Kūdikio vystymasis pirmaisiais gyvenimo metais yra nepaprastai svarbus. Tai, kaip jūsų naujagimis žaidžia, mokosi, kalba, veikia ir juda, suteikia svarbių užuominų apie jo raidą. Vienas iš svarbiausių raidos aspektų yra kūdikio reakcija į garsus, kuri yra būtina kalbos, socialinių įgūdžių ir pažinimo vystymuisi.
Pirmieji raidos požymiai
Pirmuosius kūdikio raidos požymius pastebėti galima jau per pirmąsias 28 jo gyvenimo dienas. Ypač daug pokyčių įvyksta pirmąją savaitę, nors iš šono gali atrodyti, kad naujagimis tik valgo ir miega. Pirmo mėnesio metu kūdikis pradeda demonstruoti tokius raidos pokyčius, kaip mosikavimas rankutėmis, jų kėlimas prie veido, reakcijos į aplinkos garsus ir šviesas. Galbūt jis jau bandys guguoti, o paguldžius ant pilvuko - labai trumpam pakelti galvytę ir truputį ją pasukioti.
Reakcija į garsus
Vos gimęs mažylis reaguoja į garsus - pavyzdžiui, nurimsta, kai jį kalbinate. Išgirdęs naują garsą - suklūsta. Staigesnis, čaižesnis balsas jautresnius kūdikius gali išgąsdinti, jie gali pradėti verkti. Kiek paaugęs mažylis ims kreipti žvilgsnį garso link. Vos gimęs, jis atpažįsta mamos, tėčio balsą, kuriuos jau girdėjo būdamas pilvelyje. Pakalbintas, jis ims šypsotis arba, jei verkė, nurims.
Kūdikio klausos vystymasis
Maždaug nuo pusės nėštumo vaikas gimdoje jau girdi, kaip plaka mamos širdis, kaip ji kvėpuoja, žarnyno skleidžiamus garsus, mamos ir tėčio balsus bei kitus išorinio pasaulio garsus. Tačiau per mamos pilvo sieną ir vaisiaus vandenis tie garsai atkeliauja šiek tiek pakitę.
Naujagimio nervų sistema nėra iki galo subrendusi. Įsivaizduokime, jei jis reaguotų į absoliučiai visus garsus, jam būtų labai sunku apsiprasti su aplinka, todėl jis reaguoja tik į stiprius garsus: naujagimį išgąsdina stiprus pliaukštelėjimas, garsus barškutis, lojantis šuo. Suveikus refleksui, kūdikis užsimerkia arba, priešingai, atsimerkia, sumirksi, krūpteli, pradeda arba nustoja čiulpti, rodo įvairias grimasas. Tik vėliau, po kelių mėnesių, ima reaguoti į silpnesnius garsus.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Klausos raidos etapai
- Iki 3 mėnesių: Kūdikis reaguoja į prisilietimą ir siūbavimą. Reakcija į garsus paprastai yra krūptelėjimas.
- 1 mėnuo: Išgirdęs balsą, nustoja judėti, išlaiko žvilgsnį.
- 2 mėnesiai: Atkreipia dėmesį į triukšmą skleidžiantį daiktą, adekvačiai šypsosi.
- 3 mėnesiai: Sugeba nustatyti garso kryptį ir pasuka galvą garso link. Meiliai kalbinamas jis pradeda judinti rankytes ir kojytes, krykštauja, šypsosi.
- 4-6 mėnesiai: Moka juoktis balsu, nusiramina guodžiamas. Kalbinamas atsako „pagyvėjimu“, šypsosi, mosuoja rankomis. Gali nepertraukiamai „aguoti“ apie 15 min. Pradeda mėgdžioti savo ir kitų tariamus garsus (gebėjimas pamėgdžioti ypač svarbus aktyvinant vaiko kalbą).
- 6 mėnesiai: Reaguoja į draudimą, skiria šeimos narius, kalbinamas artimųjų šypsosi. Apie šeštą mėnesį, o kartais ir anksčiau kūdikis ieško garso šaltinio - kurioje pusėje kalba mama ar groja žaislas. Pirmiausia skiria iš šonų sklindančius garsus, o vėliausiai pradeda ieškoti viršuje ir apačioje esančių garsų.
- 7-9 mėnesiai: Septintą mėnesį pradeda žaisti vieną pirmųjų žaidimų „kū-kū“. Sugeba atpažinti šeimos narių balsus jų nematydamas. Pradeda bendrauti gestais: mojuoja atsisveikindamas, kelia rankytes norėdamas, kad jį paimtų ant rankų.
- 8 mėnesiai: Akimis kambaryje ieško daikto, kurio pavadinimas yra pasakomas, atkreipia dėmesį į pasisveikinimą, atsisveikinimą, domisi savo atvaizdu veidrodyje.
- 9 mėnesiai: Gali sukaupti dėmesį ilgesniam laikui, tai leidžia jam atidžiai klausytis aplinkinių kalbos. Pradeda suprasti elementarius nurodymus, reaguoja į savo vardą.
- 10-12 mėnesių: Atlieka paprastus nurodymus („imk“, „duok“), kartoja paprastus veiksmus (ridena kamuolį), kūno judesiais reaguoja į muzikos ritmą, kartoja veiksmus, už kuriuos yra giriamas. Pastebimai keičiasi vaiko gebėjimas suprasti aplinkinių kalbą. Žino daugelį aplinkos daiktų, veiksmų pavadinimų.
Į savo vardą vaikai reaguoja kiekvienas kitaip. Būna, suklūsta išgirdę šešių mėnesių, būna - ir aštuonių. Pirmąjį žodį paprastai ištaria apie pirmuosius metus. Pirmaisiais metais gyvenimo metais ypač aktyviai vystosi smegenys, jose yra milijardai neuronų ryšių, daugiau niekada gyvenime jos nebus tokios pajėgios. Matomi vaizdai, girdimi garsai ir kita informacija stimuliuoja smegenis, duoda joms „darbo“.
Kalbos raida
Kai pagalvojame apie vaiko kalbos raidą, dažnai pirmiausia į galvą ateina ištarti žodžiai: „mama“, „tėtė“ ar „ačiū“. Tačiau tiesa yra ta, kad mažyliai bendrauti pradeda gerokai anksčiau nei ištaria savo pirmuosius, aiškiai suprantamus žodžius. Ikikalbinis periodas, apimantis kūdikystę ir ankstyvąją vaikystę, yra stebuklingas metas, kupinas savitų „pokalbių“ - nuo pirmojo žvilgsnio į akis ir garsų, iki šypsenų, gestų ir mimikų. Šie, iš pirmo žvilgsnio, paprasti veiksmai iš tiesų yra sudėtinga bendravimo sistema, kuria vaikas bando išreikšti savo poreikius, jausmus ir atrasti pasaulį.
Ikikalbinės raidos etapai
- 0-3 mėnesiai: Verkimas kaip komunikacijos priemonė. Kūdikis naudoja skirtingus verkimo tipus, kad praneštų apie savo poreikius - alkį, diskomfortą, nuovargį ar norą būti paimtam ant rankų. Reaguoja į tėvų balsus, ypač mamos, gali nusiraminti juos išgirdę. Apie 6-8 savaites pradeda palaikyti akių kontaktą ir sąmoningai šypsotis, ypač reaguodami į tėvų veidus. Pradeda leisti įvairius garsus - gugavimą, burbuliavimą, garsinį džiaugsmą. Tai dažniausiai yra balsių garsai, pavyzdžiui, „aaaa“, „oooo“. Naudoja savo kūną, kad parodytų jausmus.
- 4-6 mėnesiai: Pradeda eksperimentuoti su garsais, bandydamas derinti balsius ir priebalsius. Pavyzdžiui, gali pasigirsti pasikartojantys garsai, tokie kaip „ma-ma“, „ba-ba“ ar „da-da“. Pradeda keisti savo balselio aukštį ir intonaciją, bandydamas imituoti suaugusiųjų kalbėjimo ritmą. Dažnai pradeda atpažinti savo vardą ir atsisukti, kai jį pašaukiate. Aktyviau ieško akių kontakto, šypsosi, juokiasi ir atlieka įvairius garsus, kad atkreiptų suaugusiųjų dėmesį ir įsitrauktų į „pokalbį“. Pradeda geriau suprasti, kad tam tikri garsai ar žodžiai yra susiję su konkrečiais objektais ar veiksmais, nors pats dar jų nevartoja.
- 7-9 mėnesiai: Pradeda aktyviau leisti garsus, kartoti skiemenis, pvz., „ma-ma-ma”, „da-da-da”, „ba-ba-ba”. Stengiasi mėgdžioti tėvų ar kitų aplinkinių tariamus garsus ir intonacijas. Garsais išreiškia emocijas. Atpažįsta dažnai girdimų daiktų ir artimųjų pavadinimus. Pradeda geriau atskirti balso intonacijas ir supranta, kada jam kalbama draugiškai, griežtai, ar klausiant.
- 10-12 mėnesių: Ištaria savo pirmuosius prasmingus žodžius. Dažniausiai tai būna „mama”, „tėtė” arba paprasti, dažnai girdimi daiktavardžiai („au-au”, „miau”, „acha”). Pradeda derinti gestus su garsais ar žodžiais. Pasyvusis žodynas (žodžiai, kuriuos jie supranta, bet dar nepasako) sparčiai didėja. Vaikai vis geriau supranta paprastus nurodymus be gestų pagalbos, pavyzdžiui, „duok man kamuolį” ar „ateik čia”. Mažyliai pradeda rodyti į objektus, siekdami pasidalinti dėmesiu su tėvais (pvz., rodo pirštu į skrendantį paukštį ir pažiūri į tėvus, laukdami reakcijos).
Kaip lavinti kūdikio klausą ir kalbą?
- Būkite atsidavę: Visiškai susitelkite į vaiką: nuleiskite telefoną, išjunkite televizorių. Žaisdami su juo, palaikykite akių kontaktą, šypsokitės ir kalbėkite ramiu, džiaugsmingu tonu.
- Atkartokite garsus: Kai vaikas skleidžia kokį nors garsą ar skiemenį, tarkite tą patį garsą atgal. Tai ne tik skatins jį „šnekėtis“, bet ir parodys, kad atkreipiate dėmesį į tai, ką jis sako.
- Įvardykite pojūčius: Žaidžiant su skirtingomis tekstūromis ar daiktais, įvardykite tai, ką vaikas jaučia. Pavyzdžiui, duodami jam paliesti vėsų šaukštą, sakykite: „Štai šalta“. Liesdami švelnų šaliką, sakykite: „Štai minkšta“.
- Žaiskite „Kū-kū“: Tai paprastas, bet labai svarbus žaidimas, padedantis vaikui suprasti, kad daiktai ir žmonės nedingsta, net jei jų nematyti. Švelniai uždenkite savo veidą rankomis ir po akimirkos atidenkite sakydami „Kū-kū!“.
- Atkreipkite dėmesį į vaiko nuotaiką: Stebėkite vaiko signalus. Jei jis atrodo pervargęs, dirglus ar atsitraukia, nutraukite žaidimą ir duokite jam pailsėti.
- Svarbu kalbinant kūdikį sugauti jo žvilgsnį ir bendravimo metu palaikyti kontaktą akimis. Tai skatina kūdikio dėmesį, moko fiksuoti žvilgsnį.
- Šypsotis ir judinti galvą kalbant su kūdikiu.
- Supažindinti su naujais garsais, taktiliniais pojūčiais (šiurkštus, slidus paviršius, šaltas prisilietimas).
- Kalbinant kūdikį keisti balso intonacijas. Daugelis mamų instinktyviai kalba su vaikais pabrėžtinai aukštu balsu.
- Kalbinti kūdikį jo tariamais garsais. Tariamą garsą reikėtų pakartoti keletą kartų.
- Įvardinti aplinkoje esančius daiktus, atliekamus veiksmus.
Klausos patikra
Sunkų kūdikių neprigirdėjimą arba kurtumą pirmaisiais metais tėvai gali pastebėti. Tuo tarpu vidutinį arba vienos ausies klausos sutrikimą pastebėti sunku ir dažnai neįmanoma. Labai svarbu kuo anksčiau pastebėti sutrikusią klausą, štai kodėl atliekama visuotinė naujagimių klausos patikra. Lietuvoje nuo 2014 m. įsigaliojo visuotinė naujagimių klausos patikra, kurios tikslas yra patikrinti kiekvieno Lietuvoje gimusio naujagimio klausą.
Klausa tikrinama otoakustinės emisijos būdu (OAE). Į kūdikio ausį įdedamas mažas daviklis, kuris nesukelia jokio skausmo, siunčiamas garso signalas ir stebima, ar yra atsakas. Būtina tyrimo sąlyga yra rami aplinka ir geriausiai miegantis mažylis. Jeigu tyrimas neigiamas (atsako nėra), dar negalima sakyti, kad vaikas blogai girdi. Gali būti, kad trukdo naujagimio ausies landoje likęs sekretas, siaura landa, išorės triukšmas, vaiko garsus šnopavimas. Tokiu atveju tyrimas paskiriamas kartoti.
Negirdinčių vaikučių gimsta 2-3 iš tūkstančio, vadinasi, per metus Lietuvoje apie keliasdešimt. Nebūtinai klausos sutrikimas aptinkamas gimusiam, gali pasireikšti per pirmuosius gyvenimo metus. Kuo anksčiau randamas, tuo geriau galima padėti vaikui. Uždelsus sutrinka kalbos raida, pasaulio pažinimas.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Kaip namuose patikrinti vaiko klausą?
Stebėkite vaiko elgesį ir atsakykite į šiuos klausimus:
- Ar 3 mėn. kūdikis išsigąsta stipraus garso?
- Ar 6-8 mėn. amžiaus kūdikiai guguoja? Ar suklūsta, kai kalba žmogus? Ar ieško garso, sklindančio iš dešinės ar kairės?
- Ar 8-10 mėn. mažyliai reaguoja į savo vardą?
- Ar 12 mėn. kūdikis reaguoja paliepus: „Paduok kamuolį“, „Parodyk, kur nosis“ ir pan.
Tačiau vien pagal elgesį klausos sutrikimą pastebėti yra sunku, todėl jei kilo įtarimų dėl kūdikio ar vaiko klausos, kreipkitės į gydytoją.
Ausų saugojimas
Kaip saugoti vaikų ausis namie
Klausai kenkia ne tik staigus ir didelis triukšmas, pavyzdžiui, sprogimas ar roko koncertas, bet ir nuolatinis ilgalaikis triukšmas. Vaikų nervų sistema, kaip ir ausis, yra labai jautri, todėl namuose nuolat „triukšmaujantis“ televizorius ar tranki muzika dirgina nervų sistemą ir sukelia nuovargį. Tuo tarpu mamos balsas, jos dainavimas ir klasikinės muzikos klausymas naudinga klausai, todėl kalbėti su vaiku ir jam skaityti patartina nuo pirmųjų dienų.
Vaiko ausyje esanti siera reikalinga, mat saugo nuo drėgmės, užkrato. Tai natūralus produktas, kurio vieniems vaikams gaminasi daugiau, kitiems - mažiau. Vaikui čiulpiant ir kramtant, ausies landa juda ir siera natūraliai išeina į išorę. Todėl nereikia ir negalima valyti ausies giliai. Užtenka po maudynių išvalyti ausies išorę. Maudant nereikia saugoti ausų nuo vandens, nebent vaikui dažnai būna ausies landos uždegimai ir taip rekomendavo gydytoja.
Sloga ir ausys
Laikinas neprigirdėjimas, kitaip tariant, ausų užgulimas, pasitaiko dažniausiai po slogos ar prasirgus ausų uždegimu, kai viduriniojoje ausyje kaupiasi skystis. Dažniausiai ausis užgula darželinukams. Paprastai gera klausa grįžta savaime. Tačiau reikėtų stebėti, ar neprigirdėjimas neužsitęsia. Vaikui, kuris po ausų uždegimo ar slogos neprigirdi stipriai ar tai trunka kelis mėnesius, reikia pagalbos. Kad kuo mažiau sirgtų ausų uždegimais, vaiką svarbu grūdinti - kuo daugiau būti gryname ore, namuose patartina vėdinti kambarius. Užsigrūdinęs vaikas bus atsparus peršalimo ligoms. Kuo mažiau slogų - tuo mažiau ir ausų uždegimų.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai