Pirmųjų dantukų dygimas - svarbus ir jaudinantis etapas tiek kūdikiui, tiek tėvams. Metas, kai dygsta pirmieji (pieniniai) dantukai, gali būti sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek tėveliams. Tačiau kartu tai ir metas, kai mažylis gali tapti neramus, prastai miegoti, atsisakyti maisto ar net karščiuoti. Šiame straipsnyje LauraDenta vaikų odontologai paprastai ir aiškiai paaiškins dantų dygimo tvarką, simptomus, kaip atpažinti, kada nerimauti ir kaip padėti mažyliui be vaistų ar su saugiais būdais. Tam, kad dantys kuo ilgiau išliktų sveiki ir gražūs, tinkama priežiūra svarbi jau nuo pat pirmųjų dienų.
Kada pradeda dygti pirmieji dantukai?
Vaikams pirmieji dantys kartais pradeda dygti nuo 3 mėn., tačiau dažniausiai sulaukus 6 mėn. amžiaus. Paprastai pirmieji pieniniai dantukai vaikams išdygsta apie 5-7 gyvenimo mėnesį, tačiau gali atsitikti ir taip, kad pirmieji dantukai išdygs gerokai anksčiau (pvz. 3 mėn.) arba atvirkščiai - pirmi dantys išdygs sulig pirmuoju gimtadieniu. Tėveliams nereikėtų išgyventi, nes kartais iki pirmo gimtadienio vaikas neturi nė vieno dantuko. Dantų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti ankščiau laiko.
Kiekvienas vaikas skirtingas, bet vidutiniškai:
- 6-10 mėn. - apatiniai priekiniai dantys (centriniai kandžiai)
- 8-12 mėn. - viršutiniai priekiniai dantys
- 9-16 mėn. - šoniniai kandžiai
- 13-19 mėn. - pirmieji krūminiai
- 16-23 mėn. - iltiniai dantys
- 23-33 mėn. - antrieji krūminiai
Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Pirmieji iš jų (dažniausiai - apatinio žandikaulio centriniai kandžiai) pradeda dygti maždaug apie 6-8 gyvenimo mėnesį. Ši riba gali būti labai individuali, todėl nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradėjo dygti anksčiau ar vėliau. Visi jie įprastai išdygsta iki 2,5-3 metų. Iki 3 metų vaikui išdygsta 20 pieninių dantukų. Jei pirmas dantukas vėluoja iki 18 mėn. - dar norma, bet verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu.
Dantų dygimo simptomai
Dygstančių dantų procesas yra natūralus, tačiau dažnai lydimas diskomforto, nes dantenos dirginamos ir jautrios. Dar prieš danties išsiveržimą tėvai gali pastebėti tam tikrus pakitimus kūdikio burnoje.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Dažniausi požymiai (ne visi vaikai juos turi):
- Gausus seilėtekis ir bėrimai aplink burną
- Dantenos patinusios, raudonos, kartais su baltu „burbuliuku“
- Vaikas viską graužia, kiša kumštuką į burną
- Dirglumas, prastas miegas, verksmas
- Apetito sumažėjimas
- Žemas karščiavimas (iki 38 °C) - dažnas, bet ne visada
- Viduriavimas ar švelnesnė kėdė (dėl seilių rijimo)
Be dantenų pakitimų, dantų dygimą lydi ir kiti požymiai. Nors simptomai gali būti nemalonūs, jie dažniausiai praeina per kelias dienas, kai dantukas prasikala per dantenas.
Dantenos tampa:
- Raudonos ir patinusios
- Blizgančios, kartais su mėlynomis hematoomis
- Vaikas jas kaso pirštuku
- Po dantenos matosi baltas dantuko kraštelis
Kaip palengvinti dantų dygimo skausmą?
Jeigu tėveliai pastebi, kad vaikui pradėjo dygti dantukai, galima padėti palengvinti simptomus. Yra keletas būdų, kaip palengvinti mažylio savijautą, kol dygsta dantukai. Svarbiausia - švelnumas ir kantrybė.
Štai patarimas kaip pagelbėti savo vaikui tokiu metu: išbandykite priemones, kurios šalčio pagalba slopina skausmą bei uždegimo simptomus.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Saugūs būdai:
- Šalti kramtukai - įdėkite į šaldytuvą (ne į šaldiklį!)
- Dantenų masažas - švariu pirštu švelniai masažuokite 1-2 minutes
- Šalti šaukšteliai ar obuolio gabaliukas (vyresniems)
- Homeopatiniai geliai (pvz., Dentinox, Pansoral, Baby Orajel) - be cukraus ir lidokaino
- Paracetamolis arba ibuprofenas kūdikiams - tik pagal amžių ir svorį, pasitarus su gydytoju
- Naktį pakelta galvutė - mažiau spaudimo dantenoms
Švariomis rankomis tėveliai gali pamasažuoti vaikučio dantenas, duoti kramtuką, geriausia - be skysčio užpildo. Jeigu skausmas didesnis, vyresniam nei 6 mėn. amžiaus vaikui galima skirti ibuprofeną. Šis vaistas ne tik mažina karščiavimą, bet tinkamas ir vidutiniam bei silpnam skausmui malšinti. Žinoma, visada dėl vartojimo reikia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jei vaikutis nejaučia didelio diskomforto, dantų dygimui palengvinti puikiai tinka „Anaftin Baby“ gelis. Tai biologinis gelis, kuris suformuoja nematomą apsauginę plėvelę ant dantenų ir sumažina nemalonius pojūčius dygstant dantims: skausmą, diskomfortą, patinimą ir paraudimą. Geriausia šią priemonę naudoti vaikui pavalgius ar prieš miegą, nes taip gelio poveikis išlieka ilgiau. Gelis labai gerai toleruojamas (sudėtyje nėra cukrų ar vietinio poveikio anestetikų), todėl galima pakartotinai naudoti, kada tik prireikia. Šis preparatas turi švelnų masažuojantį aplikatorių, kuriuo be skausmo vaikučiui užtepamas reikiamas kiekis gelio. Žinoma, visada rekomenduojama dėl preparato vartojimo pasitarti su gydytoju ar vaistininku, atkreipti dėmesį į padidintą jautrumą sudėtinėms medžiagoms.
Kada kreiptis į vaikų odontologą?
Dažnai tėveliams iškyla klausimas - kada būtina apsilankyti pas odontologą? Tai galima padaryti vos tik išdygus pirmajam dantukui. Pirmasis vizitas rekomenduojamas išdygus pirmam dantukui arba iki 1 metų
- Jei karščiavimas aukštesnis nei 38,5 °C
- Dantenos labai kraujuoja ar pūliuoja
- Dantukas vėluoja ilgiau nei iki 18 mėn.
Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas.
Kūdikio dantų priežiūra
Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas. Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare. Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvute ir befluorę dantų pastą. Vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Atsiradus naujiems dantukams vaiko, vyresnio nei 6 mėn. amžiaus, kasdienė mityba ir rutina turėtų būti papildyta fluoridais: jų vaikas turėtų gauti tiek su maistu ir papildais, tiek jų turėtų būti ir dantų pastoje. Fluoridai stiprina danties emalį ir apsaugo nuo karieso. Būtina vaikui kelis kartus per dieną valyti dantis žirnio dydžio danties pastos kiekiu. Žinoma, su tėvų priežiūra, kad vaikas nenurytų pastos ir neužspringtų, nebent jis jau savarankiškas ir moka išsivalyti dantukus pats.
Jau išdygus pirmajam dantukui, jį būtina valyti. Iki apytiksliai 3-4 metų daugumai vaikų dantukus turi valyti tėvai: nors vaikas gali bandyti valytis juos pats, jo motoriniai įgūdžiai, dantų valymo technika dar nėra pakankamai geri, kad tai padarytų kokybiškai. Dantų šepetėlį reikėtų pradėti naudoti išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantims (maždaug apie 1-1,5 metų).
Vaikišką dantų pastą galima pradėti naudoti sulaukus dvejų. Pasitarkite su odontologu, kokią pastą vaikas turėtų naudoti - su fluoru ar be jo: fluoras apsaugo dantis nuo ėduonies, tačiau didelis jo kiekis yra toksiškas, todėl pastą su fluoru patariama naudoti tik tuose regionuose, kuriuose fluoro kiekis geriamame vandenyje yra nepakankamas. Dantims išvalyti pakanka labai nedidelio dantų pastos kiekio - maždaug mažojo vaiko pirštuko nago dydžio žirnelio. Nuo pirmojo iki ketvirtojo gimtadienio, pas dantų gydytoją reikėtų apsilankyti bent kartą per metus, sulaukę ketverių lankykitės pas dantų gydytoją kas pusę metų. Žinoma, tokio dažnumo pakanka, jei vaiko dantukai dygsta tvarkingai, yra sveiki.
Dantų dygimas ir miego sutrikimai
Dantų dygimas gali turėti įtakos kūdikio miegui dėl kelių priežasčių. Kai dantys pradeda dygti, dantenose gali pasireikšti skausmas, niežėjimas ir diskomfortas. Šie pojūčiai gali tapti intensyvesni naktį, todėl kūdikiui gali būti sunkiau užmigti arba miegoti ilgiau. Taip pat, dėl skausmo ir diskomforto kūdikis gali labiau sureaguoti, sukelti kosulį ar nosies užgulimą, kurie taip pat gali trukdyti normaliam miegui.
Dygstant dantukams, tėvai dažniausiai pastebi, kad kūdikiai tampa dirglūs, verksmingi ir sunkiau užmiega, dažniau keliasi nakties metu. Taip pat, daugelis kūdikių gali jautriau reaguoti į dantų dygimo procesą ir reikalauti daugiau dėmesio bei paguodos iš tėvų, ypač naktį.
Dantų dygimo sukeliamas diskomfortas trunka skirtingai kiekvienam kūdikiui. Paprastai šis nemalonumas gali trukti kelias dienas ar net savaites, priklausomai nuo kūdikio jautrumo ir dygimo proceso sudėtingumo. Įprastai, dantų skausmo simptomai trunka maždaug aštuonias dienas ir dantų dygimo simptomai nėra tokie skausmingi, kaip paprastai tėvai yra įsitikinę.
Jei iki šiol, jau džiaugiatės turėdami gerą miegą, dygstant dantukams jis įprastai pablogėja labai laikinai, tačiau jei per šį kelių dienų laikotarpį, Jus pradėsite reaguoti per stipriai, taip norėdami padėti vaikučiui palengvinti dantų skausmą, kuris, kaip minėjau, įprastai nėra toks baisus, kaip mes įsivaizduojame, greitai pastebėsite, kad be Jūsų pagalbos, net ir pasibaigus dantų dygimo maratonui, mažylis nebesugeba pats užmigti ir gerai miegoti. O Jūsų tobulos naktys pavirtusios į pragariškas naktis.
Keli patarimai, kaip nesugriauti savo naktų:
- Masažas dantims: švelnus dantų masavimas gali padėti sumažinti diskomfortą ir skausmą kūdikiui. Tai galite daryti pirštais ar naudoti tam skirtus kramtukus.
- Šaldomos priemonės: tokios kaip dantų želė, lašeliai, gali palengvėjimą dantų dygimą.
- Skausmo malšinimo priemonių vartojimas: pasikonsultuokite su šeimos gydytoju ar vaistininku prieš bet kokį vaistų vartojimą.
- Pasiruošimo miegui rutina: jei tokią jau turėjote, nepameskite jos. O jei dar neturėjote - susikurkite. Pasiruošimo miegui rutina turėtų trukti apie 30 min.
- Nepameskite savo dienotvarkės: nenueikite miegelio per vėlai, ar stipriai per anksti.
Svarbu atsiminti
- Aukštas karščiavimas (>38,5 °C), vėmimas ar stiprus viduriavimas - greičiausiai ne dėl dantų, o virusas. Kreipkitės į gydytoją!
- Jei vaikas viduriuoja, vemia ir karščiuoja, tėveliai turėtų atkreipti dėmesį, nes tai nėra būdingi dantų dygimą lydintys požymiai.
- Jei kūdikis karščiuoja aukščiau 38,5 °C, labai viduriuoja, vemia ar atrodo labai silpnas - nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ar greitąją pagalbą, nes tai gali būti ne dantų dygimas, o infekcija. Vaistus nuo skausmo ir karščiavimo duokite tik pagal gydytojo ar vaistininko rekomendaciją, tiksliai laikydamiesi dozės pagal svorį ir amžių.
Pieninių dantų svarba
Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas.
Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12-13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis. Norint užtikrinti gerą jų būklę, svarbi reguliari priežiūra. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti dantų gydymą be skausmo. Protinių dantų dygimas - labai individualus.