Įvadas
Straipsnyje aptariamas vaiko atsisakymo teisinis procesas Lietuvoje, atsižvelgiant į vaiko teises, tėvų pareigas ir teismo vaidmenį užtikrinant vaiko interesus. Nagrinėjami tėvų teisių ir pareigų principai, vaiko nuomonės svarba, bendravimo tvarkos nustatymo ypatumai ir teismo procesas, susijęs su vaiko teisėmis.
Tėvų Teisės ir Pareigos bei Bendravimo su Vaiku Tvarka
Bendravimas su vaiku yra tėvų teisė ir pareiga. Tėvai privalo rūpintis savo vaikais, jų sveikata, ugdymu bei turi teisę pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime. Vaiko bendravimas su abiem tėvais turi būti užtikrinamas net ir vienam iš tėvų gyvenant skyrium.
Kodėl Reikalinga Bendravimo su Vaiku Tvarka?
Bendravimo su vaiku tvarka siekiama užtikrinti tiek vaiko interesus, tiek atskirai gyvenančių tėvų teisę matyti savo vaiką ir jį auklėti. Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais. Dėl šių priežasčių negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų.
Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tai reiškia, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir darbo dienomis. Esant tokiam lygybės principui, gali būti nustatoma ir tokia tvarka, kai vaikas su abiem tėvais praleidžia po 50 procentų laiko (vaikas keičia gyvenamąją vietą kas antrą dieną ar kas antrą savaitę).
Kur kas dažniau nustatoma tokia bendravimo tvarka, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Tėvų Susitarimai ir Bendravimo Modeliai
Verta paminėti ir tėvų susitarimus dėl bendravimo su vaiku jo atostogų, tėvų atostogų, švenčių metu. Pavyzdžiui:
- Pusė vaiko atostogų praleidžiama su motina, kita pusė - su tėvu.
- Poriniais metais šventinės dienos praleidžiamos su motina, o neporiniais - su tėvu.
- Savo atostogų metu tėvas (motina) su vaiku praleidžia nepertraukiamai 14 dienų.
- Motinos diena visada praleidžiama su motina, o Tėvo diena visada praleidžiama su tėvu.
Taigi, gali būti nustatomi labai įvairūs bendravimo su vaiku tvarkos modeliai. Svarbiausia, kad nustatyta tvarka atitiktų vaiko interesus.
Bendravimas Esant Aplinkybėms, Kai Tėvai Nepasiekiami
Net vaiko tėvui (tėvams) esant įkalinimo įstaigoje ar užsienyje, turi būti imamasi priemonių užtikrinti vaiko bendravimą su motina ar tėvu. Pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, galima nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan. Taip pat tais atvejais, kai tėvas ar motina gyvena užsienyje, bendravimas gali būti užtikrinamas pasitelkiant internetą (socialinius tinklus), telefoną, laiškus, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan.
Vaiko Interesai Nustatant Bendravimo Tvarką
Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti. Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus. Dėl tam tikrų aplinkybių vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti terminuotai ar neterminuotai ribojimas. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų smurtaujant, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais, keliant grėsmę vaiko sveikatai.
Bendravimo Tvarkos Vykdymas ir Sankcijos
Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu (nutartimi), turėtų būti kreipiamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu - į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką. Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, tėvams gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija - tėvų valdžios apribojimas.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Šeimos Ginčai ir Mediacija
Ginčai dėl bendravimo su vaiku yra laikomi šeimos ginčais. Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija. Mediacija - tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mediacijos procesą siekiama užbaigti taikos sutartimi.
Vaiko Apklausa Teisiniame Procese
Vaiko apklausa teisiniame procese yra labai sudėtingas uždavinys. Vaikai kaip liudytojai pasižymi tam tikrais ypatumais: savitas įvykio aplinkybių suvokimas, mažiau išvystyti verbaliniai gebėjimai, dėl ko gali būti sudėtinga visas mintis ir jausmus išreikšti žodžiais, mažesnė įvykių prisiminimo trukmė, įtaigumas. Dėl šių priežasčių būtinas ypatingas specialistų pasiruošimas, siekiant tinkamai ir teisingai atlikti apklausą apie reikšmingas įvykio aplinkybes. Vykdant apklausą, vaiko parodymus svarbu vertinti pagal jo pažintinius gebėjimus, galimybes perteikti žinias ir reikšmingą informaciją, raidos tarpsnį.
Dar didesni sunkumai apklausiant vaiką iškyla tuomet, kai nusikaltimai vyksta jo artimoje socialinėje aplinkoje. Apklausa vaikui nėra įprasta, pažįstama procedūra, tad dažnai į teismą atėję vaikai jaučia stresą ir įtampą. Tam, kad būtų užtikrinta sklandi mažamečio ar nepilnamečio asmens apklausos eiga ir minimizuoti neigiami išgyvenimai, kylantys dėl pačios apklausos procedūros ar jos turinio, yra pasitelkiamas teismo psichologas.
Teismo Psichologo Vaidmuo
Teismo psichologas turi specialiųjų žinių, geba įvertinti vaiko raidą, kognityvinius gebėjimus ir remiantis tuo - tinkamai suformuluoti klausimus. Prieš pradedant apklausą, vaikas yra specialiai paruošiamas: jam aprodomas apklausos kambarys, užmezgamas teigiamas kontaktas tarp psichologo ir vaiko, išaiškinamos pareigos ir teisės bei supažindinama su apklausos struktūra ir etapais. Pirmiausia, atėjęs į teismą, vaikas patenka į draugišką, namus primenančią aplinką - vaiko apklausos kambarį.
Pasiruošimo stadijoje nepilnamečiui liudytojui ar nukentėjusiajam išaiškinama jo teisė atsisakyti duoti parodymus, jeigu byloje įtariamasis ar kaltinamasis yra vaiko šeimos narys. Dažnai vaikai būna pavargę nuo traumuojančios patirties ir nori papasakoti apie juos skaudinančius įvykius. Organizuojant apklausą rekomenduojama, kad būtų suteikta galimybė vaikui duoti parodymus praėjus kuo mažiau laiko nuo įvykio ir apklausti jį tik vieną kartą, nes yra tam tikrų veiksnių, dėl kurių vėliau parodymai gali būti netikslūs.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Veiksniai, Darantiys Įtaką Vaiko Parodymams
Pirmiausia, nepilnamečiui gali būti padarytas poveikis: artimieji vaiką gąsdina, kad, jeigu jis papasakos apie įvykius namuose, daugiau nebegalės gyventi su tėvais ir bus perkeltas į vaikų globos namus ar kad jo artimąjį patalpins į įkalinimo įstaigą. Kartais nutinka taip, kad smurtautojas yra vienintelis šeimą išlaikantis asmuo ir nuo jo priklauso socialinė gerovė.
Taip pat vaikai būna skatinami ir „papirkinėjami“ materialinėmis dovanomis, pavyzdžiui, nepasakojus ar, priešingai, papasakojus realybės neatitinkančią istoriją, vaikas bus apdovanotas telefonu, kompiuteriu, dviračiu ar t. t. Negana to, šeimos nariai linkę susitaikyti, todėl gali prašyti vaiko nepasakoti matyto įvykio vien dėl to, kad šiuo metu „viskas gerai“. Augant su smurtautoju, vaikas būna patekęs į vadinamą „smurto ratą“, kuomet įvykiai kartojasi, kai smurtautojas po smurto atsiprašinėja, namiškius linkęs apdovanoti iki sekančio smurto protrūkio.
Vaikas gali vengti pasakoti apie įvykį, nes neturi palaikymo iš artimųjų. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų netiki, kad prieš vaiką smurtaujama. O jeigu smurtaujama atvirai, nesmurtaujantis šeimos narys gina ne auką, o smurtautoją. Neretais atvejais tikinama, kad vaikas yra pats kaltas ir nusipelnė tokio smurtinio elgesio (pavyzdžiui, neatliko namų darbų, gavo blogą pažymį ar nedarė, kaip liepta). Vaikai linkę slėpti aplinkybes, švelninti situaciją tam, kad iš artimųjų nesulauktų priešiškumo. Dėl šių aplinkybių vaikai linkę keisti parodymus, neutralizuoti įvykį. Dažnai vaikai, augantys smurtinėje aplinkoje, tokį elgesį traktuoja kaip normalų ir nežino, kad gali būti kitaip. Ir tik įsikišus pašaliniams asmenims, kai pastebimi net ir nežymūs signalai, pavyzdžiui, mokykloje pasikeitęs vaiko elgesys ar kaimynų reagavimas į nuolatos girdimą triukšmą, atsiranda galimybė padėti tokiai šeimai. Gyvenimo perspektyvoje, vaikai, kurie yra tapę smurto aukomis, dažnai ir ateityje patiria fizinį, seksualinį, psichologinį ar kt. smurtą arba patys gali tapti potencialiais smurtautojais.
Iliustracinis Pavyzdys
Pavyzdžiui, į teismą atvykęs mažametis nukentėjusysis papasakojo apie siaubingus mamos ir patėvio smurtinius epizodus, apie kuriuos vaikas niekam nepasakojo ištisus kelerius metus. Berniukas namuose išgyveno tikrą košmarą - kad nekeltų per daug triukšmo ir leistų tėvams ramiai „vaišintis“, jam būdavo raiščiu užrišama burna, o jis pats pririšamas prie lovos visai nakčiai. Jeigu tėvams atrodydavo, kad vaikas neklusnus ar mokykloje nepasiekia pakankamai gerų rezultatų, jis būdavo kankinamas įvairiausiais būdais - išvežamas į mišką ir pririšamas prie medžio visai dienai ar nakčiai, skandinamas jų namuose esančioje vonioje ar net pririšamas virve prie automobilio ir tempiamas.
Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu policijos komisariate mažametė liudytoja detaliai nurodė aplinkybes kaip vidurnaktį tėtis trenkė kumščiu į pilvą jos vyresniam broliukui, kad šis net pamėlynavo. Po kelių savaičių atvykus į teismą, mergaitė pakeitė parodymus ir tikino, kad tuo metu tėtis su broliu tik žaidė. Vėliau paaiškėjo, kad po pirmosios mergaitės apklausos, abu vaikai buvo skatinami pakeisti parodymus ir nepasakoti tiesos teisme. Už tai jiems buvo pažadėta kelionė prie jūros ir tiek saldumynų, kiek jie patys norės.
Tėvų Teisių ir Pareigų Imperatyvumas
Tėvų teisių ir pareigų išlaikyti vaikus imperatyvumo principas reiškia, kad šios tėvų teisės ir pareigos yra asmeninio pobūdžio ir jų įgyvendinimas negali būti perleistas kitiems asmenims, tėvai negali susitarti dėl šios teisės atsisakymo, toks atsisakymas negalioja (CK 3.5 straipsnio 1 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), tačiau tėvai gali susitarti dėl išlaikymo (alimentų) tvarkos ir formos (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), t. y. Išlaikymo dydis (alimentai) turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Išlaikymo Dydis ir Vaiko Poreikiai
Vaikų išlaikymo dydis (alimentai) yra nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.
Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (alimentams) (CPK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).
Vaiko Kilmės Nustatymas ir Ginčijimas
Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Motinystės Nustatymas Teismo Tvarka
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
Tėvystės Nustatymas
Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais.
Tėvystės (Motinystės) Ginčijimas
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.
LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Vaiko Dalyvavimas Teismo Procese
Teismo procesas gali būti ypač bauginantis vaikui. Todėl yra specifinių reikalavimų, susijusių su vaiku, teisminio nagrinėjimo metu. Vaikas negali inicijuoti teismo proceso ar savarankiškai dalyvauti šiame procese iki jis sulauks pilnametystės. Tai atlieka vaiko teisinis atstovas, paprastai tėvai arba teisėtas globėjas.
Vaikas turi teisę būti išklausytam prieš visų rūšių teismus tais atvejais, kai tai turi įtakos jo interesams. Tai taip pat taikoma tiems atvejams, kai procesą pradėjo ne vaikas ar jo teisinis atstovas. Teismas atsižvelgia ir įvertins vaiko geriausius interesus kiekvienu atskiru atveju.
Teismo posėdžiai dažniausiai yra vieši, siekiant užtikrinti, kad teismai dirbtų atvirai ir kad jų sprendimai būtų prieinami viešai. Lietuvoje teismo posėdžiai visada uždari bylose dėl tėvų valdžios ir bendravimo teisių, tėvystės nustatymo, vaiko neteisėto perkėlimo į kitą valstybę, taip pat kai tai susijuę su įvaikinimu. Bylos, turinčios įtakos vaiko teisėms ir interesams, turėtų būti nagrinėjamos kuo greičiau ir turėtų būti prioritetinės, palyginti su kitais atvejais. Pavyzdys: Teismo sprendimas, susijęs su tėvų valdžios teisių naudojimu, turėtų būti priimtas ir vykdomas kuo greičiau, nes ilgesnis vykdymas gali turėti nepataisomų padarinių tėvų ir vaikų santykiams.
tags: #kaip #atsisakyti #vaiko