Aukšta oro temperatūra ar ilgas buvimas karštyje neigiamai veikia žmogaus sveikatą, ypač tam jautrūs vaikai. Kaip apsaugoti mažylius karštomis vasaros dienomis ir kaip suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei? Šiame straipsnyje rasite atsakymus į šiuos klausimus ir naudingus patarimus, kaip pasirūpinti vaikais karštuoju metų laiku.
Karšto oro poveikis vaikų sveikatai
Vaiko kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, todėl karštis jį veikia labiau. Vaikai mažiau prakaituoja, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išvystyti ir atsivėsinimo procesas užtrunka ilgiau. Dėl šių priežasčių jie turi didesnę riziką perkaisti ir susirgti ligomis, susijusiomis su perkaitimu.
Kaip apsaugoti vaikus nuo perkaitimo
Skysčių vartojimas
Vienas svarbiausių patarimų - gerti pakankamai skysčių. Vanduo turėtų būti pagrindinis vaiko dienos gėrimas. Nerekomenduojama gerti sulčių, jų gėrimų ar gazuotų gėrimų.
Naujagimiai, kūdikiai ir maži vaikai negali pasakyti, kada yra ištroškę, o vyresni vaikai dažniausiai būna per daug užsiėmę žaidimo aikštelėje, kad paprašytų atsigerti. Todėl svarbu nepamiršti dažniau pasiūlyti atsigerti, o kūdikius dažniau maitinti krūtimi ar iš buteliuko.
Krūtimi ar iš buteliuko maitinami jaunesni nei 6 mėn. kūdikiai, esant karštesniam orui, turėtų būti maitinami dažniau. Vyresniems nei 6 mėn. kūdikiams tarp maitinimų galima duoti atsigerti atvėsinto vandens. Jei maitinate naujagimį ar kūdikį savo pienu, nepamirškite pati gerti daugiau vandens.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Nuspręsti, ar vaikas gauna pakankamai skysčių, galima atsižvelgus į tai, ar jis dažnai šlapinasi. Jei pakeičiate nuo šešių iki aštuonių sauskelnių per 24 valandas, vadinasi, nerimauti neverta.
Apranga ir patalpos
Dieną, esant karščiams, rekomenduojama vaikus rengti šviesiais, laisvais drabužiais, būtinai uždėti kepurę. Naktį miegui rinkitės vėsiausią būsto kambarį. Kad atvėstų patalpos, pravartu užtraukti užuolaidas, užtikrinti gaivaus oro cirkuliaciją apie vaiko lovelę. Jei naudojate ventiliatorių, nenukreipkite jo į vaiką, o jei oro kondicionierių, gana žema temperatūra vaikui yra 24-26 laipsniai Celsijaus.
Esant karščiams, vaiką galite atvėsinti aprengę drėgnais drabužiais, apdėję lovelę drėgnais rankšluosčiais arba paklodėmis. Reguliariai tikrinkite, ar vaikas per daug neatvėso. Vaikus maudykite drungname vandenyje, nenaudokite ledo kubelių ar šalto vandens.
Atsargumas karščiams
Jeigu įmanoma, likite viduje, ypač karščiausiu paros metu, nuo 11 val. iki 17 val. Veiklą planuokite ankstyvą rytą, vėlyvą popietę ar vakare. Jeigu reikia eiti į lauką, saugokite vaiko odą nuo saulės (laikykite jį pavėsyje arba aprenkite laisvais rūbais ir uždėkite kepurę). Odą, kurios nedengia rūbai, ištepkite nedideliu kiekiu SPF 50+ kremo nuo saulės.
Niekada nepalikite mašinoje vaikų vienų, net ir trumpam, nes jie gali labai greitai perkaisti. Stovinčiame automobilyje temperatūra gali būti 30-40 °C didesnė nei lauke. Didžiausias temperatūros padidėjimas įvyksta per penkias minutes nuo mašinos užrakinimo, o apie 5 cm nuleisti langai tik labai nežymiai sumažina temperatūrą.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Niekuomet neuždenkite lopšio rankšluosčiu ar kitu audeklu, nes dėl to sutrinka oro judėjimas ir kūdikiui tampa karščiau. Ant langų naudokite apsaugas nuo saulės. Kūdikio vėžimėlį uždenkite tik plonu audiniu, kad oras cirkuliuotų. Uždaras vėžimėlis gali labai įkaisti, tad pasistenkite užtikrinti, kad oras cirkuliuotų aplink kūdikį, nuimkite priekinę vėžimėlio dalį ar paguldykite kūdikį į atviresnį vėžimėlį. Vaiko vežimėlį būtų geriausia dengti specialiu tinkleliu nuo uodų ir erkių. Taip pat rinkoje galite rasti iš natūralių medžiagų pagamintų, saugių naudoti pleistrų ir apyrankių nuo uodų - pleistrą geriausia įklijuoti į vežimėlį ar ant kūdikio rūbų, geriau nugaros pusėje, kad mažylis neturėtų galimybių ragauti ir pačiupinėti jo pirštais, o apyrankę galima pakabinti ant vežimo rankenos.
Perkaitimo požymiai
Ženklai, įspėjantys, kad vaikas perkaito:
- atrodo blogiau nei įprastai, labiau suirzęs
- blyški, lipni oda
- mieguistas ir suglebęs
- mažiau šlapinasi (sauskelnės sausesnės/reikia rečiau keisti)
- tamsus šlapimas (įprastai būna šviesios šiaudų spalvos)
- atsisako valgyti (kūdikiai gali jaustis nejaukiai dėl odos kontakto maitinant krūtimi - pabandykite ant odos uždėti rankšluostį)
- troškulys (jei kūdikis silpsta, gali gerti mažiau)
- sausa oda, burna, akys (kai verkia, nėra ašarų)
Pirmoji pagalba perkaitusiam vaikui
Pamačius šiuos požymius būtina kreiptis į gydytojus. Kol jie atvyks, rekomenduojama:
- Perkelti vaiką į vėsią patalpą ir nurengti nereikalingus drabužius.
- Pasiūlykite vaikui atsigerti, o perkaitusiam, krūtimi maitinamam kūdikiui krūtis turi būti siūloma kuo dažniau.
- Uždėkite ant vaiko kūno vėsios drėgnos medžiagos arba nuplaukite jį kempine.
Šilumos smūgis
Jei vaikui pasireiškia išvardyti požymiai, pakyla kūno temperatūra, oda tampa raudona, karšta ir sausa, padažnėja kvėpavimas, pykina, jis praranda sąmonę - tai ženklai, kurie įspėja, kad vaiką ištiko šilumos smūgis.
Tokiu atveju nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą, nuneškite vaiką į vėsią aplinką ir nuvilkite drabužius.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Jei vaikas sąmoningas ir gali gerti, duokite atsigerti vėsių skysčių mažais gurkšneliais. Mažinkite kūno temperatūrą visais įmanomais būdais (šlakstydami vėsiu vandeniu, paguldydami į vėsią šaltą vonią, apdengdami vėsiais šaltais drabužiais). Jei vaikas nesąmoningas, paguldykite ant šono ir patikrinkite, ar normaliai kvėpuoja.
Jaunesniems nei 1 m. kūdikiams reikalinga kitokia kūno padėtis. Paimkite kūdikį ant rankų, nuleiskite galvą žemyn ir patikrinkite, ar liežuvio padėtis netrukdo kvėpuoti, o jei vemia, įsitikinkite, kad nespringsta. Palaikykite galvą ranka. Jei reikia, taikykite pirminį gaivinimą.
Kūdikių jautrumas karščiui
Kūdikiams ir vaikams iki ketverių metų amžiaus, taip pat vyresniems nei 65 metų ir sergantiems chroniškomis ligomis žmonėms didžiausias pavojus kyla dėl šilumos sukeliamų problemų.
Kūdikių kūno temperatūrą reguliuojanti sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi. Jie turi mažiau prakaito liaukų nei suaugusieji ir prakaituoja žymiai silpniau. Dėl to yra labai jautrūs hipertermijai - neįprastai aukštai kūno temperatūrai, kuri pavojinga gyvybei.
Jei kūdikiui nėra suteikiama skubi medicininė pagalba, hipertermija gali progresuoti iki perkaitimo, o šis išsivystyti į šilumos smūgį, kuomet kūdikio kūno temperatūra gali pakilti virš 39,5 laipsnių, prasidėti traukuliai, koma ar net mirtis.
Kadangi kūdikis negali tėvams pasakyti, kad yra ištroškęs, karštu oru vaikas gali pradėti pavojingai dehidratuoti, o vėliau išsivystyti ir hipertermija.
Dehidratacijos požymiai kūdikiams
Labai svarbu išlikti budriems ir sekti šiuos įspėjamuosius kūdikių dehidratacijos požymius:
- Sausa burna ar liežuvis.
- Mažai ašarų kūdikiui verkiant.
- Sumažėjęs kūdikio šlapinimasis.
- Patamsėjęs arba pasikeitęs šlapimo kvapas.
- Įdubusios akys ar skruostai.
- Marga, šiurkšti, sukietėjusi oda.
- Karščiavimas.
- Apatija.
Jei manote, kad jūsų kūdikis dehidratuoja, rekomenduojama duoti vaikui atsigerti elektrolitų tirpalo ar vandens ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, kadangi dehidratacijos metu sparčiai kyla kūno temperatūra, galinti peraugti į perkaitimą ir šilumos smūgį.
Kaip išlaikyti kūdikį saugų karštyje
Geriausias būdas išlaikyti kūdikį saugų vasaros karštyje yra neleisti jam dehidratuoti ir perkaisti. Laikykitės šių rekomenduojamų saugos priemonių:
- Įsitikinkite, kad karštą vasaros dieną jūsų vaikas geria papildomų skysčių, ypač vandens. Žindomiems kūdikiams taip pat reikia papildomų skysčių iš krūties arba buteliuko. Jeigu maitinate vaiką krūtimi, motinai taip pat reikia padidinti skysčių kiekį.
- Esant ypač karštam orui, laikykite vaiką kambaryje su įjungtu oro kondicionieriumi. Jei savo namuose jo neturite, eikite į vietą, kur jie veikia. Pavyzdžiui, prekybos centrai, viešosios bibliotekos, kavinės. Jei temperatūra nėra labai aukšta, gali padėti ir ventiliatoriai.
- Jei su kūdikiu einate į lauką, renkite jį suknele arba labai plonos medžiagos, šviesių spalvų rūbeliais. Kepurės ir akiniai nuo saulės (jei kūdikiui daugiau nei 6 mėnesiai) yra privalomi, nes padeda apsaugoti vaiką nuo pavojingų saulės spindulių. Kūdikiai yra labai jautrūs saulės spinduliams, tad jiems įdegus nebefunkcionuoja prakaito liaukos, jau vaikystėje gali padidėti rizika susirgti odos vėžiu.
- Niekada nepalikite vaiko be priežiūros automobilyje net ir labai trumpam laikui. Dauguma vaikų, mirštančių nuo hipertermijos, būna palikti uždaryti automobilyje vieni. Šioje situacijoje negelbsti ir paliktas praviras langas, nes automobilis iki pavojingo lygio gali įkaisti per 10 minučių. Karštos metalinės kėdutės ar sėdynės sagtys taip pat gali sužeisti jautrią kūdikio odą.
Dauguma šių patarimų taip pat gali būti taikomi vyresniems vaikams, senyvo amžiaus ar rimtų sveikatos problemų turintiems žmonėms ir net augintiniams, kurie jie yra labai jautrūs aukštai temperatūrai.
Apsauga nuo saulės
Vasarą vaikas daug laiko praleidžia lauke, o karštą dieną saulės ir šilumos gali būti per daug. Vienas iš vasaros pavojų - nudegimai, kuriuos sukelia ultravioletiniai saulės spinduliai.
Nudegimų prevencija ir gydymas
Labiausiai saulė odai kenkia nuo 10 iki 15 valandos, todėl šiuo laiku vaikas neturi žaisti saulėje. Dar namuose atviras vaiko kūno vietas reikia ištepti apsauginiu kremu, kurio apsaugos faktorius (SPF) didžiausias -50. Nepamirškite, kad kremas pradeda veikti po pusvalandžio. Nudegintą saulėje odą galima atvėsinti šaltu vandeniu ir patepti kremu arba losjonu nuo nudegimų. Ant nudegusių vietų galima uždėti šaltame vandenyje suvilgyto audinio kompresus. Kompresas laikomas kol, kol sušyla. Jei vaikui mažiau nei vieneri metai, kreipkitės į gydytoją net jei nudegimas atrodo nesunkus.
Norint sumažinti tikimybę susirgti piktybiniais odos navikais, reikia:
- vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 14 val. dienos metu (šį laiką praleiskite mirguliuojančiame pavėsyje);
- nuo tiesioginių saulės spindulių saugoti ne tik labai jautrią veido, kaklo, krūtinės odą, bet ir galvą, pridengiant šiaudine skrybėle ar gerai orą praleidžiančiu audeklu;
- pasirinkti tinkamą aprangą: geriausia apranga yra iš natūralaus pluošto audinių, balta arba šviesi, laisva, skalbiama kasdien;
- avėti lengvą, natūralaus pluošto avalynę;
- dėvėti kokybiškus akinius nuo saulės;
- gerti daug skysčių (vandens su citrina, sulčių, mineralinio vandens), kai saulėje praleidžiate didesnę laiko dalį, nes prakaituojant prarandama daug skysčių;
- neapsigauti ir nepamiršti, kad debesuotą dieną ultravioletinių spindulių poveikis yra beveik toks pat kaip ir saulėtą, iki 80 proc.
Vandens procedūros
Jau sėdintį kūdikį galima įsodinti į vonelę ar nedidelį baseiną su drungnu vandeniu, atsargiai palaistyti vandens iš laistytuvo: paprastai kūdikiams ši pramoga labai patinka, tačiau stebėkite vaikelio reakciją, vandeniu leiskite mėgautis iki 15-20 minučių, procedūrą atlikite ne dažniau nei kas 2-3 valandas. Maudytis kūdikiams nuo 6 mėn. Ruošiantis maudynėms, labai svarbu pratintis po truputį: iš pradžių reikėtų vandenyje pabūti porą minučių, palaipsniui laiką ilginant iki 10 minučių ir pan. Vyresni vaikai turėtų maudytis tik prižiūrimi suaugusiųjų, jiems būtina vilkėti liemenę, kadangi iš plaukimo rato dažnai išsmunkama, o nuo čiužinio galima nesunkiai nukristi: tai gerokai padidina skendimo riziką.
Odos priežiūra
Kūdikio oda labai plona ir jautri, tad ją reikėtų dėmesingai prižiūrėti visais metų laikais. Vasaros metu kūdikius dažniau vargina odos iššutimai, prakaitinė ir sauskelnių bėrimas.
Aplinkosauga
Anksti rytą ir vėlai vakare praverkite visus namų langus ir leiskite gyvenamajai patalpai prisipildyti vėsaus oro. Gerai savijautai svarbi ne tik oro temperatūra, bet ir drėgmė.