Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir nerimo. Artėjant gimdymo dienai, būsimos mamos susiduria su daugybe klausimų, kartais net ir su tokiais, kuriuos nedrąsu užduoti gydytojui. Vienas iš tokių klausimų - ar reikalingas žarnyno valymas prieš gimdymą? Šiame straipsnyje aptarsime, ar klizma prieš gimdymą yra būtina, kokie yra jos privalumai ir trūkumai, bei kokios alternatyvos egzistuoja.
Nerimas dėl tuštinimosi gimdymo metu
Daugelis moterų nerimauja dėl galimo tuštinimosi gimdymo metu. Prasidėjus stūmimo momentui, gimdyvei tenka iš visų jėgų stangintis. Tačiau besistanginant drauge ir pasituštinama, nes bekeliaudamas į mūsų pasaulį kūdikis spaudžia tiesąją žarną. Tuštinimasis gimdymo metu yra visiškai natūralus ir dažnai pasitaikantis reiškinys, kurio išvengia tik tos moterys, kurių žarnynas būna visiškai tuščias.
Klizma prieš gimdymą: ar verta?
Seniau buvo įprasta, jog kol dar sąrėmiai nėra per dažni atlikinėti papildomas užduotis, moteriai būdavo pasiūloma vadinamoji klizma. T. y., dar prieš prasidedant stūmimo momentui gimdyvės organizmas būdavo išvalomas nuo išmatų, atliekant specialią procedūrą ir po to leidžiant moteriai atlikti gamtinius reikalus tualete. Visgi, akušeriai siūlo taip nesielgti. Tuštinimasis per gimdymą yra visiškai natūralus procesas, prie kurio įpratę tiek akušeriai-ginekologai, tiek ir jiems asistuojantis medicininis personalas. Tad nesukite galvos dėl tokių dalykų, o gimdymo metu irgi vargu, ar apie tai dar mąstysite.
Klizmos istorija ir paskirtis
Klizmos - ypač senas gydymo metodas. Manoma, kad pirmieji šią procedūrą atliko senovės egiptiečiai. Klizmos minimos Eberso (XIVa.pr.Kr) ir Edvino Smito (1700 m.pr.Kr.) papirusuose. Pasirodo, Egipto faraonai turėjo "išangės globėjus", kurie kasdien darydavo klizmas savo šeimininkams. Klizmas savo veikaluose minėjo Herodotas ir Diodaras, gyvenę antikinės Graikijos laikais. Medicinos tėvas Hipokratas siūlė šį nuostabų gydymo metodą savo pacientams, o senovės Indijoje buvo rašomi traktatai apie klizmų savybes ir jų naudojimo ypatybes.
Pirmosios klizmos buvo daromos naudojant storąsias avies ar kiaulės žarnas arba pilvaplėvę su pritvirtintu sidabriniu vamzdeliu. Amerikos indėnai tuo pačiu tikslu naudojo gyvūnų tulžies pūslę, sujungtą su tuščiaviduriu kojos kaulu. Būtų sunku rasti vietą pasaulyje, kur nežinoma klizma. Ji minima net nemirtinguose Aristofano bei Šekspyro kūriniuose.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Europoje šis gydymo metodas šlovės apogėjų pasiekė viduramžiais, pirmiausia Prancūzijoje. Metraščiuose rašoma, kad Liudvikui XIV buvo daryta daugiau kaip 20 tūkstančių klizmų ne tik siekiant išvengti ligų, bet ir tikintis išsaugoti jėgas ir jaunystę.
Klizmos nauda ir rizika
Klizma - saugus ir efektyvus metodas norint pašalinti nereikalingas medžiagas iš storosios žarnos. Nurodoma, kad šis gydymo būdas tinka esant vidurių užkietėjimui, viduriavimui, sergant kai kuriomis odos ligomis, alergija, esant galvos skausmui, meteorizmui, parazitinėms žarnų ligoms ir net reguliuojant kūno svorį. Atitinkamos temperatūros ir sudėties klizmos padeda pasišalinti dujoms, slopina žarnų spazmus, palengvina daugelį nugaros skausmų, pašalina iš storžarnės toksinus. Tai vienas iš dažnai taikomų vidurių užkietėjimo gydymo metodų. Ši profilaktikos priemonė taikoma ir gimdymo metu, kai nuo užkrėtimo saugomas naujagimis. Be to, šią procedūrą lengva atlikti.
Per dažnai naudojant valomąsias klizmas pakinta normali bakterinė flora ir sutrinka žarnų veikla, dėl to gali imti trūkti organizmui būtinų medžiagų.
Itin populiarios augalinės kilmės įvairių žolių nuovirų klizmos. Tvirtinama, kad jos padeda pašalinti žarnyno dujas, malšina viduriavimą. Medaus klizma skatina žarnyno peristaltiką, teigiamai veikia antinksčių, kepenų ir tulžies pūslės veiklą. Kavos klizma rekomenduojama norint sustiprinti detoksikacinę kepenų funkciją. Burokėlių nuoviro - itin veiksmingai gydo lėtinius vidurių užkietėjimus, žarnyno disbakteriozę, skatina žarnų peristaltiką. Teigiama, kad šios klizmos poveikis yra itin švelnus, todėl ji tinka ir vaikams. Cukraus klizma rekomenduojama gydant žarnyno polipozę - ji skatina žaizdų ir opų gijimą. Pastebėjus naudingąsias Lactobacillus acidophillus savybes (šių bakterijų yra natūraliuose, termiškai neapdorotuose jogurtuose), siūloma daryti jogurto klizmas.
Klizmų tipai
- Valomosios klizmos: Siūloma esant vidurių užkietėjimui, apsinuodijus maistu, prieš rentgenologinį pilvo ertmės ir dubens organų tyrimą, proktologo apžiūrą, operacijas, gimdymą.
- Hipertoninė klizma: Suleidžiama 50-100 ml hipertoninio tirpalo.
- Aliejinė klizma: Jos naudojamos esant sunkiai gydomam lėtiniam vidurių užkietėjimui.
- Krakmolo klizma: Naudojamos siekiant nuslopinti žarnų peristaltiką ir kaip minkštinamoji medžiaga sergant ūminiu kolitu.
- Sifoninė klizma: Žarnyno valymas vyksta susisiekiančių indų arba sifono principu ir atliekamas 10 ir daugiau kartų.
- Vaistinės klizmos: Tai klizmos, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, besirezorbuojančių į kraują, tačiau nepatenkančių į kepenis.
- Maitinamosios klizmos: Tai vienas iš dirbtinio maitinimo būdų. Storajame žarnyne rezorbuojamas skystis, baltymai, aminorūgštys, vitaminai, alkoholis.
Alternatyvos klizmai
Jei vis dėlto norite išvengti tuštinimosi gimdymo metu, galite pasirūpinti žarnyno turiniu prieš gimdymą natūraliais būdais:
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
- Subalansuota mityba: Valgykite daug skaidulų turinčio maisto (vaisiai, daržovės, grūdai).
- Gerkite daug vandens: Tai padės suminkštinti išmatas ir palengvins tuštinimąsi.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Padeda stimuliuoti žarnyno veiklą.
- Pasitarkite su gydytoju: Jis gali rekomenduoti saugius vidurius laisvinančius preparatus, tinkamus nėštumo metu.
Kiti nėščiųjų nerimai
Be žarnyno valymo, būsimos mamos dažnai nerimauja ir dėl kitų dalykų:
- Bikinio zonos: Gydytojai rekomenduoja prieš gimdymą neliesti bikinio zonos skutimosi peiliukais ar kitomis plaukelių šalinimo priemonėmis, nes gerai nematant, kas vyksta, gali likti įpjovimų, jautrių vietų. Akušeriai yra matę visko ir jiems visiškai nerūpi, kokio ilgumo plaukeliai slepiasi po kelnaitėmis. Tad geriausia neeikvoti energijos mąstant, kaip atrodo bikinio zona.
- Plyšimai gimdymo metu: Plyšimai gimdymo metu labai dažnas reiškinys. Kai kurie metodai, tokie kaip specialus tarpvietės ir makšties masažas ar kegelio pratimas yra neabejotinai veiksminga prevencinė priemonė. Tačiau jokie metodai neapsaugos nuo plyšimo pirmą kartą gimdančios mamos, jei jos vaikelis gims laikydamas rankytę šalia veiduko. Tokiu atveju plyšimų išvengti nepavyksta, tačiau akušerė teigia, kad jų nereikia bijoti ir jos subjektyvia nuomone, plyšimas yra geriau nei epiziotomija, kitaip tarpvietės kirpimas. Specialistės nuomone, plyšimai gyja greičiau ir dažniausiai nėra tokie gilūs kaip kirpimai.
- Natūralus gimdymas ar cezario pjūvis: Daugelis mamų, pasiskaičiusios įvairių knygų ir lankydamos užsiėmimus nėščiosioms, nusprendžia, kad nori būtinai gimdyti natūraliai. Tačiau kartais susiklosto nenumatytos aplinkybės, kai tenka suvokti, kad Cezario pjūvis yra geresnė išeitis. Cezario pjūvis ar kita skubi pagalba gali būti atliekama, kai moteris pradeda gausiai kraujuoti ar pastebima, jog kūdikio būklė labai bloga. Tačiau svarbu suvokti, jog gimdant tam pritaikytoje ligoninėje, šalia yra profesionalūs medikai ir visa reikalinga įranga.
- Stresas nėštumo metu: Atminkite, jog stresas nėštumo metu neigiamai veikia jūsų atžalą, tad padarykite viską, ką tik galite, jog nepasiduotumėte didelei baimei ir nestresuotumėte dėl artėjančio gimdymo. Medituokite, klausykite ramios muzikos, neleiskite sau pernelyg ilgai mąstyti apie įvairias galimas gimdymo komplikacijas.
Gimdymo pasirinkimai: natūralus gimdymas ar cezario pjūvis
Daugelis mamų, pasiskaičiusios įvairių knygų ir lankydamos užsiėmimus nėščiosioms, nusprendžia, kad nori būtinai gimdyti natūraliai. Tačiau kartais susiklosto nenumatytos aplinkybės, kai tenka suvokti, kad Cezario pjūvis yra geresnė išeitis. Cezario pjūvis ar kita skubi pagalba gali būti atliekama, kai moteris pradeda gausiai kraujuoti ar pastebima, jog kūdikio būklė labai bloga. Tačiau svarbu suvokti, jog gimdant tam pritaikytoje ligoninėje, šalia yra profesionalūs medikai ir visa reikalinga įranga.
Cezario pjūvis: privalumai ir trūkumai
Per pastarąjį dešimtmetį cezario pjūvio operacijų skaičius padvigubėjo. Didelė dalis šių operacijų atliekama dėl įvairių vaisiaus ir nėščiosios patologijų. Tačiau nemažai prie jos populiarėjimo prisidėjo skausmo baimė, klaidingas įsitikinimas, jog „Cezario operacija“ yra mažiau pavojinga bei madinga.
Cezario pjūvio istorija
Cezario operacija daroma jau seniai. Ji minima žydų talmude, graikų mituose ir romėnų įstatymuose. Manoma, kad operacijos pavadinimas kilęs nuo Romos imperijos laikais galiojusio įstatymo „Lex cesarea“, kuris reikalavo, kad vaisius būtų išimtas iš gimdymo metu mirusios moters įsčių gelbėjimo ar laidojimo tikslais. Keletas šaltinių nurodo, kad garsiojo Romos imperatoriaus Gajaus Julijaus Cezario pavardė kilusi iš to, kad vienas iš karvedžio protėvių gimė šios operacijos būdu.
Ilgus šimtmečius dėl prastos sanitarinės padėties ir kitų priežasčių dauguma moterų po cezario operacijos neišgyvendavo. Ši situacija kardinaliai pasikeitė pastaraisiais dešimtmečiais. Antibiotikų atsiradimas bei operacijos tobulėjimas lėmė tai, kad cezario operacija tapo viena dažniausių operacijų pasaulyje. Ši tendencija pastebima ir Lietuvoje. Deja, atsiranda medikų, kurie cezario pjūvio operacijas atlieka ir be medicininių indikacijų. Dauguma gydytojų vienbalsiai sutinka, kad vien dėl moters noro atlikti tokią operaciją neetiška.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Cezario pjūvio rizika
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad cezario operacija patogesnė ir lengvesnė, tačiau realybė visai kitokia. Tai yra intervencija, dėl kurios padidėja kraujavimo, gimdos uždegimo, žaizdos ir šlapimo takų infekcijos rizika. Kad būtų išvengta šių komplikacijų, pooperaciniu laikotarpiu skiriami antibakteriniai, gimdą sutraukiantys, kraujo krešumą koreguojantys preparatai. Tačiau visiškai išvengti komplikacijų nepavyksta. Retesniais atvejais įvyksta šlapimo takų bei žarnyno pažeidimai ar tromboembolijos (užsikemša kraujagyslės), dėl kurių moteris gali tapti neįgali visam likusiam gyvenimui. Nereikėtų pamiršti ir anestezijos keliamo pavojaus.
Cezario pjūvio operacija kelia pavojų ir naujagimiui. Dėl šios operacijos padidėja kūdikio sužalojimo, gydymo intensyvios terapijos skyriuje grėsmė ir didesnė plaučių patologijos rizika. Po cezario operacijos moteris ligoninėje praleidžia ilgesnį laiką nei gimdydama pati. Be to, ilgiau užtrunka ir organizmo atsigavimas. Ypač pavojinga, kai atliekama skubi operacija.
Natūralus gimdymas
Gimdymas natūraliais takais yra saugus ir motinai ir vaisiui, pogimdyminis laikotarpis lengvesnis nei po operacijos, gimdamas vaikas gauna streso hormonų, dėl ko jis labiau pasiruošia savarankiškam gyvenimui, būna stipresnis.
Vienas dažniausių mitų - gimdyti natūraliais takais negalima dėl nėščiosios trumparegystės. Trumparegystė nėra gimdymo natūraliais takais kontraindikacija. Akių ligos, kurias galėtų komplikuoti natūralus gimdymas (stangos), yra ypač retos. Apie stangų pavojų tokiais atvejais sprendžia akių ligų gydytojas.
Tik nedaugeliui moterų po cezario pjūvio operacijos negalima gimdyti natūraliais gimdymo takais. Apie 80-90 proc. moterų gali sėkmingai pagimdyti pačios, jei nėra kitų priežasčių vėl atlikti operaciją. Natūralus gimdymas geriau ir moteriai ir vaikeliui.
Kiekviena moteris po natūralaus gimdymo į įprasto gyvenimo vėžias grįžta skirtingai. Gimnastika, fizinis aktyvumas padeda greičiau atsigauti. Kegelio pratimai padeda palaikyti tarpvietės raumenų tonusą, yra gera šlapimo nelaikymo ir lytinių organų nusileidimo profilaktikos priemonė.
Gimdyvių mirtingumo rodikliai
Gimdyvių mirtingumo rodikliai atskleidžia rizikos rimtumą. Ataskaitoje, kurioje 2000-2020 metais buvo stebimas gimdyvių mirtingumas nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu mastu, buvo nustatyta, kad 2020 metais visame pasaulyje mirė apie 287 000 mamų. Tai yra šiek tiek mažesnis kiekis, jei lygintume su 2016 metais, kai mirė 309 000 gimdyvių. Mirčių padaugėjo tose vietovėse, kuriose yra mažiau galimybių laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Tad nepaisant to, jog tokių skaudžių nelaimių kartais išties pasitaiko, bent jau Lietuvoje gimdyvių mirtys būna itin retos. Be to, aktyviai siekiama, kad net ir kalbant pasaulio mastu, būtų kuo labiau sumažintas gimdyvių mirtingumas.