Pradedant primaitinimą ir auginant mažylį, tėvams dažnai kyla klausimų, kaip suprasti, ar kūdikis yra sotus ir ar jam tikrai reikia valgyti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti, kada kūdikis nenori valgyti, nuo ko pradėti primaitinimą, ką daryti, jei vaikas atsisako maisto, ir kaip suformuoti sveikus mitybos įpročius.
Kada Pradėti Primaitinimą?
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduoja primaitinimą pradėti tarp 4 ir 6 mėnesių. Santaros klinikų gydytoja J. Parnarauskienė teigia, kad sprendimas priklauso nuo mažylio sveikatos ir individualių poreikių. Jei kūdikiui nustatomas geležies trūkumas, primaitinimą rekomenduojama pradėti 4 mėnesio pabaigoje. Jei mažylis gerai auga, galima palaukti iki 6 mėnesių. Bet kuriuo atveju, maitinimas krūtimi ar mišinuku turėtų būti tęsiamas.
Svarbu neskubėti, nes mažesnių nei 4 mėnesių kūdikių žarnynas dar nėra prisitaikęs prie kito maisto. Ankstesnis primaitinimas gali padidinti nutukimo ir alergijų riziką. Tačiau nereikėtų ir delsti, nes vyresni nei 6 mėnesių kūdikiai nepasitenkina vien motinos pienu ar mišiniu, jiems trūksta energijos ir maistinių medžiagų.
Gydytoja dietologė L. Barauskienė pataria stebėti kūdikio kūno kalbą: "Jei vaikas domisi jūsų valgomu maistu, tiesia rankytes, bando dėtis gabalėlius į burną, tai rodo, kad jis yra pasiruošęs ragauti kietą maistą. Kita vertus, jei vaikas visai nesidomi jam siūlomu šaukštu su koše, gali būti, kad dar per anksti."
Nuo Ko Pradėti Primaitinimą?
Šiuolaikinės primaitinimo rekomendacijos neturi griežto produktų sąrašo. L. Barauskienė sako, kad tai priklauso nuo metų laiko, šeimos tradicijų ir vaiko sveikatos būklės. Geriausia pradėti nuo sezoninių daržovių iš savo daržo. Jei primaitinimas prasideda žiemą ar pavasarį, tinka vasarą užšaldytos daržo gėrybės. Jei tokių nėra, pradėkite nuo kruopų ir palaukite naujo sezono derliaus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
J. Parnarauskienė priduria, kad svarbu produktų nemaišyti ir negardinti druska ar cukrumi. Pradėkite nuo vieno produkto, palaukite 3-5 dienas (alergiškiems vaikams - 5-7 dienas) ir tik tada pridėkite kitą produktą. Atsižvelkite į vaiko individualius poreikius. Pavyzdžiui, jei nustatyta geležies stokos anemija, greičiau įveskite mėsą.
L. Barauskienė primena, kad primaitinimo laikotarpis skirtas ne tik ragavimui, bet ir kramtymo mokymuisi. Palaipsniui kietinkite maisto konsistenciją. Pradėkite nuo gerai sutrintos košės be gabaliukų. Po mėnesio palikite kelis gabaliukus, dar po mėnesio - lengvai pertrinkite šakute, o vėliau siūlykite maistą gabaliukais, kuriuos vaikas gali imti pirštais ir kramtyti. Metų vaikas jau turėtų valgyti normalų, gabaliukais pjaustytą maistą.
Kiek Vaikas Turi Suvalgyti?
Tėvai dažnai nerimauja, kad vaikas suvalgo per mažai. J. Parnarauskienė primena, kad primaitinimas - tai labiau ragavimas nei tikrasis valgymas. Pradžioje vaikas suvalgys 1-2 arbatinius šaukštelius maisto, ir jam to pakanka. Pagrindinis maistas iki metukų yra motinos pienas ar mišinukas. Pamažu daugės valgymų ir suvalgomo maisto kiekis. Net devynių mėnesių vaikas suvalgys apie pusę stiklinės vieno valgymo metu, o metinukas - apie stiklinę. Kiekvienas vaikas yra skirtingas, todėl jei jūsų vaikas suvalgo mažiau, bet gerai auga ir neturi sveikatos sutrikimų, jam visko pakanka.
Kodėl Vaikai Nevalgo?
L. Barauskienė dažnai konsultuoja mamas, kurių vaikai nevalgo arba valgo tik nukreipus dėmesį į žaislą, ekraną ar pan. Dietologės teigimu, tikrai nevalgančių vaikų nėra daug - dažniau tai yra tėvų nerimas, skubėjimas ir noras greitai pamaitinti vaiką. Tyrimai rodo, kad vaikui priprasti prie naujo produkto skonio reikia 10-12, kartais net 20 paragavimų. Kuo daugiau įvairių daržovių vaikas paragaus būdamas mažas, tuo lengviau jam bus vėliau, sulaukus 2-3 metukų, kai dauguma vaikų tampa išrankūs.
Būkite kantrūs ir žiūrėkite į maitinimą pozityviai. Jei valgymas yra stresas mamai, jis tampa stresine situacija ir vaikui, tuomet jis ima vengti valgymo. Jei nesiseka su košėmis, išmėginkite vaiko vedamą valgymą (angl. baby lead weaning), kai duodate vaikui maistą gabaliukais ir jis pats dedasi į burnytę tai, ką nori (kas tinka pagal amžių) ir kiek nori. Nesikubinkite, nesibarkite ir nenukreipkite vaiko dėmesio ekranais. Valgydami veikiant išoriniams dirgikliams, nepastebime, ką valgome, suvalgome daugiau nei norime, nejaučiame skonio ir sotumo. Maži vaikai turi puikiai išvystytą alkio ir sotumo jausmą, todėl puoselėkite jį, o ne slopinkite.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Kaip Atpažinti, Kad Kūdikis Nenori Valgyti?
Yra keletas požymių, rodančių, kad kūdikis nenori valgyti:
- Nusisukimas: Kūdikis gali nusisukti nuo šaukšto ar krūties, parodydamas, kad nenori daugiau valgyti.
- Burnos užspaudimas: Kūdikis gali užspausti burną, kai jam siūlomas maistas.
- Maisto išstūmimas: Kūdikis gali išstumti maistą liežuviu.
- Nesusidomėjimas: Kūdikis gali nesidomėti maistu, nežaisti su juo ir nebandyti jo ragauti.
- Dirglumas: Kūdikis gali tapti irzlus ir neramus, kai jam siūlomas maistas.
- Žaidimas su maistu: Kūdikis gali pradėti žaisti su maistu, o ne jį valgyti.
- Atsisakymas atsisėsti į maitinimo kėdutę: Kūdikis gali priešintis, kai bandoma jį pasodinti į maitinimo kėdutę.
Ką Daryti, Jei Vaikas Atsisako Valgyti?
Jei vaikas atsisako valgyti, svarbu išsiaiškinti priežastis. Apetito stoka gali būti susijusi su amžiaus ypatumais, menku fiziniu aktyvumu, išrankumu, ligomis ar psichologinėmis problemomis.
- Niekada neverskite vaiko valgyti! Įkalbinėjimai, grasinimai ar mėginimai įsiūlyti "nors truputėlį" nepadės, bet gali išprovokuoti baimę, nerimą ir kitas psichologines problemas.
- Nesinervinkite, jei sulaukęs tam tikro amžiaus vaikas pradėjo valgyti mažiau ar tapo išrankus maistui. 1-3 metų vaikų augimas lėtesnis, palyginti su kūdikiais, todėl maisto jiems reikia mažiau.
- Dvejų-šešerių metų vaikai gali būti išrankūs maistui. Jiems būdingas nenoras ragauti naujų maisto produktų, kurį laiką jie gali rinktis tik vieną kitą patiekalą ar produktą.
- Galbūt jūsų vaikas turi savitą skonį? Jam gali nepatikti kai kurie maisto produktai. Jei mažylis atsisako žiedinių kopūstų, tai nereiškia, kad iš viso nieko nenori valgyti.
- O gal vaikas įprato per daug užkandžiauti ir dėl to nevalgo pagrindinių patiekalų? Kontroliuokite užkandžių kiekį.
- Apetitą praranda susirgę vaikai. Tai natūralu, ypač jei peršalęs mažylis karščiuoja. Organizmas sutelkia visas jėgas kovai su infekcija ir energijos maistui virškinti sumažėja.
- Vaikų valgymo sutrikimai dažnai siejami su psichologinėmis problemomis. Stresas pradėjus lankyti darželį, pakeitus mokyklą, mokymosi sunkumai ir kiti veiksniai gali lemti vaiko užsisklendimą, agresyvumą, pasyvumą ir prastą apetitą.
Kaip Pagerinti Mažylio Apetitą?
- Stenkitės įpratinti vaiką prie visavertės mitybos ir sveikos gyvensenos. Jo valgiaraštyje turėtų būti įvairių maisto produktų: daržovių ir vaisių, kruopų, pieno produktų, mėsos arba žuvies, kiaušinių.
- Svarbu ir valgymo grafikas. Valgymus planuokite taip, kad alkis atsirastų konkrečiu laiku.
- Patiekite maistą gražiuose induose ir patraukliai jį išdėliokite. Gaminkite kartu su vaiku ir pasikalbėkite apie skirtingų maisto produktų naudą.
- Nesistenkite pamaitinti verkiantį arba suirzusį mažylį. Suaugusiųjų nuotaika prie stalo neturi būti prasta.
- Vaikas turėtų reguliariai mankštintis ir kasdien leisti laiką gryname ore. Kuo daugiau energijos išeikvos, tuo greičiau išalks.
- Jei vaikas neserga, neturi rimtų virškinimo ar psichologinių problemų, normaliai auga ir nekrenta svoris, pabandykite vaistinėse esančių maisto papildų, kurių sudėtyje yra augalinių medžiagų, skatinančių apetitą.
Saugumo Jaismas ir Valgymas
Kūdikiui labai svarbu jaustis saugiai. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais saugiai jis jaučiasi su mama. Jeigu jos nėra, prisiriša prie kokio daikto - meškiuko, buteliuko ar kasdienės košės. Tai yra tai, kas būna ar nutinka kasdien: ir kai liūdna, ir kai linksma. Ir tai tampa mamos pakaitalu. Tokio daikto kūdikis nė už ką nenori atsisakyti, nes jis reiškia pastovumą ir saugumą. Mažylis gali neragauti jokio kito maisto, tik savo kasdienę košę. Dažniausiai toks daiktas, mamos pakaitalas, atsiranda apie aštuntą gyvenimo mėnesį.
Kūdikis, kuris jaučiasi saugus, mielai ragauja naujo maisto, jam viskas įdomu ir viską norisi išbandyti. Ypač jei mama padrąsina, pasako: "Taip, čia kietas gabaliukas, bet tu pakramtyk, tu gali." Ir mažylis stengsis dėl mamos, nes be galo norės jai įtikti. Sveiko vaiko nereikia mokyti kramtyti, nes tai įgimtas refleksas.
Antraisiais gyvenimo metais vaikas rodo norą viską daryti pats. Jam įdomu košę kabinti, rengtis pačiam. Jeigu šį jo norą nuolat slopinsime, nes taip greičiau, švariau ir patogiau, jis taps pasyvus. Taip pat vaikas gali atsisakyti valgyti, nes kovoja su mama dėl savarankiškumo. Jam nepatinka, kad mama viską už jį daro, ir kai visi sėdasi prie stalo, būtinai pareiškia, kad valgyti nenori, ir nueina. Bet tada, kai mama jau ruošiasi jį guldyti, užsimano užkąsti. Tokiu elgesiu jis nori parodyti, kad pats geriausiai žino, ko nori. Būtų gerai, kad tėvai nepražiopsotų šio laiko, kai mažylis nori viską daryti pats. Ir maitindami nežiūrėtų televizoriaus, o bendrautų su savo vaiku.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Kaip Elgtis, Jei Įtariate, Kad Vaikas Atsisako Valgyti, Nes Priešinasi Tėvų Valiai?
Pirmiausia reikia atkurti vaiko saugumą. Tėvai turi domėtis ir rūpintis mažyliu, bet negalima jam pataikauti. Reikia domėtis ir rūpintis mažyliu, bet negalima jam pataikauti. Tarkim, jei vaikas pribėga ir nori parodyti savo piešinį, pasižiūrėkime į jį, pagirkime, o ne atstumkime sakydami: "Eik, paskui parodysi, dabar neturiu laiko." Kelis kartus taip atstumtas mažylis nusivilia ir praranda viltį, kad mamai yra įdomus, jaučiasi nesaugus. Labai svarbu, kad tėvai suprastų savo vaiką. Jeigu mažylis valgo košę ir susidomi burzgiančia mašina už lango, galime prieiti prie jo, parodyti mašiną, pasakyti, kad ji burzgia, o mes valgome košę. Mažylis, kelias akimirkas pasidomėjęs mašina, vėl galės valgyti.
Tėvų Lūkesčiai ir Realios Porcijos
B. Jarašūnė nurodo, kad tėvų lūkesčiai, kiek vaikas turi suvalgyti, yra didžiausia bėda. Tyrimai rodo, kad beveik 80 proc. tėvų vaikams patiekia per dideles porcijas, kas 10-as tėvas duoda vaikui suaugusiojo porciją. Per 70 proc. tų pačių tėvų mano, kad jų vaikas yra nevalgus. Tėvai, pamatę rekomendacijas, kokias porcijas jų vaikai iš tikro turėtų suvalgyti - kai kurios iš jų būna, pavyzdžiui, nuo pusės iki vieno sausainio 2 metų vaikui - gerokai nustemba.
Fiziologinis apetito sumažėjimas dažnai painiojamas su maisto išrankumu ar nevalgumu. Atrodo, kad iki metų vaikas valgė didesnes porcijas, tačiau po metų vaiko augimo greitis sulėtėja ir kurį laiką jis ima valgyti mažiau - tai normalu.
Nevalgumo Priežastys
B. Jarašūnė sako, kad, jeigu paaiškėja, kad vaikas ilgesnį laiką iš tikro suvalgo mažiau, nei jam reikėtų, derėtų paanalizuoti, kokios galėtų būti to priežastys. Vaikai, mažai valgydami, gali demonstruoti savo savarankiškumą ir nepriklausomybę arba patirti dėmesio trūkumą. Vaiko apetitas gali sumažėti po ligos, pavyzdžiui, roto viruso, ar dėl lėtinių ligų, pavyzdžiui, anemijos. Jeigu vaikas jau porą mėnesių atsisako mėsos, žuvies, jei vartoja daug pieno produktų, reikėtų išsitirti, ar vaikui nėra mažakraujystės.
Tėvams, besijaudinantiems dėl vaiko nevalgumo, pirmiausia siūloma parašyti kelių dienų dienoraštį, kuriame fiksuotų ką ir kiek vaikas valgo, ir tada įsivertinti, ar iš tikro vaikas tiek mažai suvalgo, kaip jiems atrodo.
Užkandžiavimas
Dažna vaikų "nevalgumo" priežastis yra per dažnas ir per gausus užkandžiavimas. Atrodo, kad vaikas nevalgo pagrindinių patiekalų, bet tarp pagrindinių valgymų yra labai daug užkandžių: sūrelių, traškučių, sulčių, saldžių pieno gėrimų. Suskaičiavus energinę maisto vertę pamatytume, kad su visais užkandžiais vaikas suvartoja pakankamai ar net daugiau nei reikia kalorijų.
Pasiūlymai Tėvams
B. Jarašūnė sako, kad nuspręsti, ką vaikas valgys, turi tėvai, o ne vaikas. Vaikas sugeba reguliuoti energijos kiekį pagal sotumo ir alkio jausmą, bet jis nesugeba tinkamai pasirinkti. Vaikas turi rinktis, kiek jis suvalgys, o tėvų uždavinys - sudaryti valgymo režimą, kad vaikas išalktų. Geriausias vaistas nuo nevalgumo, jei tai yra psichologiniai dalykai, yra išalkimas. Vaiko režime turėtų būti trys pagrindiniai valgymai ir, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir fizinio aktyvumo, du-trys užkandžiai tarpuose. Tarp valgymų nerekomenduojama gerti sulčių, kefyro, pieno. Visos dienos metu vaikams siūlome gerti vandenį, o sultis, kefyrą, pieną geriau gerti kartu su maistu ar užkandžiais. Taip pat labai svarbu išlaikyti pertraukas tarp valgymų, kad vaikas spėtų išalkti, išmoktų ir palaukti. Užkandžiai turi būti suplanuoti, jų neturi būti daug.
Gudrybės
B. Jarašūnė nurodė, kad galima pasitelkti mažų gudrybių, kaip vaikui įsiūlyti valgyti tai, ko jis atsisako. Jeigu vaikas nevalgo mėsos ar daržovių - juos galima įmaišyti į košes ar blynus. Dabar madingos užtepėlės, padažai, glotnučiai - gal ta forma vaikui tinka, gal jam patinka spalvos - maistas turi būti patrauklus vizualiai. Valgymo aplinka turi būti rami: be jokių televizorių, telefonų, planšečių. Tėvai turi rodyti pavyzdį nuo pat mažens: jei patys tėvai nevalgys daržovių ar maitinsis chaotiškai, tai ir vaikai nevalgys. Geriausia, kai šeima kuo dažniau valgo drauge. Užuot klausus "ar valgysi daržovių?", klauskite "ar valgysi agurkus, ar pomidorus?". Leisdami vaikui rinktis tarp kelių variantų, mes skatiname jo savarankiškumą (pats nusprendžia) ir bendradarbiavimą.
Vaikams reikia dėti nedideles porcijas (su galimybe paprašyti dar, jeigu vaikas nori), maistą galima patiekti neįprastuose induose, žaismingai jį dekoruoti. Į svečius galima pasikviesti valgesnių vaikų. Taip pat patariama, kad vaikai praleistų kuo daugiau laiko lauke: darykite piknikus, patys eikime į svečius, iškylaukime.
Kreiptis Į Gydytojus
Gydytoja akcentavo, kad tie vaikai, kurie buvo žindomi, greičiau pripranta prie rimto maisto, jie linkę labiau viską ragauti. Jeigu vaiko nevalgumas trunka ilgesnį laiką, sukelia psichosocialinės adaptacijos sutrikimų ir/ar tėvai pastebi pablogėjusią bendrą sveikatos būklę, reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba dietologu. Kai kurios su vaiko išrankumu maistui susijusios būklės, pavyzdžiui, mažakraujystė, gali turėti įtakos jo protiniam vystymuisi ir gebėjimui mokytis mokykloje. Taigi, gydytojo konsultacija gali padėti išvengti didesnių problemų bei grįžti prie malonumą, o ne stresą keliančio valgymo.
Užkandžiavimas ir Ragavimas
Giedrė Veličkienė nurodė, kad pagrindinė vaikų "nevalgumo" priežastis yra nuolatinis užkandžiavimas. Jeigu vaikas privalgo daug užkandžių maisto, tai jis nenori normalaus maisto. Todėl tarp valgymų reikia daryti apie 3-4 val. pertraukas. Tarpuose gali būti užkandis, tačiau tai galėtų būti vaisiaus gabaliukas, o ne pusė pakelio duoniukų. Taip pat reikėtų atsargiai vertinti naujus maisto produktus. Kartais vaikas įtariai žiūri į dar neragautą maistą. Vaikui reikia duoti 10-12 kartų naujo maisto paragauti, kol jis pripranta. Tam, kad vaikas pradėtų valgyti naują maistą, padeda pasakymas "gali nevalgyti, bet paragauk". Paragavus vaikas dažnai sako "gerai, man patinka".
Jeigu vaikas atsisako valgyti normalų maistą, jam nereikia vietoj jo siūlyti užkandžių. Vaikui reikia pasakyti "kai norėsi valgyti, aš tau duosiu", ir, vaikui išalkus, siūlyti jam tą patį patiekalą, o ne jogurtuką, sumuštinuką, duoniuką.
Norint, jog vaikas valgytų daugiau, jam reikia duoti valgyti savarankiškai - tada vaikas patiria daugiau valgymo malonumo.
Parazitai ir Apetitas
G. Veličkienė nurodė, kad viena iš priežasčių, kodėl vaikas gali būti nevalgus - tai žarnyno parazitai. Parazitus galima įtarti, jeigu vaikas pasidaro irzlus, labai nori saldumynų ir nenori normalaus maisto. Tada reikia eiti pas gydytojus ir daryti tyrimus. Tokiems vaikams, kurie žaidžia smėlyje kartą per metus, vasaros pabaigoje, rekomenduoja sugerti antikirminėlinių vaistų kursą.