Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai jos kūnas patiria daugybę pokyčių. Šiuo metu svarbu ne tik rūpintis fizine sveikata, bet ir psichologine savijauta. Tačiau, nepaisant daugybės patarimų ir rekomendacijų, apipintų mitais, svarbu atskirti, kas iš tiesų yra naudinga, o kas gali būti žalinga. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ko reikėtų vengti nėštumo metu, kad užtikrintume sveiką ir sklandų nėštumą.
Mitas apie rankų kėlimą į viršų
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių mitų - neva nėštumo metu negalima kelti rankų į viršų. Kristina Grinevičienė, Šeškinės poliklinikos kineziterapeutė, patikina, kad moksliniai straipsniai rodo, jog tai tikrai negali pakenkti vaisiui. Jai antrina ir jogos mokytoja Gabija Jonaitė, teigdama, kad mokslininkai niekaip nėra įrodę, kad rankų kėlimas susijęs su virkštelės kryptimi ar kitomis galimomis pasekmėmis. Šis mitas dažnai sklinda iš močiučių, tačiau neturi jokio mokslinio pagrindo.
Fizinis aktyvumas: vengti ar skatinti?
Kitas dažnas mitas - apskritai vengti fizinės veiklos nėštumo metu. Tačiau G. Jonaitė teigia, kad vengti judėjimo gali būti patartina nebent tik dėl išskirtinių atvejų, kai moteris yra rizikos grupėje. Net ir tuomet gydytojai rekomenduoja išlaikyti judesį, nes tai susiję ne tik su fizine, bet ir emocine būsena. Tinkamai atliekamas judėjimas reikalingas tam, kad stiprėtų liemuo, būtų tolygiai varinėjamas kraujas, nebūtų pakenkta laikysenai, stiprėtų stuburo padėtis ir juosmeninės dalies paslankumas, būtų išlaikyta tinkama dubens ir pilvo raumenų jėga, stiprėtų nugaros ir pečių juostos, mažojo dubens ir sėdmenų raumenys ir būtų išlaikyta koordinacija.
Anot kineziterapeutės, nėštumo metu dažnai prasideda nugaros skausmas, nes keičiasi svorio centras. Daugelis moterų, sistemiškai atlikdamos gydomąją kineziterapiją, jaučia pagerėjimą, mažiau skauda nugarą ir jų gyvenimas nėštumo metu tampa kokybiškesnis. Būsimoms mamytėms rekomenduojama apie 30 minučių vidutinio aktyvumo judesio per dieną, šalia jos kasdienių įprastų veiklų. Judant pagerėja kraujotaka, todėl vaisius geriau aprūpinamas deguonimi. Raumenų, būtent šlaunų, stiprinimas padeda lengviau pasiruošti gimdymui. Judėjimo metu išskiriami laimės hormonai, tie patys hormonai perduodami ir kūdikiui.
Tačiau svarbu vengti staigių judesių, pratimų, kai reikia greit keisti kūno padėtį. Judėjimo pobūdis priklauso nuo nėštumo laikotarpio. Iki 16-os savaitės fiziniai pratimai turi būti paprasti, skirti visoms raumenų grupėms. Tuo metu gali būti mokomasi kvėpuoti diafragma, tai gerina kraujo apytaką, medžiagų apykaitą, atliekami kėgelio pratimai, stiprinami makšties raumenys. Nuo 17 iki 25 savaitės stiprinamas pilvo presas, dubuo, kintant svorio centrui, koreguojama laikysena. Nuo 26 iki 32 savaitės pradedama įveikti galimus nugaros skausmus, atliekami pratimai kraujotakai gerinti, mažinti kojų tinimą. Nuo 33 iki 40 savaitės moters svoris padidėja 10-13 kg. Didelis krūvis tenka raiščiams, atramos sistemai, o dėl pakeltos diafragmos ir suspaustų plaučių pasunkėja kvėpavimas ir pablogėja kraujo bei limfos apytaka apatinėse galūnėse, todėl patariama pratimus atlikti gulint ir sėdint. Nėščiųjų mankštos atliekamos ir vandenyje. Tokių mankštų metu atliekami pratimai, mažinantys sąnarių apkrovimą, atpalaiduojantys įtemptus nugaros ir kojų raumenis.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Rekomenduojama pradėti aktyviau judėti nuo antro nėštumo trimestro, bet jei mama jaučiasi gerai, turi energijos, jos nepykina ir svarbiausia - gydytojai leidžia, tuomet galima drąsiai pradėti mankštintis anksčiau.
Bloga savijauta: ar tai neišvengiama?
Dar vienas įsitikinimas, kad nėštumo metu mama būtinai turi jaustis blogai. Tačiau G. Jonaitė pabrėžia, kad galimi įvairūs negalavimai, bet jie tikrai nėra „norma“ ar neatsiejama nėštumo laikotarpio dalis. Nėštumas - ne liga. Mūsų sveikatą lemia ir psichologinė savijauta, ir nuotaika, na ir, aišku, fizinė sveikata iki nėštumo. Tad labai svarbu investuoti į savo gerą savijautą, o judėjimas yra neatsiejama to dalis.
Svorio kontrolė: tarp baimės ir atsipalaidavimo
Svorio kontrolė nėštumo metu yra svarbi, tačiau būtina vengti kraštutinumų. Nėštumo metu svoris jokiu būdu neturi būti mažinamas. Geriausias sprendimas - planuoti nėštumą ir jam pasiruošti. Maždaug pusę metų prieš pastojant reikėtų susimąstyti, ar moters svoris yra tinkamas. Tyrimais įrodyta, kad nutukusioms moterims galimybė pastoti yra daug mažesnė. Besilaukiant nutukusiai moteriai komplikacijų rizika nėštumo metu labai padidėja. Pavyzdžiui, gali padidėti arterinis kraujo spaudimas, gestacinis cukrinis diabetas ir t.t. Todėl motyvacija mažinti svorį turėtų būti didelė ne tik dėl savęs, bet ir dėl būsimo kūdikio. Be to, jei svoris itin mažas, prieš nėštumą taip pat reikėtų pasistengti priaugti kelis kilogramus.
Planuojant nėštumą, mesti svorį reikėtų ne pradedant laikytis kokios nors dietos, bet keičiant gyvenimo būdą ir pradėjus maitintis sveikai. Bent 3 mėnesius prieš planuojant pastoti, reikia pradėti vartoti folio rūgštį, reikalingą vaiko nervinio vamzdelio vystymuisi. Esant nutukimui, folio rūgšties reikėtų vartoti daugiau nei įprastai, tai reikėtų aptarti su savo šeimos gydytoju ar gydytoju ginekologu.
Jau pastojus, galvoti apie svorio mažinimą tikrai negalima, nes jau pirmosiomis savaitėmis labai svarbu gauti visų reikalingų medžiagų - baltymų, angliavandenių ir riebalų, visų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Negaunant vienos ar kitos medžiagos, jos imamos iš moters kūno rezervo. Be to, visą nėštumo laiką ir dvejus metus po jo vyksta vaikučio metabolinis programavimas. Tai reiškia, jog mamai netaisyklingai maitinantis ir mažinant savo svorį, visą tai jaus ir vaikas, bus pakenkta jo medžiagų apykaitai. Dėl šios priežasties vaikas paauglystėje ar vėliau gali sirgti lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, jį gali kankinti per didelis cholesterolis. Tad itin svarbu nėštumo metu maitintis sveikatai palankiai.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Neturint antsvorio viso nėštumo metu rekomenduojama priaugti 12-15 kg, o esant nutukimui iki 9 kg. Valgyti už du tikrai nereikia, visa mityba turi atitikti sveikatai palankius principus. Po truputį mesti svorį galima po gimdymo, tačiau taip pat ne staigiai ir ne drastiškomis priemonėmis.
Dietistė, mitybos specialistė Vaida Kurpienė laikosi tokios pat nuomonės: mesti svorį nėštumo metu tikrai negalima, tuo reikia susirūpinti prieš pastojant. Tačiau keisti mitybą į gerąją pusę - galima ir rekomenduojama. Taip bus daug sveikiau ir pačiai moteriai, ir kūdikiui, kuris gauna maistines medžiagas iš mamos. Be to, jei mityba keičiama itin stipriai jau pagimdžius, mamos pieno skonis kūdikiui gali keistis. Todėl geriau mitybą keisti nėštumo metu.
Labai svarbu dėl svorio konsultuotis su savo gydytoju, nes visos situacijos yra labai skirtingos. Pavyzdžiui, viena situacija, kai moteris laukiasi vieno vaiko, kita - kai dvynukų. Reikia atkreipti dėmesį, ar iki nėštumo moteris turėjo antsvorį, ar ne, kaip vystosi nėštumas. Pirmaisiais nėštumo mėnesiais svoris neturėtų labai keistis, nors dauguma moterų vos tik sužinojusios, kad laukiasi, pradeda valgyti daugiau. Taip neturėtų būti, nes vynuogės dydžio kūdikiui tikrai nereikia dar vienos bandelės ar kepsnio. Pirmais nėštumo mėnesiais svoris turi išlikti daugmaž stabilus.
Jei moteris savo mityba ir svoriu rūpinosi nėštumo metu, po jo praėjus pirmoms šešioms savaitėms savaitėms lengvai tilps į savo senuosius rūbus. Mesti svorio nėštumo metu negalima, bet galima, ir netgi reikėtų, pradėti maitintis sveikai ir visavertiškai.
Svorio kontrolė nėštumo metu padėtų moteriai išvengti tokių pavojingų nėštumo komplikacijų, kaip preeklampsija, gestacinis diabetas, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinis gimdymas. Jau įrodyta, kad kontroliuojamas svorio prieaugis jokiu būdu nekenkia kūdikiui, atvirkščiai, apsaugo jį nuo per didelio svorio (dideli naujagimiai dažniau gimsta traumuoti, apsunkina gimdymo eigą), saugo nuo cukrinio diabeto ir kitų metabolizmo sutrikimų grėsmės. Nutukusios moterys dažniau gimdo sunkiai. Nėštumas tikrai yra puikus akstinas moters gyvenime pakeisti mitybą ir gyvenimo būdą.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Per pirmą apsilankymą pas gydytoją būtinai aptarkite galimą riziką dėl viršsvorio arba esamo nutukimo, numatykite su specialistu svorio kontrolės strategiją ir dietą, pasižymėkite, kiek jums rekomenduojama priaugti per nėštumą. Gydytojas padės jums apskaičiuoti jūsų kūno masės indeksą (KMI) ( svoris kg/ūgis 2m ). Priklausomai nuo moters kūno masės indekso, mokslininkai sudarė rekomenduojamo svorio prieaugio lenteles.
Laikytis dietos bus lengviau, jeigu į kiekvieną konsultaciją pas gydytoją eisite ne viena, o su šeimos nariais. Vyro ir kitų šeimos narių palaikymas be galo svarbus laikantis svorio kontrolės. Kartais labai sunku įtikinti vyrą , o ypač būsimąją močiutę, kad nėščioji turi laikytis mitybos taisyklių. Labai paplitę mūsų visuomenėje mitai, kad nėščioji turi valgyti „už du“, kad kuo didesnis gims naujagimis, tuo geriau, kad jeigu nėščioji ko nors nori, tai to nori ir kūdikis ir panašiai. Profesionali gydytojo konsultacija padės šeimos nariams lengviau susigaudyti nėščiosios mitybos tvarkaraštyje ir suformuoti „palaikymo komandą“. Padės išguiti iš šaldytuvo pusfabrikačius, rūkytus gaminius, saldumynus ir alkoholinius gėrimus.
Vos sužinojusi, kad pastojote, nusipirkite elektronines svarstykles. Pasidėkite jas vonios kambaryje ir kas rytą pasisverkite po rytinio tualeto. Kiekvieną rytą užsirašykite savo svorį. Per pirmą trimestrą (tris nėštumo mėnesius) normalu yra priaugti nuo 1kg iki 3kg. Labai svarbu nepriaugti svorio pirmosiomis savaitėmis, nes tai balastinis svoris, kurį vėliau bus labai sunku numesti. Pirmaisiais nėštumo mėnesiais svoris gali kristi, arba nežymiai didėti, vaisiaus vystymuisi tai įtakos neturi. Nėštumo pradžioje dažna besilaukianti nuolat ką nors kramsnoja, nes ją pykina, ji greičiau išalksta, nėra nuotaikos, arba sunku susikaupti darbe, kad užmuštų laiką ir panašiai. Visuomet turėkite savo rankinėje sveiką užkandį : skustų morkų, salierų stiebų, nuluptų supjaustytų agurkų, obuolių, bananą. Vanduo taip pat turi būti visuomet po ranka. Kai norisi ką nors užkrimsti - atsigerkite vandens.
Stebėkite virškinimo sistemos darbą. Nėštumo metu viduriai linkę užkietėti. Labai svarbu laikytis nuolatinio reguliaraus valgymo režimo: valgykite 5 -6 kartus per dieną. Tradiciškai Lietuvoje valgoma 3 kartus: pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Nėščioji būtinai turi suvalgyti pusryčius. Sveiki pusryčiai tai grūdų košė, varškė, kiaušinių patiekalai. Jeigu mėgstate sumuštinius, irgi neblogai, bet gaminkite juos šviežiai kiekvieną rytą. Nepamirškite, kad nėštumo metu nerekomenduojama valgyti žalios (sūdytos) žuvies, austrių, kepenų paštetų ir pelėsinių sūrių.
Vitaminai: balansas tarp naudos ir žalos
Kiekviena besilaukianti moteris nori, kad jos būsimam vaikeliui nieko netrūktų, todėl daugeliui jų kyla klausimas, kokius vitaminus vartoti nėštumo metu ir kiek jų gerti, kad nepakenktų vaisiui. Jei moters mityba subalansuota, nėra jokių ligų ir nusiskundimų, pakanka vartoti tik keletą vitaminų: pirmą nėštumo trimestrą - folio rūgštį, vitaminą D, kai nėra galimybės pabūti saulėje, žuvų taukus, o geležį ir magnį - paskutinį trimestrą pagal poreikį. Jei moteris turi nusiskundimų arba jos maisto racionas nėra visavertis, reiktų papildomai vartoti konkrečiai jai reikalingus vitaminus.
Perdozavimo rizika atsiranda, jei moteris vienu metu vartoja keletą maisto papildų, kurių sudedamosios dalys dubliuojasi, pavyzdžiui, vienu metu geria vitaminus nėščiosioms, odai ir akims, o į juos visus įeina vitaminas A. Taip pat reikia atidžiai peržiūrėti Lietuvoje neregistruotų vitaminų sudėtį.
Daugiausiai persileidimų įvyksta per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius. Viena iš priežasčių - sutrikęs vaisiaus nervinio vamzdelio vystymasis. Folio rūgštis saugo besivystančią vaisiaus nervų sistemą, užtikrina normalų nervinio vamzdelio vystymąsi, mažina apsigimimų riziką ir saugo nuo persileidimo. Su maistu folio rūgšties gauname labai mažai, o jos poreikis nėštumo metu išauga.
Vitaminas D itin naudingas imuninei sistemai, o nėštumo metu būti sveikai ypač svarbu, nes net ir paprasta virusinė lūpų pūslelinė gali būti pavojinga. Taip pat yra duomenų, kad vitaminas D saugo nuo ankstyvų persileidimų. Tačiau jo irgi negalima perdozuoti. Dėl vitamino D pertekliaus gali būti apsigimimų: širdies anomalijos, smegenų, inkstų pažeidimai.
Saugus vitamino A kiekis yra iki 3600 TV, o vitamino E - ne daugiau kaip 10 mg per parą. Vitaminas A svarbus placentos formavimuisi, vaikelio augimui, regėjimui, o nėščiajai padeda palaikyti sveikas gleivines, taip užkirsdamas kelią kvėpavimo takų, šlapimtakių infekcijoms. Vitaminas E svarbus kaip antioksidantas, jis užtikrina audinių atsinaujinimą.
Vitaminas C veikia kaip antioksidantas, stiprina imuninę sistemą, turi priešuždegiminių savybių. Rekomenduojama paros dozė nėštumo metu - iki 100 mg. Jei nėščioji, susirgusi sloga, kelias dienas pavartos vitamino C 500 mg, nieko blogo nenutiks. Šis vitaminas organizme nesikaupia, jo perteklius pašalinamas su šlapimu.
Vitaminai B stiprina nervų sistemą, vartojami siekiant susilpninti galvos skausmus ir juos suretinti. Vitaminas B12 labai svarbus kraujodarai. Kartu su geležimi, folio rūgštimi, šis vitaminas saugo besilaukiančią moterį ir vaikelį nuo mažakraujystės. Šio vitamino gali trūkti, jei būsima mama yra vegetarė.
Geležis pradedama vartoti antroje nėštumo pusėje, tačiau, jei moteris turėjo mažakraujystę dar iki nėštumo, geležies preparatus reiktų pradėti vartoti jau pradžioje. Geležis yra svarbi ne tik nėščiosios, bet ir kūdikio kraujodarai. Jei būsimai mamai nėštumo metu buvo geležies stokos anemija, gimęs vaikas taip pat turės anemiją, o to pasekmė - raumenų hipotonija, protinis ir fizinis atsilikimas. Reikalingą geležies dozę nustato gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą. Jos įsisavinimą didina kartu vartojamas vitaminas C, folio rūgštis ir vitaminas B12.
Magnis yra antroje nėštumo pusėje pradedamas vartoti mikroelementas. Pagrindinė jo užduotis - palaikyti raumenų normalią veiklą, neleisti jiems spazmuoti. Dalyvaudamas lygiųjų raumenų atpalaidavime, jis užtikrina normalų gimdos tonusą, saugo nuo hipertenzijos, mėšlungio. Rekomenduojamos magnio dozės - 300-400 mg per parą.
Naktinis kojų mėšlungis gali būti ir dėl kalcio trūkumo. Ypač jei dar ir slenka plaukai, lūžinėja nagai, genda dantys. Kalcis taip pat būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, dantų užuomazgoms. Rekomenduojamos dozės - 500-1000 mg per parą. Labai dažnai į kompleksinius kalcio preparatus įeina ir cinkas. Jis yra svarbus vaisiaus augimui, taip pat stiprina būsimos mamos imunitetą.
Jodas yra ypač svarbus pirmą ir antrą nėštumo trimestrą. Jis įeina į skydliaukės hormonų sudėtį, o pastarieji yra būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Jodo trūkumas taip pat sukelia ankstyvus persileidimus. Jodo paros dozė - 0,15 mg, galima vartoti natūralias jūros dumblių tabletes. Ypač rekomenduočiau jį vartoti nėščiosioms, turėjusioms ar turinčioms hipotireozę.
Omega-3 riebiosios rūgštys svarbios vaikučio smegenų ir regos vystymuisi, būsimą mamą saugo nuo priešlaikinio gimdymo, pogimdyvinės depresijos. Kai kurie gamintojai jų deda į bendrus vitaminus nėščiosioms, bet labai nedaug, todėl geriau papildomai gerti žuvų taukus.
Mityba: ko vengti ir ką įtraukti?
Nėščios moters organizme vyksta daug pokyčių, kuriems reikia papildomos energijos. Vaisius gauna maisto medžiagų iš moters kraujo, todėl svarbu, kad nėščiosios mityba patenkintų visus vaisiaus poreikius. Dėl nesubalsuotos mitybos gali atsirasti tam tikrų maisto medžiagų stoka, todėl gali sulėtėti vaisiaus vystymasis, taip pat didėja rizika, kad gims mažo svorio naujagimis. Mityba tiek nėštumo, tiek žindymo metu, reikalauja ypatingo dėmesio, todėl būtina užtikrinti, kad gaunamas reikiamas kiekis energijos, baltymų, mineralų ir vitaminų.
Vaisiaus organizmas, reaguodamas į nepakankamą gaunamų maisto medžiagų kiekį prisitaiko. Tačiau po gimimo padidėjęs maisto suvartojimas gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos sistemų ligų rizikai ankstyvoje vaikystėje ir paauglystės laikotarpiu. Todėl didėja rizika jau suaugusiam susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip arterinė hipertenzija, nutukimas, cukrinis diabetas, išeminė širdies liga. Blogi mitybos įpročiai nėštumo metu labai padidina riziką atsirasti gestaciniam diabetui, per dideliam nėščiųjų svorio priaugiui ir makrosomijai (per didelis kūdikio svoris).
Anemijos profilaktikai patartina dažniau valgyti maisto produktus, kuriuose gausu geležies. Ji svarbi vaisiaus vystymuisi, padeda išvengti anemijos bei stiprina imuninę sistemą. Geležies poreikis nėštumo metu netolygus, pirmąjį̨ trimestrą jis būna minimalus. Geležies absorbcija didėja augant nėštumui. Esant anemijai, vaisius gauna per mažai deguonies, kuris reikalingas augimui, todėl gimsta mažesnio svorio. Todėl labai svarbu į savo mitybos racioną įtraukti produktų, kurie turi daug geležies: valgykite petražoles, špinatus, obuolius, moliūgus, pilno grūdo duoną, grikius, riešutus, liesą jautieną, žuvį, džiovintus baravykus, ispaniškojo šalavijo sėklas, kviečių želmenis. Taip pat geležies rasite dilgėlių ir žemuogių lapų bei gysločių arbatose.
Žindanti mama turi žinoti, kad jos maisto davinio paros kaloražas šiuo laikotarpiu padidėja ir nereikėtų to bijoti. Nėštumo metu kalorijų poreikis padidėja tik 200-450 kcal, tačiau žindymo metu energijos poreikis išauga, todėl rekomenduojama per parą iš maisto papildomai gauti 476-500 kcal. Apskritai, žindančiai mamai nereikėtų laikytis jokių dietų. Moterys turėtų atsisakyti tik tų produktų, kuriems yra alergiškos ir tų, kurių netoleruodavo iki nėštumo. Žindant vaiką reikia valgyti dažniau, bet nedidelėmis porcijomis. Svarbu laikytis mitybos režimo ir kasdien valgyti kuo įvairesnį, sezonišką bei kokybišką maistą, kurį reikėtų gamintis namuose.
Negalimi sūrūs, aštrūs, riebūs bei rūkyti maisto gaminiai. Nėščia ar žindanti mama turi atsisakyti maisto iš viešųjų maitinimosi įstaigų, nereikėtų maitintis ir pusfabrikačiais, nes maistas turi būti šviežias ir pagamintas iš kokybiškų produktų. Svarbu žinoti, kad nereikėtų maisto antrą kartą šildyti. Patariama vengti daug sočiųjų riebalų turinčių produktų, pavyzdžiui, sviesto, riebios mėsos, grietinėlės, palmių, kokosų aliejaus ir t.t. Vartoti retai bei ribotai reikėtų ir cukrų, saldainius, saldintus gėrimus. Sužinojus apie nėštumą, negalima valgyti žalios mėsos ir žuvies. Ji turėtų būti paruošta ne žemesnėje nei 165 laipsnių temperatūroje. Taip pat patariama vengti pelėsinio, fetos sūrio ir kitų nepasterizuoto pieno gaminių, gazuotų gėrimų, alkoholio, stiprios kavos. Nerekomenduojama ne tik kava, bet ir kofeino turintys gėrimai. Didesnis kofeino kiekis didina savaiminio persileidimo riziką, o jei žindanti mama vartoja kofeino turinčius produktus, jo gauna ir žindomas kūdikis, kuris dėl to gali būti dirglesnis.
Itin svarbų vaidmenį nėščiųjų ir pagimdžiusiųjų mityboje vaidina daržovės ir vaisiai. Asmuo kasdien turėtų suvartoti bent 400 gramų vaisių ir daržovių. Daržoves būtina valgyti kiekvieno valgio metu arba užkandžiaujant, o vaisių ar uogų užtenka kartą į dieną.
Viena dažniausių klaidų yra įvairių dietų laikymasis. Pavyzdžiui, tiek veganinė, tiek vegetarinė mityba nėštumo metu yra galima tik tuo atveju, jei vartojami maisto papildai ir konsultuojamasi su sveikatos priežiūros specialistais. Tačiau griežta veganiška dieta, kurioje yra tik augaliniai produktai, kelia didelę riziką motinos ir vaisiaus sveikatai, ypač vaiko nervų sistemos vystymuisi. Specialistė priduria, kad savo darbe dažnai pastebi, jog nėščiosios valgo per mažai daržovių, vaisių, neskiria pirmenybės ekologiškiems produktams, užkandžiauja pusfabrikačiais, turinčiais daug transriebalų. Kaip dažną klaidą specialistė įvardija ir per mažą skysčių suvartojimą.
Kasdieniniame nėščiosios ar žindančios mamos maitinimosi racione turėtų būti įtrauktas pakankamas kiekis skaidulų. Skaidulinių medžiagų reikia suvartoti apie 25-30 gramų per parą, kartu išgeriant ir reikiamą kiekį skysčių.
Dažnai gimus vaikui mamos pamiršta save, nesilaiko mitybos režimo. Tad noriu palinkėti visoms labiau mylėti save, rinktis kokybiškus maisto produktus, valgyti šviežią bei sezonišką maistą, taip pat visada stengtis jį gaminti namuose. Rekomenduoju į mitybos racioną įtraukti kuo daugiau spalvų. Kiekviena mama turi sau užduoti klausimą, ar per dieną suvalgo bent 13-16 spalvų iš skirtingų maisto produktų? Čia gali padėti mityba vaivorykštės principu, kai per parą turime suvalgyti įvairiausių spalvų maisto produktų. Reikėtų prisiminti, kad kuo lėkštės turinys įvairesnis ir spalvingesnis, tuo mityba yra sveikesnė. Kasdien įtraukite į savo mitybą vis kitą vaisių. Tas pats ir su kruopomis - nepamirškite, kad egzistuoja ne vien tik ryžiai ir grikiai, yra ir bolivinė balanda, lęšiai, avinžirniai, burnočio kruopos, pupelės. Lygiai tas pats ir su daržovėmis - neapsiribokite tik agurkais, pomidorais ar salotomis. Įtraukite ir rečiau vartojamas daržoves - išbandykite pankolį, salierus, smidrus, žiedinį kopūstą, batatus, ridikus. Ir žinoma, valgykite prie stalo, lėtai, neskubant, gerai sukramtant maistą bei mėgaukitės kiekvienu kąsniu, valgant neužsiimkite pašaline veikla.
tags: #kada #nestumo #metu #nerekomenduojamaskristi