Šiandien nešiojamas kompiuteris yra vienas iš dažniausiai randamų įrenginių namuose, tačiau taip buvo ne visada. Kompiuterių istorija - tai nuolatinės inovacijos ir technologijų pažanga, kuri pakeitė ne tik tai, kaip mes dirbame ir bendraujame, bet ir kaip mes gyvename. Nuo didžiulių, kambario dydžio mašinų iki plonų nešiojamųjų kompiuterių, kompiuteriai nuėjo ilgą kelią.
Kompiuterių istorijos pradžia: mechaniniai skaičiuotuvai ir pirmieji programiniai kompiuteriai
Patį pirmąjį mechaninį kompiuterį sukūrė Charlesas Babbage’as, kuris siekė pakeisti požiūrį į įvairius skaičiavimus. Šis prietaisas vienu metu galėjo atskirti kelis skaitmenis bei kurti rezultatų kopijas. Sunku pasakyti, ar šis mokslininko išradimas turėjo didelių šansų išpopuliarėti: jam projekto įgyvendinimui pristigo lėšų, todėl mokslininkas neturėjo galimybių sukurti visavertį mechanizmą.
Pirmasis programinis kompiuteris buvo sukurtas 1938 metais. Šis išradimas yra priskiriamas Konradui Zusei, kuris sukūrė ir daugiau panašaus pobūdžio išradimų, padėjusių modeliuoti techninius dokumentus. Deja, K. Zusei projekto įgyvendinimui pristigo lėšų, todėl mokslininkas neturėjo galimybių sukurti visavertį mechanizmą.
Antrojo pasaulinio karo metais buvo sukurtas pirmasis elektroninis kompiuteris, kuris padėjo atlikti šifravimo darbus. Šio išradimo autorius - Tommy Flowers. Inžinieriaus sukurtas elektroninis kompiuteris turėjo dvi versijas - „Mark 1“ ir „Mark 2“.
Pirmojo komercinio kompiuterio išradimas yra priskiriamas Konradui Zuse. Jo sukurtas kompiuteris buvo pavadintas „Z4“: šiame įrenginyje tilpo 32 bitai informacijos.
Taip pat skaitykite: Kompiuterių gamybos procesas
Masinė kompiuterių gamyba ir miniatiūrizacijos paieškos
1953 metais IBM kompanija pradėjo masinę kompiuterių gamybą. Pirmiausia buvo pristatyti pirmieji elektroniniai masiškai gaminami kompiuteriai, o kiek vėliau į rinką buvo paleisti pirmieji stacionarūs asmeniniai kompiuteriai. Turbūt nereikia net sakyti, kad pirmieji rinkoje pasirodę kompiuteriai buvo tikrai dideli, tad nieko keisto, kad įvairios bendrovės stengėsi sukurti kiek įmanoma mažesnę kompiuterio versiją.
Pirmąjį mažesnio dydžio kompiuterį pasiūlė „Digital“ korporacija: tuometiniame kompiuteryje tilpo daugiau nei 4000 žodžių tekstinės informacijos. Vis dėlto, šio kompiuterio dar nebuvo galima laikyti tikrai mažu, todėl IBM 1975 metais pristatė pirmąjį nešiojamą kompiuterį, kuris svėrė kiek daugiau nei… 24 kilogramus.
Apple ir multimedijos kompiuterių atsiradimas
Šiandien Apple yra pirmaujanti kompanija, kurios gaminiai yra atpažįstami visame pasaulyje. Pirmasis „Apple“ sukurtas kompiuteris talpino 4 KB informacijos, kurią buvo galima išplėsti naudojant atitinkamos talpos atminties kortelę (8KB ar net 48 KB, kas tuo metu atrodė tikrai daug). Pirmieji „multimedia“ kompiuteriai pasirodė 1990 metais.
Pirmasis lietuviškas kompiuteris „Rūta“
Pirmoji Lietuvoje sukurta skaičiavimo mašina, kurią galima laikyti pirmuoju lietuvišku kompiuteriu, buvo pavadinta kuklios nacionalinės gėlės rūtos vardu. Jos gimimo data laikoma 1962 m. gruodžio 23 d. Tą dieną buvo baigti „Rūtos“ bandymai, pasirašytas aktas, atveriantis kelią į serijinę gamybą.
Pirmojo lietuviško kompiuterio „Rūta“ kūrėjas, Vilniaus universiteto (VU) Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas dr. Gintautas Grigas prisimena, kaip Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje 1959 m. buvo ruošiamasi gaminti Maskvoje suprojektuotą EV80 lempinę skaičiavimo mašiną, amerikietiško IBM 604 kopiją. „Rusiška skaičiavimo mašina buvo labai nepatikima dėl naudojamų elektroninių lempų, kurių mašinoje buvo apie 2000. Lempos nuolat perdegdavo ir blogai kontaktuodavo, jų naudojimo ciklas buvo trumpas. Paeksperimentavę supratome, kad iš tobulinimų nieko gero nebus ir nusprendėme projektuoti iš esmės naują skaičiavimo mašiną feritranzistorinių elementų pagrindu. Taip pavyko lempų skaičių grandinėse sumažinti per pusę, o mašinos patikimumą ir galią padidinti. Žinoma, mūsų iniciatyvos kurti lietuvišką kompiuterį nepatiko Maskvai, todėl teko daugybę kartų važiuoti į Maskvą siekiant įteisinti „Rūtos“ projektą“, - pasakoja aktyvus Lietuvos kompiuterininkų sąjungos narys dr. G. Grigas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
„Rūta“ buvo antrosios kartos skaičiavimo mašina, sukurta Specialiame konstravimo biure prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos feritranzistorinių elementų pagrindu. Dėl to ji veikė patikimiau, jos priežiūra buvo paprastesnė negu tuo metu dominavusių pirmosios kartos skaičiavimo mašinų, sudarytų iš elektroninių lempų. Pirmasis lietuviškas kompiuteris turėjo nedidelę registrinę atmintį, bet lanksčias darbo su dideliais duomenų kiekiais, laikomais perfokortose, galimybes. „Rūta“ buvo pradėta masiškai gaminti 1964 m. Iki 1974 m. iš viso buvo pagaminti 702 lietuviški kompiuteriai, kurie būdavo įdarbinami automatizuoti įvairių įstaigų buhalterinius skaičiavimus. Vėlesnės lietuviško kompiuterio versijos buvo daug tobulesnės, su kietaisiais diskais ir kitais išoriniais įrenginiais, galimybe per telefono linijas susijungti duomenų perdavimui. Taip Lietuva tapo skaičiavimo mašinų, skirtų dideliems duomenų kiekiams buhalterijose apdoroti, lydere Sovietų Sąjungoje.
Nacionalinis .lt domenas
Taip pat šiais metais minima kita sukaktis - 30 metų Lietuvos nacionaliniam domenui. 1992 m. padedant Norvegijos vyriausybei Oslo universiteto prašymu buvo įkurtas .lt aukščiausio lygio domenas. 1993 m. užregistruoti pirmieji domenai mii.lt, ktu.lt, vu.lt. Nuo 1994 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG administruojamas nacionalinis .lt domenas suteikė tvirtą pamatą Lietuvos interneto ir skaitmeninės ekonomikos plėtrai. Dabar .lt domeną naudoja 226 tūkst. interneto svetainių, elektroninių parduotuvių, žiniasklaidos portalų ir verslo bei viešųjų informacinių sistemų. Be šiuolaikinių kompiuterių, mobiliųjų įrenginių ir sklandaus .lt domeno veikimo šiandien neįsivaizduojamos visiems įprastos el. bankininkystės, el. sveikatos, mokesčių deklaravimo ir kitos paslaugos internete.
Kompiuterio sandara ir funkcijos
Kompiùteris (angl. computer < lot. computo - suskaičiuoju), įrenginys duomenims priimti, apdoroti pagal programą (tam tikrą instrukcijų rinkinį) ir gautiems rezultatams pateikti. Sudaro techninė ir programinė įranga. Techninei (aparatinei) įrangai priskiriama procesorius (gali būti keli), atmintis, informacijos įvesties (pelė, klaviatūra, skaitytuvas, vaizdo kamera ir kita) ir išvesties (monitorius, spausdintuvas, garsiakalbiai ir kiti) įtaisai, informacijos kaupikliai (magnetiniai, optiniai, puslaidininkiniai), maitinimo įtaisai ir kita, programinei - visos programos, įdiegtos į kompiuterį ir kitus techninės įrangos komponentus. Pagrindinė sisteminės programinės įrangos dalis yra operacinė sistema - programų komplektas, valdantis techninės įrangos darbą ir sudarantis sąsają su kompiuterio naudotoju. Taikomąją programinę įrangą sudaro dažniausiai specialios programos, padedančios naudotojui patogiau atlikti reikiamus veiksmus, pvz., rašyti tekstą, braižyti grafikus, sudaryti įvairių duomenų lenteles, kurti muziką; prie taikomųjų priskiriamos ir darbo su internetu, elektroninio pašto ir kitomis komunikacinės programos, t. p. Visi kompiuterio įtaisai siejami fizikiniais ryšiais (kanalais informacijai perduoti, pvz., magistralėmis, kabeliais) ir programiniais ryšiais (sąsajomis, valdikliais ir kitais).
Kompiuterių klasifikacija
Kompiuteriai skirstomi į asmeninius (pritaikyti dirbti vienam asmeniui, universalios paskirties), specialiuosius (pritaikytus tam tikroms darbo sąlygoms, pvz., darbui naftos ir dujų terminaluose, medicinos diagnostikai, testavimui) ir supernašiuosius (sparčiai atliekančius labai daug sudėtingų operacijų ir naudojamus, pvz., oro prognozėms sudaryti, aukštos kokybės animacinės grafikos darbams atlikti, sudėtingų tyrimų rezultatams apdoroti). Asmeniniai kompiuteriai būna stacionarūs ir nešiojamieji (planšetiniai, kišeniniai, delninukai). Nešiojamieji kompiuteriai yra lagaminėlio pavidalo (maitinami iš vidinio energijos šaltinio arba iš elektros tinklo), duomenys įvedami klaviatūra, pele, valdymo rutuliu, tarp klavišų esančia vairasvirte. Kišeniniai kompiuteriai yra mažų matmenų. Turi jutiklinį skystųjų kristalų ekraną, duomenys įvedami dažniausiai naudojant specialų pieštuką, miniatiūrinę klaviatūrą arba pirštais. Naudoja specialią operacinę sistemą, programas, skirtas duomenims apdoroti, tekstui rašyti, skaičiuoti, bevielio ryšio sąsają. Į planšetinį kompiuterį informacija įvedama specialiu pieštuku rašant skystųjų kristalų ekrane, kuriame įtaisytas elektromagnetinis jutiklis, reaguojantis į pieštuko skleidžiamą elektromagnetinį lauką arba jo sukeliamą lauko pokytį, arba pirštais.
Kompiuterių panaudojimo sritys
Kompiuteriu sprendžiami įvairūs sudėtingi uždaviniai, valdomi darbo procesai, organizuojamas verslas, bendraujama su žmonėmis, žaidžiami žaidimai, užsakomos prekės, atsiskaitoma už jas, naudojami mokymuisi ir mokymui, t. p. per juos klausomasi muzikos, žiūrimi filmai, televizijos laidos ir kita.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Svarbūs įvykiai kompiuterių procesorių istorijoje
- 1823 m.: Charlesas Babbage'as suprojektavo mechaninį skaičiuotuvą, vadinamą skirtumine mašina.
- 1903 m.: Nikola Tesla užpatentavo elektrines logines grandines, vadinamas „vartais”.
- 1947 m.: Johnas Bardeenas, Walteris Brattainas ir Williamas Shockley išrado pirmąjį tranzistorių Bell laboratorijose.
- 1958 m.: Robertas Noyce’as iš Fairchild Semiconductor ir Jackas Kilby iš Texas Instruments sukūrė pirmą veikiančią mikroschemą.
- 1965 m.: Gordonas Moore’as atliko tyrimą, kuris tapo žinomas kaip Moore’o dėsnis.
- 1968 m.: Įkurta AMD (Advanced Micro Devices).
- 1971 m.: „Intel”, su Tedo Hoffo pagalba, pristatė pirmąjį pasaulyje mikroprocesorių „Intel 4004„.
- 1974 m.: Motorola pristatė savo pirmąjį 8 bitų procesorių MC6800.
- 1975 m.: MOS Technology 6502 procesorius buvo pristatytas kaip greitesnė ir pigesnė Intel 8080 versija.
- 1976 m.: Zilog išleido savo pirmąjį procesorių Z80.
- 1978 m.: 8086 buvo x86 architektūros pradžia, kuri ilgainiui tapo sėkmingiausia „Intel” procesorių linija.
- 1979 m.: Intel 8088 buvo išleistas.
- 1982 m.: Intel 80186 (taip pat žinomas kaip iAPX 186 arba tik 186) - tai mikroprocesorius (ir mikrovaldiklis), pristatytas.
- 1985 m.: 80386 procesoriaus viduje buvo maždaug 275 000 tranzistorių (pirmos procesoriaus versijos).
- 1989 m.: Cyrix išleido savo pirmuosius koprocesorius FasMath 83D87 ir 83S87.
- 1991 m.: Am386 procesorius yra 100% Intel 80386 procesoriaus klonas, kurį AMD išleido.
Kompiuterių evoliucija ir ateities perspektyvos
Kompiuterių raidos pradžia siejama su J. Napieriu, kuris 1617 sukūrė medinę mašiną paprasčiausiems skaičiavimams atlikti. 1642 B. Pascalis aprašė mašiną skaičiams sumuoti, o 1671 G. W. Leibnizas ją pagamino. 1822 Ch. Babbage’as padarė mechaninį įrenginį, vėliau pavadintą analitine mašina. Šiuolaikinių kompiuterių prototipai pradėti konstruoti 20 a., prieš II pasaulinį karą; pradininkai: 1936-38 K. Zuse sukūrė kompiuterį Z1, 1939-42 Johnas Vincentas Atanasoffas ir Cliffordas Edwardas Berryʼis (abu Jungtinės Amerikos Valstijos) - kompiuterį ABC. 1946 Johnas Williamas Mauchly (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir J. A. P. Eckertas pagamino bendros paskirties elektroninį kompiuterį ENIAC, jį tobulinant buvo realizuota von Neumanno kompiuterio architektūra (kompiuterio konstrukcijos modelis su viena programų ir duomenų saugojimo terpe), taip konstruojami visi šiuolaikiniai kompiuteriai. 1949 Mauriceʼas Vincentas Wilkesas (Didžioji Britanija) sukūrė pirmąjį programuojamąjį kompiuterį EDSAC. 1959 IBM bendrovė pagamino kompiuterių seriją didelėms įmonėms. 1960 DEC bendrovėje (Jungtinės Amerikos Valstijos) buvo pagamintas pirmasis mažų matmenų kompiuteris. 1976 S. P. Jobsas ir Stephenas Garyʼis Wozniakas sukūrė Apple kompiuterį. Nuo 20 a. 8 dešimtmečio pradžios prasidėjo asmeninių kompiuterių era, juos išpopuliarino Apple Computer bendrovė, 1977 pristačiusi pirmąjį asmeninį kompiuterį - Apple II, o 1981 IBM bendrovė - savo IBM PCTM. Adamas Osborne’as (Jungtinės Amerikos Valstijos) pagamino pirmąjį nešiojamąjį kompiuterį. 20 a. 9 dešimtmečio pradžioje kompiuterius pradėta standartizuoti. 1983 Apple Computer pagamino kompiuterį su pirmąja grafine sąsaja. Nuo 1984 IBM, nuo 1986 Compaq pradėjo gaminti galingesnius kompiuterius. Nuo 1985 IBM PC kompiuteriuose imta naudoti operacinę sistemą Microsoft Windows, leidžiančią organizuoti asmeninių kompiuterių darbą tinkle. Nuo 1993 pradėta gaminti Pentium serijos procesorius, kartu ir kompiuteriais, kurių darbiniai parametrai gerinami iki šių laikų. Kompiuteriai skirstomi kartomis: I kartos (1945-1959) kompiuteriai buvo lempiniai, II (1960-64) tranzistoriniai, III (1964-70) su integriniais grandynais ir IV (po 1970) - su didelio integracijos laipsnio grandynais. Tobulinamos kompiuterių gamybos technologijos dar labiau didinant kompiuterių grandynų integracijos laipsnį, be to, kuriami kompiuteriai, remiantis kitais fizikiniais reiškiniais. Sukurti pirmieji kvantinių kompiuterių, t. p. Lietuvoje 1962 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos specialiame konstravimo biure buvo suprojektuota pirmoji elektroninė skaičiavimo mašiną Rūta (gamintos iki 1974), 1964 sukurta elektroninė skaičiavimo mašina ATE‑80.
1940-aisiais, kai pasaulį išvydo ENIAC - pirmasis elektroninis kompiuteris, prasidėjo tikroji revoliucija. Šis milžiniškas prietaisas buvo skirtas sudėtingiems skaičiavimams, nors jo greitis šiandien atrodytų juokingas. Vėliau, 1950-aisiais, tranzistoriai pakeitė vakuuminius vamzdžius. 1960-aisiais kompiuteriai tapo prieinami plačiau - ne tik mokslininkams, bet ir verslo pasauliui. IBM sukūrė 1401 modelį, kuris greitai išpopuliarėjo dėl savo patikimumo. Ir štai, 1970-aisiais, prasidėjo mikrokompiuterių era. Pirmieji asmeniniai kompiuteriai atėjo su Intel 4004 mikroprocesoriumi, kuris tapo pagrindu daugelio naujų prietaisų kūrimui. 1990-aisiais kompiuteriai tapo dar galingesni, o interneto plėtra atvėrė naujas galimybes. Grafinių sąsajų atsiradimas staliniuose kompiuteriuose ženkliai palengvino jų naudojimą. Nuo 2000-ųjų kompiuterių technologijos nuolat tobulėjo. Procesorių galia augo, o kompiuteriai tapo plonesni ir lengvesni. Šiandien staliniuose kompiuteriuose naudojamos pažangios technologijos, tokios kaip SSD atmintis, galingi grafikos procesoriai ir dirbtinis intelektas. Kompiuterių evoliucija nesustoja. Mokslo ir technologijų pažanga, pavyzdžiui, kvantinės kompiuterijos vystymasis, gali visiškai pakeisti mūsų požiūrį į kompiuterius ir jų galimybes ateityje.
Kaip išsirinkti kompiuterį šiandien?
Nors tvarkydami kasdienius reikalus vis dažniau iš kišenės traukiame išmanųjį telefoną, tačiau gyvenimo be kompiuterio tiek darbe, tiek namuose neįsivaizduojame. Mūsų duomenys rodo, kad per Lietuvos gyventojai kompiuteriams ir kompiuterinei technikai su GENERAL FINANCING BANKO Lizingu vidutiniškai skolinasi 477 Eurų, o už pirkinį išsimoka per 15 mėn. Kompiuteriai ir kompiuterinė technika sudaro net 19 proc. nuo visų išsimokėtinai perkamų prekių ir paslaugų kiekio, taigi, tinkamo kompiuterio pasirinkimas yra ypač aktualu ir svarbu! Mūsų partnerio „Topo Centro“ kompiuterių ekspertai pataria, kaip išsirinkti kompiuterį, kuris geriausiai atitiktų jūsų poreikius ir gyvenimo būdą.
Nuo ko pradėti?
Prieš atsakydami į klausimą, kokio tipo kompiuteris labiausiai jums tiktų, pagalvokite, ką su juo veiksite, kuo bus naudingas jums ir kokias problemas jums išspręs šis pirkinys. Išskiriame keturias kompiuterių kategorijas: darbui ir mokslams, darbui ir pramogoms, mobilumui, intensyviems darbams ir žaidimams.
- Kompiuteriai darbui ir mokslams: Tai kompiuteriai, skirti atlikti nesudėtingas kasdienes užduotis, naršyti internete ar bendrauti socialiniuose tinkluose. Šios kategorijos kompiuteriai tinkami senjorams, studentams ar moksleiviams, kuriems nereikia papildomų funkcijų ar greičio ir kurie nori sutaupyti, nes šios kategorijos kompiuteriai yra vieni iš pigiausių.
- Kompiuteriai darbui ir pramogoms: Tai kompiuteriai, skirti tiek intensyvesniam darbui, tiek pramogoms, tokioms kaip aukštos raiškos filmų žiūrėjimas, taip pat tinka mažesnius reikalavimus kompiuteriui keliantiems žaidimams žaisti. Šios kategorijos kompiuterius renkasi žmonės, kurie nori naršyti ar bendrauti internete, dirbti be trukdžių ir retkarčiais pažaisti žaidimus ar žiūrėti aukštos kokybės filmus.
- Mobilumui: Tai kompiuteriai, kurie yra lengvi, patogūs nešiotis, turi didesnės veikimo trukmės baterijas, dažnai liečiamus ar vartomus ekranus ir yra skirti aktyvų gyvenimo būdą gyvenantiems žmonėms. Tokius kompiuterius dažnai renkasi verslininkai, dažnai keliaujantys ar patogumą ir mobilumą mėgstantys žmonės.
- Intensyviems darbams ir žaidimams: Tai kompiuteriai, skirti ne tik naujausiems žaidimams žaisti, bet ir nuotraukų bei video ar 3D programų redagavimo darbams atlikti, aukščiausios raiškos filmus žiūrėti ar atlikti kitus itin intensyvius darbus.
Ką turiu žinoti apie procesorių?
Procesorius - kompiuterio širdis. Procesoriaus galia yra kompiuterio galia. Šiuo metu dauguma nešiojamųjų kompiuterių naudoja INTEL firmos procesorius. Juos galima skirstyti taip:
- INTEL CELERON procesoriai: skirti kasdieniams darbams ir užduotims atlikti.
- INTEL PENTIUM: naujesnės kartos, taupūs, tačiau vis tiek žemesnės klasės procesoriai.
- INTEL CORE procesoriai: i3, i5, i7, M. Šiuo metu gaminami kompiuteriai jau su penktos kartos CORE procesoriais.
- i3 tipo procesoriaus visiškai pakaks namų vartotojui;
- i5 tipo procesoriais aprūpinti kompiuteriai gali atlikti sudėtingus darbus, tinka žaidimams;
- i7 procesoriai montuojami į aukščiausios klasės darbo ar pramogų kompiuterius.
- M procesoriai, montuojami į mobilumui skirtus kompiuterius, yra itin taupūs bei pakankamai greiti ir tinkami tiek pramogoms, tiek kasdienėms užduotims atlikti.
Kaip išsirinkti vaizdo plokštę?
Vaizdo plokštė - kompiuterio įrenginys, apdorojantis vaizdo medžiagą ir siunčiantis ją tiesiai į monitorių, tad už tai, ką matote monitoriuje, yra atsakinga vaizdo plokštė. Paprastam vartotojui visiškai pakanka INTEL vaizdo pajėgumų, juolab kad su naujausios kartos Intel Core procesoriais montuojamos vaizdo plokštės pakanka tiek intensyvesniems darbams, tiek tokioms pramogoms kaip aukštos raiškos filmų peržiūrai ar vidutinių reikalavimų žaidimams žaisti. Pirkti kompiuterį su atskira vaizdo plokšte verta, jei planuojate žaisti rimtus žaidimus arba rimtai dirbti su vaizdo medžiaga, 3D grafika.
Kokios talpos reikia?
Didelė kietojo disko talpa leidžia saugoti daigiau duomenų kompiuteryje. Šiuo metu paplitusios dvi diskų technologijos: magnetinis diskas (HDD) ir flash atmintis (SSD). HDD diskai yra pigesni ir gali būti didesnės talpos negu SSD. Tuo tarpu SSD yra greitesni, juose nėra judančių detalių, todėl jie atsparesni smūgiams ir kompiuterio judėjimui.
Kas yra taktinis dažnis?
Taktinis dažnis parodo, kiek procesorius gali apdoroti instrukcijų per sekundę, ir daro įtaką skaičiavimo galiai. Matuojamas hercais (Hz, MHz, GHz). Kuo didesnis šis dažnis ir aukštesnės klasės procesorius, tuo greičiau dirba visas kompiuteris.
Ką reikia žinoti apie atmintinę?
Atmintinė - operatyvinė atmintis arba dar vadinama RAM (iš ang. Random Access Memory), išsaugo įrašytą informaciją tol, kol yra maitinimo įtampa, t.y. informacija išlieka, kol yra prijungtas maitinimo šaltinis. Kuo ši atmintis didesnė, tuo daugiau veiksmų galima atlikti.
Kokia geriausia ekrano raiška?
Ekrano raiška - pagrindinis ekrano parametras ir jį sudarančių pikselių kiekis. Ekrano raiška rašoma skaičiais, nusakančiais pikselių kiekį pagal horizontalę ir vertikalę. Pvz. 1920х1080 matrica turi 1920 pikselių pagal horizontalę ir 1080 pagal vertikalę. Kuo didesnė raiška, tuo vaizdas bus labiau detalizuotas. Jei kompiuterį naudojate darbui, tuomet pilnai užtenka HD ekrano raiškos (1368x768 px). Žaidimams rekomenduojama ne žemesnės negu Full HD raiškos ekranai (1920x1080 px).
Pagal visus šiuos kriterijus kompiuterį galite išsirinkti „Topo centre“.
Jei norite pirkti išsimokėtinai Nusprendę trokštamą kompiuterį įsigyti išsimokėtinai, apsvarstykite galimybę atidėti pirmą įmoką.
tags: #kaip #gimsta #kompiuteriai