Šiame straipsnyje išsamiai aptariami senelių globos namų steigimo reikalavimai Lietuvoje, įskaitant licencijavimo procesą, finansavimo galimybes ir iškylančias problemas. Straipsnis skirtas asmenims ir organizacijoms, planuojančioms steigti senelių globos namus, taip pat tiems, kurie domisi šios srities teisiniu reguliavimu ir finansiniais aspektais.
Įvadas
Senėjimas yra natūralus procesas, tačiau žmonės sensta skirtingai. Vieni ilgus metus išlieka savarankiški, o kitiems vienintelė išeitis tampa senelių namai. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, senėja visuomenė, todėl poreikis kokybiškoms senelių globos paslaugoms nuolat auga. Tačiau šios paslaugos susiduria su įvairiais iššūkiais, pradedant finansavimu ir baigiant personalo trūkumu.
Pateikimas į Senelių Globos Namus
Norint patekti į senelių globos namus, pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių. Socialiniai savivaldybės darbuotojai turi nustatyti, kad žmogui reikalinga ilgalaikė stacionari globa, ir tik tada asmuo gali patekti į senelių namus. Iškart reikia pasakyti, kad galimybės apsigyventi stacionariuose senelių globos namuose laukia beveik tūkstantis gyventojų, tačiau vietų trūksta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis vidutiniškai jos reikia laukti nuo pusės iki metų.
Sprendžiant, ar senyvam žmogui būtina vieta senelių namuose, vertinamas ir jo savarankiškumas. Svarbu žinoti, kad gavus vietą senelių namuose, buto nereikės atiduoti. Pagal Socialinių paslaugų įstatymą už gyvenimą senelių namuose mokama 80 proc. asmens pajamų ir 100 proc. kitų pajamų (priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija ir t.t.) Taip pat reikia mokėti 1 proc. nekilnojamo turto vertės, jei turto vertė viršija turto vertės normatyvą socialinei paramai gauti. Kokia tai suma - priklauso nuo atskirų savivaldybių, turto normatyvai skirtingi visose savivaldybėse - aišku, kad nekilnojamasis turtas Vilniuje kainuos brangiau, negu Pasvalyje, ir patys normatyvai skirtinguose miestuose skiriasi.
Siekiant vietos senelių namuose, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tarp lemiančių veiksnių - ir turtinė padėtis, kuri vertinama už 12 mėn., t. y. už metus nuo kreipimosi dienos. Ir galiausiai, nelaukite paskutinio momento, savo ir savo artimųjų sveikatą ir galimybes įvertinkite jau dabar. Žinoma, prireiks pagalbos ir susitvarkyti dokumentus, ir susirasti senelių namus, ir į juos nuvažiuoti. Tačiau svarbiausia apsispręsti, kad pagalba jau yra reikalinga, senolio vieno gyventi jau nebegalima palikti, ir imtis veikti.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Socialinės Globos Įstaigų Licencijavimas
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, kuris reglamentuoja socialinės globos įstaigų licencijavimą, skelbiama, kad teikti socialinę globą gali juridinis asmuo ar kita organizacija, kuriai yra išduota licencija teikti socialinę globą socialinės globos įstaigoje (toliau - institucinė socialinė globa) arba asmens namuose.
Šių licencijų išdavimo tvarką, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros tvarką ir terminus nustato Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklės. Jose nurodoma, kad įstaiga ar įmonė, norinti gauti licenciją, Socialinių paslaugų priežiūros departamentui pateikia užpildytą Socialinių paslaugų priežiūros departamento patvirtintos formos paraišką-klausimyną. Paraiškoje pateikiama rašytinė informacija, įrodanti, kad įstaigos, įmonės numatoma teikti socialinė globa atitiks Socialinių paslaugų įstatyme, Socialinės globos normų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr.
Išsamesnei konsultacijai dėl socialinės globos įstaigų licencijavimo, rekomenduojama kreiptis į Socialinių paslaugų priežiūros departamento Įstaigų priežiūros skyrių.
Slaugos Paslaugų Licencijavimas
Jei globos namuose planuojamos teikti slaugos paslaugos (įdarbintas slaugytojas), įstaiga ar įmonė privalo turėti Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Slauga yra licencijuojama ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslauga ir įstaiga privalo turėti galiojančią Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją.
Finansavimo Galimybės ir Iškylančios Problemos
Ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad senatvėje žmonės įprastai krenta į finansinę duobę - mat pensijų sistema Lietuvoje išties kukli. Net jeigu pensijos šalies senjorams bent iš dalies leidžia patenkinti įprastus poreikius, sako pašnekovas, vis tik globos poreikį patenkinti yra sunku, nes tai - brangi paslauga. Ekonomistas įvardija, jog tam, kad Lietuvoje senjorai galėtų patekti į globos namus ir kad paslaugos juose būtų kokybiškos, reikėtų didesnio valstybės finansavimo. Jam pritaria ir Pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Savivaldybių Finansavimo Trūkumas
Ekonomisto R. Lazutkos teigimu, šiandieniniams senelių globos namams pirmiausia reikėtų didesnio finansavimo. Mat minėtose įstaigose reikia ne tik išlaikyti tinkamas sąlygas, bet ir mokėti atlyginimus darbuotojams, o šiuo metu senelių globos namų darbuotojų gaunamą uždarbį ekonomistas vadina menku.
Kalbėdamas apie problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria Lietuvoje veikiantys globos namai, V. Bagdonas taip pat teigia, kad pagrindinė problema - globos namų finansavimas. Štai jis sako, kad šiuo metu vidutinė gyvenimo globos namuose kaina mėnesiui siekia apie 1300 eurų, tačiau tokios sumos nepakanka, kad globos namuose būtų užtikrintos ir kokybiškos paslaugos, ir darbuotojams sumokėti atlyginimai. Pašnekovas priduria, kad ypač sunku yra šalies regionuose - mat ten darbuotojų ieškoma net po pusę metų.
V. Bagdonas svarsto, kad šalia ir taip nepatrauklių sąlygų, pavyzdžiui, važinėjimo į darbą, prisideda ir mažas atlyginimas.
V. Bagdonas tęsia, kad globos paslaugų prieinamumas savivaldybėse yra skirtingas. „Pastaruoju metu mes susiduriame su situacija, kai savivaldybės pritrūksta lėšų, globos įstaigoms tenka laukti, nes vėluoja atsiskaitymai iš savivaldybių. Privačios globos namų įstaigos neturi didelio finansinio rezervo, todėl mėnesį ar du vėluojantys savivaldybių atsiskaitymai globos namams gali tapti kritine situacija“, - komentuoja V. Bagdonas.
Pašnekovas priduria manantis, kad ateityje vėluojančių atsiskaitymų vis daugės, tačiau augant globos namų skaičiui, šią problemą bus privalu spręsti.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Globos Namų Steigimo Bumas
Ekonomistas R. Lazutka teigia, jog Lietuvoje globos paslaugoms yra skiriamas vienas procentas BVP, kai kitose šalyse minėtoms paslaugoms yra skiriami du trys procentai BVP. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje visuomenė sensta, sako specialistas, globos namų finansavimas turėtų didėti, nes vis daugiau žmonių bus reikalingi globos paslaugų.
Kalbėdamas apie globos namų finansavimo problemą, V. Bagdonas sako, kad verslas jos neišspręs. Pasak pašnekovo, šioje vietoje reikėtų centrinės valdžios ir ministerijos įsitraukimo. Globos namų atstovo teigimu, teisinė bazė, pagal kurią reguliuojamas globos namų finansavimas, yra pasenusi, kardinalių pakeitimų nebuvo jau ilgus metus.
„Manau, kad dabar yra lūžio taškas. Kadangi yra jaučiamas globos namų steigimo bumas, tikiuosi, kad tos problemos darysis vis aktualesnės, ateina laikas sistemą peržiūrėti“, - sako V. Pašnekovas papildo, kad jo minėtas globos namų steigimo bumas jaučiamas jau penkerius metus, o šiam procesui įtakos turi padidėjusi paklausa. V. Bagdonas patikina, kad nors verslas šią nišą tikrai pastebėjo, vis tik jį gali atgrasyti kylantys neaiškumai, kuriuos, kaip patikina pašnekovas, net ir ministerija ne visuomet gali išspręsti.
Viešosios Įstaigos Senjorų Socialinės Globos Namų Vadovo Pareigybės Aprašymas
Šis pareigybės aprašymas nustato viešosios įstaigos Senjorų socialinės globos namų (toliau - Įstaiga) vadovo (toliau - vadovas) pareigybės charakteristiką, reikalavimus asmeniui, einančiam šias pareigas, ir vadovo pareigybei priskirtas funkcijas.
Vadovo Pareigybės Paskirtis
Pareigybės paskirtis - planuoti, organizuoti ir kontroliuoti Įstaigos darbą atsižvelgiant į Įstaigai priskirtus uždavinius ir vykdomas funkcijas, siekiant įgyvendinti Įstaigai iškeltus tikslus.
Vadovas savo darbe privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, reglamentuojančiais Įstaigos veiklą, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, Vilniaus miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybė) tarybos sprendimais, Savivaldybės mero potvarkiais, Savivaldybės administracijos direktoriaus, Socialinės gerovės skyriaus vedėjo įsakymais, Įstaigos įstatais ir šiuo pareigybės aprašymu.
Vadovą konkurso būdu skiria į pareigas ir atleidžia iš jų, taip pat vykdo kitas funkcijas, susijusias su vadovo darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės meras.
Vadovo pareigybė priskiriama darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kategorijai.
Vadovą, jo nesant, pavaduoja vadovo pavaduotojas. Nesant vadovo ir vadovo pavaduotojo, vadovą pavaduoja Savivaldybės mero, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas asmuo.
Vadovas yra tiesiogiai pavaldus Savivaldybės merui ir atskaitingas vicemerui, kuruojančiam socialinių paslaugų sritį.
Šis pareigybės aprašymas, pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymams arba kitiems norminiams teisės aktams ir esant būtinybei, keičiamas Įstaigos savininko teises įgyvendinančiosios institucijos arba vadovo iniciatyva.
Kvalifikaciniai Reikalavimai Asmeniui, Einančiam Vadovo Pareigas
Vadovo pareigas einantis asmuo turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
- Turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinis laipsnis);
- Turėti ne mažesnę kaip 3 metų nepertraukiamo vadovaujamo darbo patirtį;
- Išmanyti Konstituciją, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, Darbo kodeksą, Viešųjų įstaigų įstatymą, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius socialinės paramos ir socialinių paslaugų teikimą, ir kitus su Įstaigos veikla susijusius įstatymus ir norminius teisės aktus ir gebėti juos taikyti praktikoje;
- Išmanyti socialinio darbo su negalią turinčiais asmenimis metodus ir organizavimo principus;
- Būti susipažinęs su strateginio planavimo principais, turėti strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo įgūdžių, mokėti savarankiškai priimti sprendimus ir tinkamai pasirinkti problemų sprendimo metodus;
- Mokėti kaupti, sisteminti, analizuoti informaciją, sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu;
- Išmanyti Dokumentų rengimo taisyklių reikalavimus ir Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, taip pat Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių reikalavimus;
- Mokėti valstybinę kalbą pagal trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1639.
Realios Situacijos Vaizdas
Vilniaus savivaldybės Slaugos ir globos reikalų komisija, apsilankiusi keliuose globos namuose, kur gyvena ir seneliai iš Vilniaus, pamatė prieštaringą vaizdą.
Pirmajame komisijos sustojimo taške - Antavilių pensionate - gyvena 265 žmonės. Para čia kainuoja nuo 60 iki 85 litų, taigi mėnesinis mokestis - nuo 1800 litų. Jei senelis turi turto, už gyvenimą jis susimoka 1 proc. nuo savo turto vertės. Jei turto nėra, atiduoda 80 proc. pensijos, pašalpą, jei tokią gauna, o likusią sumą globos namams už jį moka savivaldybė. Dauguma gyventojų čia - būtent tokie. Mat giminaičiai, ryžęsi tokiam sprendimui, paprastai butą parduoda. Senukai čia gyvena dviviečiuose kambariuose. Norintys gyventi dar patogiau, už papildomą mokestį gali savo sąlygas pasigerinti. „Iš pradžių jie visi nori gyventi po vieną, tačiau pagyvenę čia jau prašo draugo. Suderinti jų charakterius nelengva, nors, regis, jau esame įgudę matyti, su kokiu žmogumi senukas negalėtų gyventi, tad būna visko. Aišku, būna ir visokių meilės trikampių - gyvenimas verda. Visi gyventojai, kurie sugeba paeiti, valgyti stengiasi valgykloje - mat čia jie socializuojasi“, - pasakojo personalo darbuotojos. Bendravimas vyksta ir prie koridoriuose ar foje stovinčių staliukų, bibliotekoje, užsiėmimų salėje, kurioje surengta piešinių paroda. Beje, juos pamatęs kitoje aplinkoje, nė neabejotume, kad jie piešti vaikų. Kineziterapijos salėje stovi visa eilė treniruoklių-dviračių, dideli krepšiai ir daugybė kamuolių, netoliese - relaksacijos kambarys, kuriame vyksta muzikos ir kvapų terapija. Apie tokias gyvenimo sąlygas galėtų pasvajoti net ir senyvo amžiaus nesulaukęs pilietis. Tačiau čia gyvenantys seneliai, deja, jaučiasi atsidūrę ne savo noru.
Kitas mūsų sustojimo punktas - anksčiau viešbučiu, dabar senukų namais vadinama įstaiga „Sevilis“. Kadangi tai privati įstaiga, valstybė pragyvenimo čia nepadengia. Didžioji dauguma šių namų klientų - prikaustyti prie lovos. Dauguma jų vaikų - emigravę. Artimiausiomis dienomis šie namai duris atvers naujame pastate Nemenčinėje. Kol kas pastatas dar tuščias. Jei čia nebūtų ketinama apgyvendinti neįgalius senukus, viskas atrodytų labai gražu. Nors kambariai dviviečiai, tačiau jie visiškai mažiukai, o juose stovinčios tachtos - visiškai netinkamos lovos visą parą gulinčiam neįgaliam žmogui. Tualetas su dušu taip pat pritaikytas tik sveikiesiems. Nejudantis žmogus pats nusiprausti nesugebės, tačiau neįsivaizduojama, kaip toje mažoje patalpoje galėtų tilpti padėjėjas. Jei netyčia atsiras bent jau vežimėliu pajudantis pacientas, galimybės judėti name nebus.
Švenčionių rajone esantys Strūnos globos namuose gyvena tik psichikos negalią turintys žmonės, taigi čia galima sutikti įvairiausio amžiaus ir likimo žmonių. Štai vežimėlyje sėdintis vyriškis po traumos tapo ne tik neįgalus, bet ir psichiškai nesveikas. Kita moteris prarado adekvačius ryšius su tikrove po to, kai buvo užpulta ir žiauriai sumušta. Dalis gyventojų čia neturi nei savo drabužių, net apatinių, nei spintelių jiems susidėti, todėl jų palatos labiau primena kalėjimo kameras nei gyvenamąją vietą. Paklausti, ar jiems neatrodo, kad ir šiems žmonėms norisi jaukumo, darbuotojai tik pečiais gūžteli. Atkreipus dėmesį, kad net pirmo aukšto dušinėje ant langų nėra žaliuzių, užtikrinančių bent šiokį tokį privatumą, darbuotojai teigė apie tai nesusimąstę. Gyvenimo sąlygos kambariuose - labai įvairios. Vieni gyvena po vieną, kiti - po du, tris ar keturis. „Esu visa sulaužyta. Nepasikeliu iš lovos. Nepatogi man ta lova. Prausia čia tai dažnai, tik labai ilgai užtrunka, sunku man. O štai kaimynė - tik miega ir miega. Gaila, kad ji nekalba. Ar dažnai mane lanko? Sūnus buvo prieš mėnesį. Dabar jis Anglijoje“, - nuo klausimo apie artimuosius susigraudino prie lovos prikaustyta moteris. Yra čia ir susikūrusių šeimų, įsirengusių tikrą namų lizdelį. „Yra pas mus ir vietinis premjeras, kuris atstovauja pacientų tarybai, policijos komisaras, ir globos namų direktoriaus pavaduotojas, kuris kiekvieną rytą raportuoja, kas vyko per naktį“, - pasakojo socialinis darbuotojas. Bene liūdniausias vaizdas - sunkiausių psichikos ligomis sergančių ligonių skyriuje. Dauguma jų dėl savo negalios didesnę dalį dienos praleidžia lovoje. Pastarosios perkamos iš kalinių. Jos nėra blogos kokybės, tačiau panašu, kad standartų jų matmenims nėra. Teko matyti ir tokio siaurumo lovą, kurioje vargiai galėtų miegoti net paauglys. Dalis lovų - apskritai dar iš sovietinių laikų, su metalinėmis spyruoklėmis, o ant jų kaldros storumo čiužiniai. Direktorius teisinosi, kad mielai visiems nupirktų po Dormeo čiužinį, tačiau esą priverstas rinktis pigiausią kainą. Kai vadovui buvo pasiūlyta ieškoti labdaros, kaip daro kiti globos namai, šis atkirto, kad tai esą nelengva. „Kas mane į tą Vokietiją išleis“, - kažkodėl svarstė pašnekovas. Už ūkį atsakinga darbuotoja paaiškino, kad, palyginusi trijų internete rastų čiužinius tiekiančių įmonių kainas, pasirinko pigiausią variantą ir visais įmanomais būdais bandė įrodyti, kad kaldros, ant kurių miega žmonės, iš tiesų yra čiužiniai. Pagaliau šių „čiužinių“, kainuojančių beveik 80 litų, privalumas, kad jie skalbiami. Šiuolaikinės priemonės, neleidžiančios šlapimui patekti ant čiužinio, anot moters, nepasiteisino - susidėvėjo jau po kelių plovimų, todėl visur naudojamos senos drėgmę sulaikančios klijuotės, nuo kurių šuntama. Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovės Astos Garmienės, kad kaldra nebūtų vadinama čiužiniu arba taburetė - stalu, akivaizdu, kad higienos normose reikia smulkiai aprašyti net tokius visiems aiškius dalykus, kaip, kas yra čiužinys. „Man nesuvokiama, kaip galima paguldyti žmogų ant spyruoklinės lovos, kurios net sovietiniais laikais buvo tik sovietų bendrabučiuose ir kariuomenėje, ant jos uždėti ploną kaldrą ir pavadinti ją čiužiniu. Tokį dalyką matau pirmą kartą ir vis dar negaliu atsigauti nuo šoko“, - teigė specialistė. Virtuvėje taip pat labiau mėgstami jau retai kur sutinkami rakandai. „Aliuminiai puodai - patys geriausi“, - teigė darbuotojos.
Tuo tarpu Utenos globos namuose esantys iš specializuotos įmonės pirkti čiužiniai, pritaikyti gulintiems ligoniams kainuoja tik šiek tiek brangiau - 120 litų. Nevaikštančių gyventojų skyrius turi netgi funkcines lovas, gautas iš olandų labdaros. Mat olandai slaugos baldus atnaujina kas 10 metų, tačiau mums jos netgi labai tinkamos. „Gauname ir labai sunkių ligonių. Per metus čia miršta apie 60 žmonių, penktadalis. Taigi žmonės atsiunčiami praktiškai numirti“, - pasakojo darbuotojos. Beje, tai vieni pigiausių globos namų. „O kur dėtis? Reikia kažkur gyventi, kai nieko daugiau nėra“, - atviravo vis dar entuziazmo gyventi nepraradusi senolė. Jos kambario kaimynė - kiek liūdnesnė: „Tik kad ta vieta tokia. Ubagynu žmonės vadina“. Regis, moteris viską atiduotų, kad galėtų gyventi savo buvusiuose namuose. Tačiau senolė visgi pripažino, kad džiaugiasi, jog yra čia, kur ja gali pasirūpinti kiti. Tuo tarpu globos namų šviesuliu vadinamas Leonas čia pateko ne dėl senatvės. Dirbdamas jis nukrito nuo stogo ir liko paralyžiuotas. Šalia jo lovos - vežimėlis, o ant spintelės - naujausia S. Browno knyga. Pagirtas, kad skaito, vyras, nuo kurio veido per visą pokalbį nedingo natūrali šypsena, atsakė: „O ką gi dar čia veiksi?“
Kituose skyriuose vyksta daug aktyvesnis judėjimas. Užsukus pas vieną globos namuose susituokusią, tačiau šiuo metu civilizuotai, oficialiai besiskiriančią porą, mums į rankas įgrūdamas globos namų sode augančių svarainių uogienės stiklainis. Pasirodo, susidūrėme su vietinės mafijos atstovu. Ne kartą kalėjime sėdėjęs vyriškis užsiima pinigų machinacijomis. Globos namuose jis taip pat senukams skolina pinigus, žinoma, už procentus. „Visi sėdi jo kišenėje“, - pasakojo globos namų direktorius. Kita senutė, turinti kambarį netgi su balkonu, su pasididžiavimu rodo savo rankdarbius. Ant apskrito staliuko - jos pačios megztos ir siuvinėtos staltiesės, savo rankų darbais ji papuošusi ir sienas.
Visuomenės Nuomonė ir Poreikiai
„Eurobarometro“ duomenimis, 40 proc. Lietuvos gyventojų, kurių amžius 55-64 m, per pastaruosius 10 metų turėjo arba turi globos ar slaugos reikalingą artimą giminaitį (ES vidurkis - 30 proc.). 15 proc. apklaustųjų mano, kad ateityje jiems gali tekti palikti darbą ir imtis slaugyti artimąjį - tai didžiausias skaičius Europoje (ES vidurkis - 2 proc). 58 proc. apklaustųjų Lietuvoje nori būti slaugomi giminaičių savo namuose, 12 proc. - slaugomi savo namuose profesionalių slaugytojų, ir tik 5 proc. norėtų vykti į globos namus.
Viso Lietuvoje gyvena apie 42 tūkst. žmonių su visiška negalia. Apie 10 tūkst. asmenų gyvena globos namuose, apie 13 tūkst. gauna socialines paslaugas į namus (daugiausiai - buitinę pagalbą).
Slaugos ir globos reikalų komisijos pirmininkė Rūta Vanagaitė pasakojo, kad tai jau trečia kelionė į socialinės globos įstaigas. „Kuo toliau, tuo labiau pasitvirtina dvi išvados. Viena jų, kad gyvenimo sąlygos priklauso ne nuo finansavimo, o nuo įstaigos vadovo. Antra išvada, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šių įstaigų kontrolę ir žmonių skirstymą į juos turėtų atiduoti savivaldybėms. Likvidavus apskritis, globos namai perėjo ministerijai, o ji įkūrė 67 žmonių tarnybą, kuri skirsto iš savivaldybių gautus siuntimus po visą Lietuvą. Todėl savivaldybės nežino, kur yra laisvų vietų, o pačios įstaigos nieko nežino apie tuos žmones, kuriuos gaus, ir netgi nežino, kiek žmonių dar laukia eilėje. Taigi tarp savivaldybių ir globos namų atsiranda tarpininkas, kuris viską komplikuoja, užvilkina ir kelia reikalavimus, kurie yra absoliučiai nelogiški“, - teigė pašnekovė.
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškino, kad minėta tarnyba įkurta ne naujai, o pakeitus anksčiau veikusios Lietuvos darbo rinkos ir mokymo tarnybos funkcijas. Be to, patvirtinti ne 67, o 30 etatų. Šios įstaigos efektyvumą rodo faktas, kad nuo 2010 m. pavyko sumažinti laukiančiųjų į globos namus eiles, kadangi galima paprasčiau koordinuoti darbą, derinant poreikius ir galimybes. Anksčiau žmonės metų metus laukdavo eilės į kuriuos nors globos namus savo savivaldybėje, o dabar galima surasti vietą, pavyzdžiui, gretimame rajone, kadangi į tarnybą suplaukia informacija apie laisvas vietas iš visos Lietuvos.
Anot Vilniaus savivaldybės tarybos narės, problema ir ta, kad globos namai negali teikti mokamų paslaugų, kuriomis mielai naudotųsi namuose senolius slaugantys artimieji, norintys išvykti atostogų. „Taip pat reikia pamiršti mitą, kad patekti į globos namus neįmanoma. Didesnės eilės yra tik į globos namus, į kuriuos priimami žmonės su psichikos negalia. Pavyzdžiui, į Prūdiškių pensionatą eilė yra nuo 2009 m. Kita vertus, kai aš ten apsilankiau, pagalvojau, kad aš nebebijau, jei man plyta ant galvos nukris ir aš prarasiu protą. Aš žinau, kad aš ten galėsiu vaikščioti po gražų sodą, skinti obuolius ir susirasti gyvenimo draugą, tokį patį kuoktelėjusį. Jei ministerija, užuot leidusi pinigus etatams, rastų 4 mln. litų dar vienam korpusui pabaigti, eilių Lietuvoje nebebūtų. Deja, neseniai milijoną ES pinigų SADM išleido tobulinti valdymo gebėjimams. Dar milijoną kainavo licencijavimo taisyklės, kurios įsigalios tik 2015 m. Finansų valstybėje yra, bet jei visi pinigai išleidžiami biurokratų, kurie tik siuntinėja globos namams niekam nereikalingas įvairių formų statistines lenteles, jų, aišku, nebelieka“, - svarstė R. Vanagaitė.
„Reikalavimai, kurie pateikiami globos įstaigoms, yra paremti nustatytomis metodikomis, ir skirti tam, kad paslaugos būtų teikiamos kuo geriau. Atsakydami į priekaištus, kad esą nestatomi, nerenovuojami globos namai, primename, kad į valstybės projektų sąrašus įtrauktas 51 projektas, kurių bendra vertė - 111,5 mln. litų, iš jų - 94,7 mln. Lt ES fondo lėšos. Šiuo metu jau įvertinti ir priimtas sprendimas skirti finansavimą 5 projektams, kurių bendra vertė 6,7 mln. litų. Planuojama, kad kitų metų pradžioje bus pasirašytos visos sutartys su valstybės projektų sąrašuose esančiais pareiškėjais. Šie projektai gauna 100 proc. finansavimą“, - teigė SADM atstovai.
A. Garmienė taip pat pabrėžė, kad higienos sąlygos globos namuose labai nevienodos. Vienur baldai padėvėti, aplūžę, nėra sąlygų praustis, kitur viskas šiuolaikiška, naujausia įranga. „Reikėtų nustatyti visiems vienodus standartus ir kontroliuoti, kad tų standartų būtų laikomasi. Mes matėme daugiau gerų namų, bet šaukštas deguto, kaip sakoma, ir statinę pagadina. Pas mus, radus kažkokius trūkumus, sudaromos darbo grupės, kuriamos strategijos, kaip keisti sistemą. Aprašymas / TurinysProjektas. Ši idėja kilo išgirdus klausimą. Projekto tikslas. Įkurti privačius senelių globos namus ir sudaryti seniems žmonėms tokias gyvenimo sąlygas."
Privačių Senelių Namų Įkūrimo Projektas
#