę. Kaip skelbia 1918 metais vokiečių kalba išleistas atvirukas, nežindomi kūdikiai miršta septynis kartus dažniau nei žindomi. XX a. pradžioje daug gyventojų persikelia gyventi į miestus, keičiasi valgymo, bendravimo šeimoje, medicininės pagalbos teikimo įpročiai. Be to, du pasauliniai karai sudaro tinkamą terpę pieno mišinių pramonei. Viena vertus, moterų rankų reikia gamyklose, kai vyrai kariauja, ir dėl to jos turi palikti savo kūdikius, o šie, mamoms nesant namuose, turi būti kažkuo maitinami. Antra vertus, dėl karo daug vaikų ir kūdikių liko našlaičiai ar atsiskyrė nuo tėvų, ir juos taip pat reikėjo kažkuo maitinti. Dėl šių ir kitų priežasčių žindomų kūdikių skaičius smarkiai mažėjo ir pasiekė žemiausią lygį apie 1972 metus. Nuo 1958 metų septynių amerikiečių moterų iniciatyva pradėta žindymo skatinimo ir pagalbos norinčioms žindyti moterims veikla, vėliau įkurta tarptautinė La Leache League. Tuo metu šios moterys buvo laikomos fanatikėmis, savo organizacijos pavadinimui jos netgi negalėjo vartoti angliško žodžio, įvardijančio maitinimą krūtimi, todėl pasirinko ispanišką pavadinimą. 1970 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) išreiškė rūpestį dėl žindymo, kaip reiškinio, nykimo ir dėl agresyvios motinos pieno pakaitalų reklamos. Dirbtinio kūdikių maisto gamintojai į tai audringai sureagavo, kas 1977 metais baigėsi didžiausios pieno mišinių gamintojos boikotu.
Maitinimas pagal pageidavimą ar pagal grafiką?
Kas tiksliai yra idėjos, kad kūdikius reikia maitinti pagal grafiką, autorius, regis, nėra žinoma. Ta idėja aiškiai iškilo kartu su maistinių medžiagų ir kalorijų skaičiavimo banga ir, matyt, tiesiog buvo perkelta į kūdikių gyvenimą, netgi nekreipiant dėmesio į tai, ar kūdikis žindomas, ar ne. Vertinant šiuo požiūriu, žindant iš tiesų neaišku, kiek kūdikis suvalgė per vieną maitinimą. Pieno tekėjimas iš krūties gana smarkiai priklauso nuo to, kiek kūdikis stengiasi pieną ištraukti, vieno valgymo metu jis gali suvalgyti labai mažai arba labai daug. Gamta neįtaisė motinoms jokių išorinių matavimo prietaisų, todėl tenka arba labai kontroliuoti kūdikį, arba pasikliauti gamtos jam duotu alkio jausmu. XX a. viduryje ir antrojoje pusėje medikai rekomenduodavo mamoms maitinti vaikus pagal grafiką. Kai kurios žindyvės sėkmingai įtilpdavo į šį grafiką, kitoms tekdavo vargti rikdant alkanus kūdikius (nes dar ne laikas valgyti) arba nutraukinėjant pieną, nes, pavargęs nuo rėkimo, kūdikis jo nepajėgė ištraukti iš krūties.
Priešingai populiariai nuomonei, mamos pienas nėra stebuklingas gėrimas, suteikiantis protą ir sveikatą. Žindymas yra biologinė norma, kitaip tariant, mamos pienas yra specialiai žmogaus jaunikliui valgyti skirtas maistas, kad jis augtų tiesiog sveikas ir laimingas. Kūdikio maitinimas kitu maistu - kitų gyvūnų pienu ar adaptuotais pieno mišiniais, nėra biologinė norma, kad ir koks panašus į motinos pieną tas kitas maistas būtų. Žindymas taip pat yra biologinė norma ir mamai. Žindyti pradėjusiai iš karto po gimdymo moteriai mažėja nukraujavimo rizika, greičiau susitraukia gimda, mažėja svoris (nes būtent žindymui buvo skirtos kūno atsargos, susikaupusios kūne per nėštumą). Kai kuriose išsivysčiusiose valstybėse, ypač Skandinavijoje, dėl palyginti menko žindomų kūdikių skaičiaus buvo gana rimtai susigriebta, valstybiniu lygiu pradėta įgyvendinti specialias programas, ir žindomų kūdikių skaičius išaugo ir iki šiol tebesilaiko didelis. Tačiau daugeliui kitų valstybių pritrūkta ryžto įgyvendinant Motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodeksą (kuris nustato mišinių reklamos tvarką) ir Naujagimiui palankių ligoninių iniciatyvą. Taigi, ar verta taip smarkiai rūpintis žindymu? Istorijos eigoje būta visko: nuo su žindymu susijusio karūnos paveldėjimo ir samdomų žindyvių žindomų pamestinukų iki turtingų tėvų kūdikių palikimo samdomoms žindyvėms ir pamestinukų maitinimo visiškai jiems netinkamu maistu. Iki XIX-XX a. moterys dar sugebėdavo perduoti sėkmingo žindymo tradiciją iš kartos į kartą. Dabar reta kuri iš besilaukiančiųjų yra mačiusi žindomą kūdikį, čiupinėjusi naujagimį iki savo pirmagimio gimimo ir gali gauti teisingų patarimų iš artimų moterų - mamos, sesers ar draugės. Pagimdžiusi moteris dažnai patiria savotišką izoliaciją, nes, daugelio žmonių nuomone, rodytis viešumoje, gyventi visavertį gyvenimą už namų sienų su savo vaiku yra nederamas elgesys (juk vaikas gali užsikrėsti milijonu bakterijų ir virusų), juo labiau nedera žindyti viešoje erdvėje. Padėties nelengvina ir gausus geranoriškų patarėjų būrys, kuris gali duoti vienus kitiems prieštaraujančius patarimus dėl kūdikio maitinimo ir priežiūros. Sutrikusiai, nesulaukiančiai pagalbos, vienišai moteriai gali būti nelengva adaptuotis naujame, nepažįstamame motinystės pasaulyje, gali būti sunku perprasti mamos ir žindyvės vaidmenis. Kaip parodė La Leache League įkūrėjų patirtis, kai tau nepadeda niekas, padėk sau pati. Norinti žindyti mama šiais laikais gali gauti gana daug informacijos, tačiau jos tikslumu ir pagrįstumu gali būti sunku įsitikinti. Kartais netgi su sveikatos priežiūra susijusios įstaigos ne visada ir ne pakankamai tiksliai įvardija sėkmingo žindymo veiksnius, o gydytojai taip pat ne visada vadovaujasi naujausia, tyrimais pagrįsta informacija. Didžiosios Britanijos, kurioje žindančių moterų skaičius taip pat palyginti mažas, mokslininkai 2005 metais apžvelgė daugybę tyrimų ir pateikė apibendrinimus, ką reikėtų daryti, kad žindymas būtų sėkmingas. Autoriai nurodo, kad prie žindymo sėkmės gali prisidėti artimųjų (ypač tėčio) parama ir pritarimas, ankstyvas mokymasis, kaip taisyklingai žindyti, - nuo pirmojo žindymo iš karto po gimimo, mamos poilsis (jis labai svarbus, nes, gimus kūdikiui, pasikeičia įprastas gyvenimo grafikas), nuolatinių užrašų apie kūdikio maitinimąsi ir tuštinimąsi turėjimas, nes jie gali parodyti, ar viskas yra gerai, arba labai greitai parodyti, kad kažkas vyksta ne taip sklandžiai, kaip turėtų. Prie žindymo sėkmės gali prisidėti ir dalyvavimas nėštumo metu grupėse, kuriose mokoma žindyti, laikyti taisyklingai kūdikį ir paduoti jam krūtį. Po gimdymo prie sėkmingo žindymo labai prisideda žindymas pagal kūdikio poreikį nuo pirmų akimirkų po gimimo, neribotas kūdikio odos kontaktas su mamos oda. Paskutinis iš Naujagimiui palankios ligoninės (NPL) iniciatyvos punktų yra skirtas mamų savitarpio paramos tinklų kūrimui. Per pastaruosius dvidešimt metų nuo NPL iniciatyvos paskelbimo buvo pastebėta, kad svarbu ne tik mamų savitarpio parama, bet ir visuomenės požiūrio į žindymą keitimasis ir paramos bei pagalbos užtikrinimas bet kokioje aplinkoje. Kaip teigia norvegai filme „Breast is Best“, mama turi teisę žindyti kūdikį ten, kur ji turi teisę būti. Žinios ir žindymo svarbos supratimas gali padėti mums priimti moteris, žindančias savo kūdikius ne tik namuose, bet ir viešumoje - poliklinikoje ar ligoninėje, parke ant suoliuko ar belaukiant autobuso. Ne tik mamoms, bet ir tėčiams, o kartais net ir seneliams labai naudinga lankyti pasiruošimo žindymui grupes. Susipažinę su moksliniais duomenimis, artimieji ne retai tampa žindymo advokatais savo darbovietėse ir skatina besilaukiančias bendradarbes pasidomėti sėkmingu žindymu. Senelių žinių atnaujinimas svarbus dėl to, kad nors žindymo istorija tęsiasi tiek pat ilgai kaip ir pačios žmonijos istorija, pastaraisiais dešimtmečiais ir šimtmečiais supratimas apie tai, kaip ir kuo turėtų maitintis naujagimiai, kūdikiai ir netgi vaikai, labai smarkiai kito, todėl dvidešimties, trisdešimties ar keturiasdešimties metų senumo žinios jau gali būti iš tiesų pasenusios ir neteisingos. Taigi kalbėjimas apie žindymą svarbus visiems - tiems, kas dar tik ruošiasi turėti vaikų, tiems, kas juos jau augina, ir tiems, kas savo vaikus jau užaugino.
Vitaminai žindomam kūdikiui
Vienintelis vitaminas, kurio reikia duoti žindomam kūdikiui, tai vitaminas D. Kitų vitaminų yra motinos piene. Žinoma, svarbu rūpintis, kad žindanti mama valgytų įvairų maistą, nes, pvz., vitamino C kiekis organizme svyruoja priklausomai nuo jo kiekio, gaunamo su kasdieniu maistu. Vitamino D paprastai pradedama duoti maždaug ketvirtąją kūdikio gyvenimo savaitę.
Ar vien krūtimi maitinamam kūdikiui reikia duoti ir ko nors gerti?
Kol vaikas maitinamas tik iš motinos krūties, nėra reikalo jam duoti papildomai gerti. Didžiąją pieno dalį sudaro vanduo. Net to paties žindymo metu vandens ir kitų komponentų santykis kinta. Piene yra labai daug vandens, ypač žindymo pradžioje. Jei vaikelis yra tik ištroškęs (tai itin dažnai būna karštomis dienomis), jis žinda dažnai, bet trumpai. Tik kas trečias ar ketvirtas jo žindymas skirtas sotintis, tada jis ilgiau žinda.
Ar būtina žindyvei vartoti vitaminus?
Jei žindyvė valgo įvairų maistą, papildomai vartoti vitaminų nebūtina. Įsidėmėtina, kad vitaminai ir mikroelementai geriausiai pasisavinami iš natūralaus maisto.
Kiek turi trukti pieno traukimas pažindžius?
Po kiekvieno žindymo traukti pieno visai nereikia. Nebent vieno maitinimo metu vaikas žinda tik vieną krūtį, o kita krūtis per daug pritvinkusi (taip gali atsitikti praėjus kelioms dienoms po gimdymo dėl pieno prieplūdžio). Tuomet ištraukiame tik tiek pieno, kad krūčiai palengvėtų, bet ne tiek, kad ji suminkštėtų.
Kiek reikia ištraukti pieno po kiekvieno žindymo?
Klausimas labai panašus į prieš tai užduotąjį. Jis kyla iš klaidingo įsitikinimo, kad pieno traukimas būtinas jo gamybai palaikyti. Kita tokios elgsenos priežastis yra mitas, kad pažindžius krūtis turi likti tuščia, nes pieno likučiai kenks krūčiai ir kūdikiui - užsistovės ir suges. Abi šios priežastys yra klaidingos. Pieno gamybą palaiko gerai krūtį ištuštinantis kūdikis arba pientraukis.
Kuo geriausia traukti pieną?
Į šį klausimą nėra vienareikšmiško atsakymo, nes viskas priklauso nuo moters. Vienos moterys linkusios traukti ran-komis, kitos renkasi elektrinius pientraukius, dar kitos moka traukti tik rankiniais pientraukiais. Yra moterų, visai negebančių traukti pieno.
Kiek galima laikyti ištrauktą pieną?
Kambario temperatūroje pieną galima laikyti iki 12 valandų. Esant reikalui laikyti ilgiau, galima 48 valandoms pastatyti į šaldytuvą (+3-5 °C), 14 dienų šaldyti šaldymo kameroje (-10 °C), šešis mėnesius - šaldiklyje (-18 °C). Neišnešiotiems kūdikiams atitinkamai keturios valandos, 24 valandos, septynios dienos.
Kur galima laikyti ištrauktą pieną?
Pienas saugomas stikliniuose ar metaliniuose induose, kuriuose leidžiama laikyti maisto produktus. Tokius indus kas kartą būtina apiplikyti (neišnešiotiems kūdikiams - virinti). Taip pat galima nupirkti specialių maišelių pienui saugoti.