Kada Embrionas Implantuojasi Po IVF: Išsamus Vadovas

Įžanga

Žmogaus blastocista yra ankstyvosios vystymosi stadijos embrionas, kuris susiformuoja po apvaisinimo. Ši stadija yra labai svarbi žmogaus vystymuisi, nes būtent blastocistoje prasideda pirmieji diferenciacijos procesai, kurie vėliau lemia organų ir audinių susiformavimą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kada ir kaip vyksta embriono implantacija po IVF (apvaisinimo mėgintuvėlyje) procedūros, kokie veiksniai tai įtakoja ir kokie simptomai gali pasireikšti.

Kas Yra Blastocista?

Blastocista formuojasi maždaug po keturių-penkių dienų po apvaisinimo. Ji susideda iš dviejų pagrindinių dalių:

  • Vidinės ląstelių masės (embrioblasto): iš kurios susiformuoja embrionas.
  • Išorinio ląstelių sluoksnio (trofoblasto): kuris vėliau sudaro dalį placentos.

Ši vystymosi stadija yra labai svarbi nėštumo pradžiai, nes būtent šiuo metu blastocista pradeda įsiskverbti į gimdos gleivinę (implantacija), pradedant nėštumą. Nepavykusi arba netinkama implantacija gali sukelti nėštumo komplikacijas arba jo nutraukimą.

Blastocistos Implantacija: Kas Tai?

Blastocista yra vadinamas išsivystęs ir apvaisintas 5-6 parų amžiaus embrionas, užaugintas laboratorijoje ir pasiruošęs būti implantuotas į gimdos sienelę. Natūralaus apvaisinimo metu embrionas pasiekia gimdą ir implantuojasi būtent šioje stadijoje. Blastocistų auginimas laboratorijos sąlygomis leidžia ginekologui atrinkti tik sveikiausius ir gyvybingiausius embrionus, kurie bus patalpinti į pacientės gimdą. Būtent tai padidina sėkmingo nėštumo galimybę ir ženkliai sumažina tikimybę, jog nėštumas bus daugiavaisis.

Kada Vyksta Implantacija Po IVF?

Blastocistos implantacija įvyksta maždaug 6-10 dienų po apvaisinimo. Po embrionų perkėlimo vartojami medikamentai nėštumui gimdoje išlaikyti. Ar moteris pastojo, paaiškėja po 2 savaičių atlikus tyrimus, kurie patvirtintų nėštumą.

Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas

Sveikos, gal zinote kada statistiskai ar dazniausiai implantuojasi 5 dienu embrionas? Sausio 3 d 10 ryte turejau ikelima. Sveika, paprastai dvi dienas išsivynioja ir per kitas dvi implantuojasi. Del gimdos receptyvumo, ar kazkaip taip.

Simptomai Po Implantacijos

Žmogaus blastocistos etapas yra ankstyvas žmogaus vystymosi etapas, kuris prasideda maždaug penktąją ar šeštąją dieną po apvaisinimo ir tęsiasi iki implantacijos į gimdos gleivinę. Šiuo etapu blastocista yra mikroskopinio dydžio embrionas, kuris dar nepasireiškia jokiais konkrečiais simptomais, kuriuos galėtų pajusti moteris. Tačiau yra keli bendri simptomai ir požymiai, kurie gali būti susiję su ankstyvais nėštumo etapais ir galbūt rodo, kad blastocista pradeda implantuotis:

  • Nedidelis kraujavimas ar tepimas: Tai gali įvykti dėl implantacijos, kai blastocista pritvirtinama prie gimdos gleivinės. Šis simptomas pasireiškia kaip nedidelis kraujavimas arba rausvos, rudos spalvos tepimas.
  • Krūtų jautrumas: Dėl hormoninių pokyčių, susijusių su nėštumu, gali atsirasti krūtų jautrumas ar skausmingumas.
  • Nuovargis: Ankstyvo nėštumo metu moteris gali jausti didesnį pavargimą ir nuovargį, kurį sukelia hormonų, ypač progesterono, lygio pokytis.
  • Pilvo pūtimas: Hormoniniai pokyčiai gali sukelti virškinimo trakto lėtėjimą, dėl ko atsiranda pilvo pūtimas.
  • Nemalonus pojūtis pilvo srityje: Kartais gali pasireikšti lengvas pilvo skausmas ar diskomfortas, kuris gali būti susijęs su implantacijos procesu.
  • Pakeisti skonio pojūčiai ar uoslės jautrumas: Hormonų pokyčiai gali sukelti pakeitimus skonio pojūčiuose ar padidinti jautrumą kvapams.
  • Dažnesnis šlapinimasis: Nėštumo hormonai taip pat gali sukelti šlapimo pūslės jautrumą, dėl ko atsiranda dažnesnis šlapinimasis.

Svarbu pažymėti, kad šie simptomai nėra specifiški tik blastocistos etapui ir gali pasireikšti ir vėlesniuose nėštumo etapuose. Taip pat, ne kiekviena moteris patiria šiuos simptomus, ir jų nebuvimas nereiškia, kad nėštumas neįvyko. Jei moteris įtaria, kad gali būti nėščia, rekomenduojama atlikti nėštumo testą ir kreiptis į gydytoją.

Veiksniai, Įtakojantys Implantaciją

Blastocistos susidarymo procesą įtakoja įvairūs biologiniai ir hormoniniai veiksniai. Svarbu, kad abiejų lyčių reprodukcinės sistemos funkcionuotų tinkamai, taip pat svarbus yra sveikas gyvenimo būdas ir tinkama mityba. Įvairūs sveikatos sutrikimai, tokie kaip hormoniniai disbalansai, gali trukdyti normaliam blastocistos susidarymui ir tolesniam nėštumo vystymuisi.

Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t.

Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą

Rizikos Veiksniai

Statistikos duomenimis, net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema. Ir nors tokių porų vis daugėja, dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, o pagalbinio apvaisinimo procedūras gaubia paslaptis.

Vaisingumo centro „Northway“ vadovė, gydytoja akušerė ginekologė Reda Žiobakienė paaiškino, kad pora pradedama tirti bei gydyti, jeigu nenaudodama jokių apsisaugos priemonių nuo nėštumo moteris negali pastoti per vienerius metus. Abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu. „Tačiau jeigu moteris yra 35 metų arba vyresnė, ar yra žinoma kokia nors aiški nevaisingumą galinti sukelti priežastis (pvz.: mėnesinių ciklo sutrikimai, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, endometriozė, kiaušintakių patologija, dubens organų operacijos, taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas), tai tirtis dėl nevaisingumo reiktų pradėti anksčiau, nepavykus pastoti 4-6 mėnesius. Taip pat vienerių metų laukti nereiktų, jei diagnozuoti vyro spermos pokyčiai, dėl kurių pastoti be pagalbinio apvaisinimo pagalbos būtų neįmanoma.

R. Žiobakienė įvardijo ir dažną sunkesnio pastojimo priežastį. „Pagrindinė priežastis yra nėštumo planavimo atidėjimas vėlesniam laikui. Bėgant metams sėkmingo nėštumo tikimybė mažėja, o savaiminių persileidimų bei apsigimimų rizika didėja. Yra žinoma, kad nuo 25 metų amžiaus moters vaisingumo galimybės pradeda palaipsniui mažėti, o sulaukus 35 metų tikimybė pastoti sumažėja dramatiškai - beveik dvigubai! Jei savaiminio persileidimo dažnis moterims iki 30 metų siekia mažiau nei 8 proc., tai 38-39 metų moterims persileidimo rizika padidėja iki 22 proc., o sulaukus 42-43 metų tikimybė persileisti viršija 45 proc. Vyrų vaisingumas su amžiumi irgi mažėja, tik ne taip drastiškai kaip moterų.

Pastaruoju metu vis daugėja duomenų ir apie aplinkos veiksnius, sukeliančius vyrų bei moterų nevaisingumą. Per pastaruosius 50 metų pastebimi vis blogėjantys vyrų spermos kiekio ir judrumo rodikliai - jie siejami su neigiamu radiacijos, sunkiųjų metalų ir pesticidų poveikiu. Tabako rūkymas, marihuanos, heroino, kokaino ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas bei lėtinis alkoholizmas vienareikšmiškai neigiamai veikia tiek vyrų, tiek ir moterų vaisingumo funkciją. Intensyvus fizinis aktyvumas (pvz.: ilgų nuotolių bėgimas, sekinančios fizinės treniruotės) moterims sutrikdo ovuliaciją, o vyrams mažina spermos kiekį. Nesubalansuota mityba (angliavandeniai ir cukrus) ir nutukimas moterims sukelia ovuliacijos sutrikimus, o vyrams blogina spermos kokybę.

Poros nevaisingumas priklauso nuo tam tikrų moters ir vyro organizmo veiksnių. Moters veiksniai: sutrikusi ovuliacija, kiaušintakių patologija, gimdos anomalijos, endometriozė arba kelių faktorių derinys. Vyro veiksniai: spermos kiekio ir kokybės pakitimai. Moters ir vyro nevaisingumo priežastys, skaičiuojant kiekvienas atskirai, sudaro po maždaug 35 proc. visų atvejų. Dar 20 proc. nevaisingumo priežasčių būna mišrios kilmės, o likusių 10 proc. porų nevaisingumo kilmė lieka nežinoma.

Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai

Pagalbinės Technologijos IVF Procedūros Sėkmei Didinti

Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė.

Šiuolaikinėje medicinoje taikomos įvairios pagalbinės technologijos, kurios padidina IVF procedūros sėkmės tikimybę:

  • PICSI metodas: PICSI metodo pagrindą sudaro lėkštelė, padengta hialurono geliu. Hialuronas yra natūralus biopolimeras, aptinkamas įvairiose ląstelėse taip pat ir kiaušialąstės dangaluose. Subrendusio spermatozoido galvutėje esantys receptoriai atpažįsta hialurono molekules ir prisijungia prie jų. Taigi šiuo atveju spermatozoidai parenkami objektyviai, remiantis fiziologinėmis savybėmis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad didžioji dalis PICSI metodu atrinktų spermatozoidų yra labiau subrendę, turi mažiau DNR (genetinių) pažaidų ir chromosomų aberacijų.
  • IMSI sistema: Naujoji IMSI sistema ypatingai gali padėti sprendžiant komplikuotus vyrų nevaisingumo atvejus. Sistema turi 7200 kartų vaizdą didinantį mikroskopą, kuris leidžia pamatyti vidinę spermatozoidų struktūrą ir atrinkti geriausius.
  • Assisted Hatching (AH): Jei embrioną gaubiantis išorinis dangalas yra storas, taikomas AH metodas. Šis būdas padeda embrionui įsitvirtinti gimdoje.
  • TESA metodika: TESA (anglu k. - testicular sperm extraction) metodika, kurios metu spermatozoidai iš sėklidės gaunami, atliekant perkutaninę (pro odą) sėklidžių punkciją.

Naujausios Technologijos

Technologijos kaip iš filmų apie ateitį? Tai - jau Lietuvoje taikomi pažangiausi metodai. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas pats parenka geriausią embriono implantavimo laiką. O genetinis tyrimas atliekamas nekeliant jokio pavojaus embrionams.

  • "ConceptEasy": Ja naudojantis parenkamas embrionas, kuris gali geriausiai implantuotis gimdoje - tai yra, atliekamas embriono implantacijos tyrimas.
  • "Embrace": Tai - neinvazyvus genetinis embriono tyrimas. Iki šiol tam, kad sužinoti embriono chromosomų rinkinį ar išsiaiškintum genų seką, kuri lemtų sunkias paveldimas ligas, reikėjo atlikti embriono biopsiją - tai yra, paimti dalį embriono tyrimams. Šio naujo tyrimo metu tiriamas ne pats embrionas, o jo auginimo terpė, todėl nėra jokios rizikos pakenkti embrionui.
  • "Be ready": Tai endometriumo receptyvumo tyrimas. Šio tyrimo metu parenkamas tinkamiausias embriono perkėlimo laikas.

Kaip Vyksta IVF Procedūra?

  1. Tyrimai, pasiruošimas: Prieš pradedant IVF, gydytojas paskirs visą tyrimų paketą ir gali skirti vartoti kontraceptikus ir / arba estrogeną.
  2. Kiaušidžių stimuliacija, stebėjimas: Suleidžiama hormoninių vaistų, padedančių subrandinti daugiau kiaušialąsčių vieno ciklo metu. Kiaušidžių reakcija į vaistus stebima ultragarsu ir hormonų kiekio kraujyje tyrimais.
  3. Spermos surinkimas: Partneris pateikia spermos mėginį punkcijos dieną.
  4. Kiaušialąsčių paėmimas (punkcija): Taikant bendrąją nejautrą bei kontroliuojant ultragarsu per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų.
  5. Apvaisinimas: Kiaušialąstės patalpinamos į mėgintuvėlius su specialiomis terpėmis ir į juos sulašinama sperma. Neretai atliekama intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę.
  6. Embrionų auginimas: Ateinančias kelias dienas embrionai auginami laboratorijoje, inkubatoriuje iki kol jie bus tinkami perkėlimui į moters gimdą.
  7. Embriono perkėlimas į gimdą: Įprastai 14-21 d. skiriama geriamųjų preparatų ir dar 6 d. leidžiamos injekcijos (nors terminai gali skirtis). Pats embriono perkėlimas - gana paprasta procedūra, atliekama be nuskausminimo ir primenanti PAP tyrimo ėmimą.
  8. Nėštumo užsimezgimas: Moteris pastoja, kai embrionas sėkmingai implantuojasi į gimdos gleivinę.

Embriono Kokybės Vertinimas

Paprastai apie embriono kokybę sprendžiama pagal 3 pagrindinius rodiklius: ląstelių skaičius, ląstelių dydis ir jų vienodumas, ir fragmentacijos lygis. Apie kokybę galima spręsti ne anksčiau, kaip 48 valandos po punkcijos. 48 valandų (antros dienos) embrionai turėtų būti mažiausiai 2 ląstelių, bet geriau 3-4 ląstelių ar daugiau. Embriono kokybė, tiek kiek yra matoma pro mikroskopą, leidžia numatyti nėštumo tikimybę.

Tačiau yra daugybė kitų pastojimą įtakojančių faktorių, kurių neįmanoma išmatuoti, todėl tokie apibendrinimai nevisada tinka. Būna, kad moteris nepastoja išodinus 3 aukščiausios kokybės embrionus, o būna kad pagimdo nuostabius vaikus, išodinus labai prastos kokybės embrionus.

Sėkmės Faktoriai

Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Jei moteris įtaria, kad gali būti nėščia, rekomenduojama atlikti nėštumo testą ir kreiptis į gydytoją. Taip pat, būtina kreiptis į gydytoją, jei po IVF procedūros pasireiškia stiprus pilvo skausmas, gausus kraujavimas ar kiti neįprasti simptomai.

tags: #kada #implantuojasi #embrionas