Vytautas Landsbergis - išskirtinė asmenybė Lietuvos istorijoje, politikas, muzikos, meno ir kultūros istorikas, publicistas, visuomenės veikėjas, kurio gimimo data - 1932 m. spalio 18 d. Kaunas. Jo gyvenimas - tai ne tik politinė veikla, bet ir gilus atsidavimas kultūrai, menui ir Lietuvos nepriklausomybei.
Šeima ir ankstyvasis gyvenimas
Vytautas Landsbergis gimė Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Šeimos aplinka, kurioje susipynė inžinerija ir medicina, formavo V. Landsbergio intelektualinį ir kūrybinį polėkį. Gimtajame mieste jis baigė vidurinę mokyklą ir J. Gruodžio muzikos mokyklą.
Antrojo pasaulinio karo metais Landsbergių šeima susidūrė su daugybe iššūkių. Sovietų ir nacių okupacijos paveikė ne tik jų gyvenimą, bet ir Lietuvą apskritai. Šie sudėtingi laikai suformavo Vytauto pilietinį sąmoningumą ir atsakomybę už tautos ateitį.
Muzikinė karjera ir mokslinė veikla
1950 m. V. Landsbergis įstojo į Valstybinę konservatoriją Vilniuje, kurią baigė 1955 m. Dar studijuodamas, 1952 m. jis pradėjo pedagoginį darbą ir vertėsi juo iki 1990 m. kovo mėn. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus Pedagoginiame institute.
Muzika buvo viena svarbiausių jo gyvenimo sričių - jis tyrinėjo ir puoselėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, išleisdamas keletą reikšmingų darbų apie šį kompozitorių. 1969 m. apgynė disertaciją "M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba", o 1978-1990 m. dirbo Lietuvos Muzikos Akademijos profesoriumi. Čia 1994 m. V. Landsbergis- politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs per 100 knygų, kuriose kaip ir straipsniuose iš pradžių daugiausiai gvildeno M. K. Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais - Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
1975 m. už monografiją "Čiurlionio kūryba", o 1988 m. - už monografiją "Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai" jis buvo apdovanotas Lietuvos SSR premija. V. Landsbergis 1995-2008 m. buvo Tarptautinio M. K.
Jo, kaip muzikologo, veikla buvo įvertinta tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. V. Landsbergis tapo ne tik Čiurlionio kūrybos žinovu, bet ir įkvėpimu tiems, kurie domėjosi lietuvių muzikos paveldu.
Politinė veikla ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas
1988 m. birželio 3 d. Vytautas Landsbergis išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime spalio 22-23 d. - į jo Seimą bei Seimo Tarybą. Nuo 1988 m. lapkričio 25 d. iki 1990 m. balandžio 21 d. jis - Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo 1991 m. gruodžio 15 d. - Sąjūdžio garbės pirmininkas.
1989 m. kovo 26 d. panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį SSRS liaudies deputatu, o 1990 m. vasario 24 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. V. Landsbergis 1990-1992 m. buvo vienas Baltijos Valstybių Tarybos vadovų, o 1990-1991 m. - Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas. Jam vadovaujant Konstitucijos projektas galutinai parengtas balsavimams 1992 m. rudenį ir, priėmus referendume, Lietuvos Konstitucija jo promulguota bei paskelbta tų metų lapkričio 6 d. Be to, 1990-1991 m. V. Landsbergis buvo Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas.
1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai paskelbus Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, Landsbergis tapo pirmuoju atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovu. Jo lyderystė buvo itin svarbi sunkiais ir sudėtingais nepriklausomybės pirmaisiais metais, kai Lietuva susidūrė su ekonomine blokada, politiniu spaudimu ir Sausio 13-osios įvykiais. Jo gebėjimas ryžtingai ir diplomatiškai veikti tarptautinėje arenoje padėjo įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę. Landsbergis dažnai vadinamas „laisvės architektu“, nes jo politinė vizija ir atkaklumas padėjo Lietuvai tapti nepriklausoma valstybe.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Jo vadovaujama Lietuva atsispyrė SSRS blokadai ir ginkluotam smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą, taip pat 1992 m. Per 1992 m. spalio-lapkričio mėn. rinkimus Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos - Tėvynės Santaros balsuotu sprendimu veikė kaip parlamento opozicijos vadovas. 1996 m. spalio mėn. išrinktas Seimo nariu Kauno kaimiškojoje apygardoje ir 1996 m. lapkričio 25 d.
Tolesnė politinė veikla ir apdovanojimai
1993 m. gegužės 1 d. įsteigiant Lietuvos konservatorių partiją - Tėvynės Sąjungą, išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 m. Nuo 2003 m. - Tėvynės Sąjungos Prezidiumo narys, 2003-2013 m.
Per 2000 m. rinkimus ketvirtą kartą išrinktas Lietuvos parlamento nariu ir iki 2004 m. 2003-2004 m. Vytautas Landsbergis buvo ir Europos Parlamento stebėtojas, o 2004-2014 m. - visateisis Europos Parlamento narys.
Už nuopelnus Lietuvai Vytautas Landsbergis apdovanotas Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinu (1998), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio žymeniu (1998), Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine (2003). 2004 m. jam paskirta JAV Lietuvių fondo Dr. Antano Razmos vardo Visuomeninė premija (JAV). V. Landsbergis apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija (2011), Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (2012), LTOK Olimpine žvaigžde.
V. Landsbergio visuomeninė-politinė veikla greit atkreipė tarptautinį dėmesį. 1991 m. jam paskirtos Norvegų Tautos taikos, Prancūzijos Fondation du Future premijos, Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo apdovanojimas, Lenkijos skautų sąjungos garbės kryžius. 1992 m. jis gavo Vokietijos Hermann-Ehlers premiją, o 1994 m. - Katalonijos Kultūros Fondo 9-ąją tarptautinę Ramon Llull premiją. 1995 m. V. Landsbergis tapo Vokietijos šaulių Šv. Sebastijono ordino kavalieriumi. 1997 m. apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono II laipsnio ordinu. 1998 m. jis gavo Italijos Vibo Valentia “Liudijimo” premiją už įnašą į Lietuvos išsilaisvinimą ir buvo apdovanotas Norvegijos Karališkojo Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi. 1999 m. Vytautas Landsbergis apdovanotas Lenkijos Respublikos Didžiojo Kryžiaus ordinu, UNESCO medaliu už indėlį demokratijos plėtojime bei kovoje už žmogaus teises, Maltos ordino Nuopelnų ordino Didžiuoju kryžiumi, Graikijos Garbės ordino Didžiuoju Kryžiumi, Komunizmo Aukų Memorialo Fondo Trumano-Reigano Laisvės apdovanojimu; 2000 m. - Frankofonijos Plejados ordinu (Prancūzija); 2001 m. - Trijų Žvaigždžių (2 laipsnio) ordinu (Latvija); 2002 m. - Marijos žemės kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu (Estija), 2003 m. - Vokietijos Saksonijos žemės parlamento Konstituciniu medaliu, ir Baltijos Asamblėjos medaliu; 2004 m. - Ašafenburgo Narsos premija (Vokietija). 2005 m. Europos Liaudies partijos - Europos demokratų grupė Europos Parlamente apdovanojo V. Landsbergį Roberto Schumano medaliu. 2006 m. apdovanotas Europos Nuopelnų medaliu (Liuksemburgas). Už ilgametę veiklą skatinant dialogą Europoje 2007 m. V. Landsbergis apdovanotas Karlo IV Europos medaliu (Vokietija, 2007); 2008 m. -Orange-Nasau Riterio Didžiuoju kryžiumi (Nyderlandai); 2009 m. - Šv. Jurgio ordinu (Gruzija); 2012 m. - Vengrijos Respublikos Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi; 2013 m. - Nacionalinio demokratijos paramos fondo apdovanojimu „už tarnybą demokratijai“ (JAV); 2014 m. - Gusi Tarptautine taikos premija (Filipinai); 2015 m. - Rumunijos Karūnos ordinu; 2016 m. - Prancūzijos Garbės legiono Didžiuoju kryžiumi, 2016 m.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Garbės vardai ir pripažinimas
1991 m. V. Landsbergis tapo Čikagos Lojolos universiteto teisės garbės daktaru, o 1992 m. - Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto Kaune filosofijos garbės daktaru ir Weberio universiteto humanitarinių mokslų garbės daktaru (JAV). 1992 m. jis nominuojamas Yale universiteto (JAV) teisės daktaru, tačiau negalėjo nuvykti. 1997 m. V. Landsbergis tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru bei Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos akademiku, 1998 m. - Vilniaus Gedimino Technikos universiteto garbės nariu, 2000 m. - Lietuvos Teisės Akademijos ir Helsinkio universiteto (Suomija) garbės daktaru, Kardifo universiteto (JK) garbės nariu; 2001 m. - Sorbonos universiteto (Prancūzija) garbės daktaru, 2003 m. - Lietuvos Dailės Akademijos garbės daktaru; 2004 m. - Šv. Luko Akademijos (Nyderlandai-Vokietija) garbės daktaru. 2007 m. V. Landsbergiui suteiktas Turino miesto (Italija) garbės piliečio vardas. 2011 m. jis tapo Ilia Valstybinio universiteto (Gruzija) garbės daktaru, 2012 m. - Viešojo administravimo akademijos (Azerbaidžanas) garbės daktaru; 2013 m. - Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos garbės daktaru; 2015 m.
Šeima
Vytauto Landsbergio žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė (1930-2020) - pianistė, buvo Lietuvos Muzikos Akademijos profesorė. Dvi dukros - Jūratė ir Birutė - muzikės. Sūnus Vytautas - literatas ir filmų režisierius.
Vytautas V. Landsbergis: Sūnus, sekantis tėvo pėdomis
Vytautas V. Landsbergis, gimęs 1962 m. gegužės 25 d., yra ne tik žymaus politiko sūnus, bet ir talentingas kūrėjas, režisierius, rašytojas ir atlikėjas.
1979-1985 m. studijavo Vilniaus universitete, Filologijos fakultete, kur įgijo Lituanisto diplomą. 1987-1990 m. studijavo kino režisūrą Tbilisio Š.Rustavelio teatro instituto Kino fakultete. 1991 m. stažavosi Niujorke, JAV Antologinių filmų Archyve (vadovas Jonas Mekas). 1996 m. stažavosi LEEDS (Anglija) jaunųjų Europos teatro režisierių kursuose.
Nuo 1980 m. jis rašė eilėraščius, vėliau ėmė kurti Vytės Nemunėlio personažo Rudnosiuko istorijas ir kitas pasakas vaikams bei suaugusiems. Nuo 1980 m. pasirašinėja su raide V tarp vardo ir pavardės, kad nebūtų painiojamas su tėvu V. Landsbergiu. Nuo 1999 m. V. V.
V. V. Landsbergis taip pat rašo pjeses, kurias pats ir stato įvairiuose šalies teatruose ar burdamas pastatymų trupes, taip pat režisuoja kitus pastatymus šalies teatrų scenose. Svarbiausi V. V.
Nuo 2005 m. V. V. Landsbergis yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
V. V. Landsbergis kuria dainas ir jas pats jas atlieka, pritardamas gitara. Jis išleido savo dainų garso įrašų plokšteles: "Kaimiečių mantros" (2004 m.), "Žiauriai gražūs romansai" (2005 m., kitas leidimas - 2013 m.), "Aš visai nežinau kodėl" (2006 m.), "Angelas ant stogo" (2006 m.), "Sapnas" (2007 m.), "Trylika brolių" (2009 m.), įgarsino pasaką "Dominyko meilė" (2006 m.).
2003 m. V. V. Landsbergis įsigijo sodybą ir nuo to laiko su pertraukomis 2003-2016 m. gyveno ir kūrė Anykščiuose. 2010-2014 m. jis rengė edukacines programas šalies moksleiviams muziejuje - memorialiniame Antano Žukausko-Vienuolio name. 2006-2012 m. jis buvo Pasaulio anykštėnų bendrijos Anykščių kolegijos narys.
tags: #kada #gime #vytautas #lansbergis