Pirmasis kūdikio susitikimas su sveikatos priežiūros sistema įvyksta iškart po gimimo. Vėliau tėvai turi užregistruoti naują šeimos narį pas pediatrą arba šeimos gydytoją, lankytis profilaktiškai ir skiepyti. Kai kurie tyrimai ir paslaugos yra nemokami, o už kai kuriuos reikia mokėti. Tad ką turėtų žinoti tėvai susilaukę naujagimio?
Visuotiniai naujagimių patikrinimai
Siekiant kuo anksčiau įsitikinti, ar naujagimis yra sveikas, ligoninėje gimusiam naujagimiui nedelsiant atliekami tyrimai dėl paveldimų medžiagų apykaitos ligų. Šis patikrinimas yra labai svarbus, nes jo metu gali būti nustatytos ligos ir sveikatos būklės, kurioms esant vaikui reikės didesnės priežiūros ar gydymo. Gimusiu kūdikiu pasirūpins medikai, kurie patikrins jo sveikatą dėl hipotirozės, fenilketonurijos, galaktozemijos ir adrenogenitalinio sindromo. Taip pat bus patikrintos naujagimio akys ir klausa. Jei įtariamas klausos sutrikimas, naujagimis bus siunčiamas otorinolaringologo konsultacijai.
Prisirašymas pas šeimos gydytoją
Visi tėvai turi teisę pasirinkti, kurioje gydymo įstaigoje ir pas kurį gydytoją norės lankytis su savo naujagimiu. Prašymą dėl naujagimio registracijos turi pasirašyti vienas iš tėvų, o tai atlikus, registruojamas sutikimas lankytis pas pasirinktą gydytoją. Jei tėvai nežino, pas kurį konkretų gydytoją nori gydytis, gydymo įstaiga gali jį paskirti.
Skiepai
Kiekvienas Lietuvoje gyvenantis vaikas gali būti nemokamai paskiepytas nuo pavojingų infekcijų ir kitų ligų, kuriomis sergama dažniausiai. Tėvai turi teisę nuspręsti, ar skiepyti vaiką, ar vis dėlto skiepų atsisakyti. Tačiau labai svarbu žinoti, kad skiepai yra efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų.
Gydymas namuose
Šeimos gydytojo paslaugos gali būti teikiamos namuose. Tai labai svarbu tuo atveju, jei vaikas netikėtai suserga ir nuvykti su juo į gydymo įstaigą yra sudėtinga. Tačiau labai svarbu žinoti, kad dėl tokių paslaugų teikimo nusprendžia gydymo įstaiga. Todėl prieš registruojantis pas šeimos gydytoją, tėvams svarbu išsiaiškinti, kokia tvarka galioja konkrečioje gydymo įstaigoje ir kokiais atvejais gydytojas gali atvykti į namus.
Taip pat skaitykite: Vaikų apgamų chirurgija
Profilaktiniai patikrinimai pagal amžių
Sveikata 1-6 mėn. kūdikiams tikrinama 1 kartą per mėnesį. Kiekvieno apsilankymo metu gydytojas įvertina kūdikio sveikatos būklę, fizinę būklę pagal atitinkamą ūgio ir svorio kitimo diagramą, nubrėžiama asmeninė augimo kreivė, o 3 mėn. ir 6 mėn. atliekami tam tikri papildomi vertinimai.
Antrąjį vaiko gyvenimo pusmetį, t.y. 7-12 mėnesiais, kūdikio sveikata tikrinama 2-3 kartus. Kiekvieno apsilankymo metu gydytojas įvertina kūdikio sveikatos būklę, atkreipia dėmesį į regėjimo organus, klubo sąnarių būklę, fizinę būklę pagal atitinkamą ūgio ir svorio kitimo diagramą, nubrėžia asmeninę augimo kreivę, o 9 mėn. atliekami tam tikri papildomi vertinimai. Gydytojas visiems 9-12 mėn.
Kiekvieno apsilankymo metu gydytojas įvertina vaiko sveikatos būklę, o 12 mėn.,18 mėn., 24 mėn., 36 mėn., 48 mėn. atliekami tam tikri papildomi vertinimai. Pirmais gyvenimo metais profilaktinis šlapimo tyrimas nėra numatytas sveikatos apsaugos ministro įsakyme. Pirmasis profilaktinis šlapimo tyrimas skiriamas visiems 12-18 mėn.
Daugiausia tyrimų bus atlikta būsimam pirmokui. Pagal Vaikų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą, vaiko gydytojas 6-7 metų vaikams turi atlikti ir įvertinti: bendrą kraujo tyrimą, šlapimo tyrimą, tyrimą dėl helmintozių (kirmėlių), elektrokardiogramą, o akių ligų gydytojas turi įvertinti refrakciją, regėjimą (žvairumas, astigmatizmas, įgimtos anomalijos).
4-6 mėn. kūdikiui, priskirtam rizikos grupei, 1 kartą skiriamas bendras kraujo tyrimas. Nors sveikatos apsaugos ministro įsakyme neparašyta, bendrą kraujo tyrimą reikėtų atlikti visiems išnešiotiems 4-6 mėn. 15-18 mėn. Pagal SAM reglamentus, jei vaikas sveikas, jam kraujo tyrimas priklauso tik kas 3 metus. Iš tiesų kraujo tyrimą reikėtų atlikti bent kartą per metus. Labiausiai vaikus reikia stebėti dėl mažakraujystės. Kartais nepakanka net bendrojo kraujo tyrimo, kuris atliekamas poliklinikose, nes reikia sužinoti feritino kiekį kraujyje. Kai sumažėja hemoglobino, tai jau ženklas, kad geležies atsargų organizme nebeliko. Kartais hemoglobino rodikliai atitinka normas, ir bendras kraujo tyrimas jokios mažakraujystės nerodo.
Taip pat skaitykite: Sveikatos problemos vaikams Panevėžyje
Vizitas pas gydytoją: praktiniai patarimai
Grįžus su naujagimiu iš ligoninės, reikėtų paskambinti į poliklinikos, kurioje vėliau pageidausite lankytis, registratūrą ir informuoti apie gimusį naujagimį bei susitarti dėl jo lankymo namuose. Reikėtų žinoti, kad naujagimį lankantis sveikatos specialistas yra įpareigotas įvertinti šeimos socialinį ir psichologinį pasirengimą. Kūdikiui iki 1-erių metų poliklinikoje dažniausiai tenka lankytis kartą per mėnesį. Svarbu prisiminti, kad įvairios medicininės procedūros (pavyzdžiui, kraujo tyrimai, skiepai ir kt.) nėra privalomos.
Ruošiantis į polikliniką, reikėtų pasiimti:
- Asmens tapatybės dokumentą.
- Vaiko gimimo liudijimą.
- Medicininę kortelę (jei turite).
- Vienkartinę palutę.
- 2 vienkartinius ar daugkartinius neperšlampamus paklotus.
Ne visose poliklinikose yra galimybė su vežimu nusigauti iki pat gydytojo kabineto. Vežimas gali netilpti į liftą, o kai kuriose poliklinikose vežimus prašoma palikti rūbinėje, kad „neneštumėte“ purvo nuo ratų. Naujagimį vertėtų aprengti kuo patogiau, kad būtų galima kuo greičiau nurengti. Naujagimį aprenkite sluoksniais, kad sušilus būtų patogu vieną ar kitą sluoksnį nurengti. Idealu, kad mažylis prieš užeinant į gydytojo kabinetą būtų pamiegojęs ir pavalgęs. Ruošiantis apsilankymui pas gydytoją rekomenduojama iš anksto susirašyti visus rūpimus klausimus apie vaiko sveikatą, priežiūrą, higieną, skiepijimą ir kt.
Kada kreiptis į specialistus?
Šeimos gydytojas dažnai matydamas jus ir jūsų kūdikį gali patarti, ko jums reikia labiausiai. Tačiau kada vien šeimos gydytojo konsultacijos nepakanka? Galima būtų teigti, jog sveikiems kūdikiams visiškai pakanka ir šeimos gydytojo apžiūrų, tačiau kiekvienas turintis praktikos gydytojas žino, kad yra geriau dešimt kartų patikrinti, nei vieną kartą suklysti. O ypač, kai kalba eina apie kūdikius.
Išties, šeimos gydytojo praktikoje tapo kasdienybe iki metų laiko kūdikius parodyti kai kuriems gydytojams specialistams nesant ir net neįtariant jokios patologijos, kitaip tariant - sveikus kūdikius. Tai gydytojai: kardiologas, ortopedas-traumatologas, oftalmologas bei, kai kuriais (ne visais) atvejais ir neurologas.
Taip pat skaitykite: Kulikausko veiklos apžvalga
Vaikų kardiologas
Širdies ūžesys gali būti išgirstamas 77-99 proc vaikų, tačiau tik <1 proc vaikų populiacijos serga širdies ligomis. Dažniausiai girdimi vadinamieji funkciniai ūžesiai, kurie atsiranda dėl vaiko kūno sandaros, normalių anatominių ypatumų, nerandant jokios širdies ydos. Dažniausiai šie ūžesiai išnyksta savaime, gali būti rekomenduojamas tik profilaktinis stebėjimas. Todėl šeimos gydytojas, išgirdęs širdies ūžesį dažniausiai rekomenduoja kardiologo konsultaciją su širdies echoskopija, kad širdies ydos galimybė būtų atmesta specialisto bei numatomas poreikis tolimesniam stebėjimui ar gydymui.
Vaikų ortopedas traumatologas
Kiekvienos naujagimių bei kūdikių profilaktinės apžiūros metu yra tikrinamas šlaunų atitraukimas (gydytojų praktikoje vadinamas klubų atvedimu) bei šlaunų ir sėdmenų raukšlių simetriškumas. Dviems - trims naujagimiams (patologija dažnesnė mergaitėms) iš 100 yra diagnozuojama klubų displazija, kurios ankstyva diagnostika yra viena iš efektyvaus gydymo priežasčių. Todėl šeimos gydytojo praktikoje jau tampa įprasta pirmaisiais dviem gyvenimo mėnesiais kūdikiui atlikti klubų sąnarių echoskopiją, kuri yra šios patologijos auksinis diagnostikos metodas. Tam reikalinga gydytojo ortopedo - traumatologo konsultacija. Diagnozavus klubų displaziją anksti, pakanka 8 - 16 savaičių trukmės gydymo Freiko - Pavliko pagalvėlėmis, o sunkesniais atvejais - prireikia ir operacijos.
Oftalmologas (Akių ligų gydytojas)
Yra patariama kiekvieną vaiką iki vienerių metų (dažniausiai 8 -10 mėnesių amžiaus) nusiųsti gydytojo oftalmologo konsultacijai. Akių ligų gydytojo kabinete yra patikrinama mažylio rega: stebimi jo akių judesiai, yra įvertinama akių refrakcija bei akių dugno būklė. Tokio amžiaus vaikams objektyviai įvertinti regos negalime, tačiau įtariant bet kokią akių patologiją (pvz., pastebėjus žvairumą) kūdikį gydytojas oftalmologas gali konsultuoti ir anksčiau nei 8-10 mėnesių amžiuje bei spręsti dėl tolimesnio stebėjimo. Tyrimų duomenys rodo, kad vaikų amžiaus grupėje iki 17 m. beveik 19 proc. turi regėjimo sutrikimų.
Vaikų neurologas
Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas vystosi lėčiau, o galbūt jūsų nėštumas buvo sunkus ir vaikelis gimė neišnešiotas - nebijokite paprašyti šeimos gydytojo, kad parodytų jūsų mažylį gydytojui neurologui. Dažniausiai tai nereiškia, jog kūdikis serga rimtomis neurologinėmis ligomis, nes praktika rodo, jog kiekvienas vaikas vystosi skirtingai ir ne kiekvienas vaikas atitinka vadovėlinį variantą, tačiau bet kokios pakitusios būklės ankstyva diagnostika yra geriau, nei vėlyva.
Alergijos
Alergija gali pasireikšti bet kokiame amžiuje. Pirmieji alergijos požymiai 60 proc. žmonių atsiranda vaikystėje (iki 4-5 metų). Anksti prasidėjusios alerginės ligos tai paūmėdamos, tai aprimdamos dažnai kamuoja visą gyvenimą - tampa lėtinėmis. Alergija maistui 2-3 kartus dažniau pasitaiko vaikams nei suaugusiesiems. Įvairių autorių duomenimis, nustatoma 6-8 proc. mažų vaikų iki 3 metų, 3-5 proc. vyresnių vaikų, 1-3 proc. suaugusiųjų. Maži vaikai dažniau alergiški karvės pieno, kiaušinių, sojų baltymams, kviečiams, mokyklinio amžiaus vaikai - žuvies baltymams, žemės ir medžių riešutams, vaisiams, daržovėms. Alergija maistui kūdikystėje dažnai pasireiškia tokia forma, kaip atopinis dermatitas ir virškinimo sutrikimai.
Augdamas vaikas įsijautrina įkvepiamiesiems alergenams, todėl gali susirgti bronchų astma ir (arba) alerginiu rinitu. Kūdikių ir vaikų viršutinis odos sluoksnis yra plonesnis, todėl oda yra jautresnė nei suaugusiųjų, prakaito ir riebalų liaukos veikia silpniau, oda pralaidesnė, ją labiau veikia saulės spinduliai. Dėl visų šių priežasčių kūdikių ir vaikų oda labiau pažeidžiama ir linkusi išsausėti. Per sausą ir pažeistą odą lengviau patenka įvairios cheminės medžiagos, kurios gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą. Taigi, alerginis bėrimas kūdikiui yra pakankamai dažnas. Per pažeistą odą sergantieji atopiniu dermatitu gali įsijautrinti įkvepiamiems alergenams (pvz. namų dulkių erkėms), o tai gali skatinti bronchų astmos, alerginio rinito vystymąsi. Paauglystės laikotarpiu padidėja alergija aplinkos alergenams.
Virškinimo problemos
Vaikų virškinimo sistemos sutrikimai - antroji, dažniausia patologija po kvėpavimo takų ligų. Pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas yra dažniausiai išsakomi nusiskundimai. Vaiko amžius - vienas svarbiausių veiksnių, padedančių nustatyti sutrikimo priežastį. Virškinamojo trakto funkcija kinta su amžiumi, taigi kas naujagimiui ar kūdikiui yra fiziologiška, vyresniam vaikui jau gali būti patologiška.
Naujagimių ir kūdikių dažniausios mitybos ir virškinimo problemos - atpylinėjimas ir vėmimas, kūdikių diegliai ir kolikos, dažnas tuštinimasis ir viduriavimas, vidurių užkietėjimas dažniausiai susitvarko sureguliavus mamos mitybą ar parinkus tinkamus kūdikiui produktus.
Vaikai dažniau skundžiasi virškinimo sistemos sutrikimais, kurie pasireiškia dėl netinkamos mitybos, maisto paruošimo, saugojimo, ypač vasarą, kelionių ar iškylų metu. Jiems būdingi virškimo sistemos sutrikimai yra bakterinės kilmės, žarnyno uždegimo: salmoneliozė, kampilobakteriozė, hercinijozė.
Uždegiminės žarnyno ligos dažniau diagnozuojamos vėlyvoje vaikystėje ir paauglystėje. Skrandžio uždegimas (ūminis gastritas) būdingas 2-10 metų amžiaus vaikams. Laiku ir tinkamai gydant vaiko ūminį pažeidimą, kitaip nei suaugusiesiems, vaikų skrandžio ląstelės atsigauna ir atsinaujina maždaug per 20-30 dienų.
Lėtinės virškinamo trakto ligos dažniau diagnozuojamos paauglystėje. Kelias savaites ar net mėnesius užsitęsęs pykinimas, viduriavimas ir pilvo skausmai - ženklas, jog paauglys serga lėtine liga. Vaikai serga ir pankreatitu, tačiau ši liga dažniau pasireiškia dėl įgimtų medžiagų apykaitos problemų.
Paauglystėje pasireiškantys valgymo sutrikimai, anoreksija ir bulimija, dažniausiai kyla dėl emocinių problemų, kurias svarbu laiku pastebėti ir užkirsti kelią savo sveikatos žalojimui bei rasti kitų specialistų pagalbą.
Dar viena vaikams nustatoma virškinamo trakto liga - celiakija, kai organizmas netoleruoja tam tikrų grūduose esančių baltymų, apibendrintai vadinamų gliutenu. Celiakija - įgimta, paveldima virškinamojo trakto liga, dažniausiai prasidedanti pirmaisiais gyvenimo metais ir pasireiškia įvairaus amžiaus žmonėms.
Regėjimo patikrinimai
Įprastai pirmąkart regėjimą tikrina gydytojas oftalmologas kūdikiui iki jam sukanka 1 metai. Tačiau jei tėveliams kyla įtarimų, kad kūdikio akims kažkas negerai, reikėtų nedelsti. Jei nėra jokių įtarimų, antrąkart tikrinama vaikui sulaukus 3 m., trečiąkart - 6 m. Vaikui ruošiantis lankyti mokyklą, regėjimo aštrumą tikrina šeimos gydytojas kartą per metus. Tačiau jei nustatyta kokia nors akių liga, jos gali būti tikrinamos ir du kartus per metus ar net kas trys mėnesiai, jei to reikia.
Tėveliams reikėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas neprieina pernelyg arti televizoriaus, žiūri iš arti, prisikišęs. Dėl regėjimo patikrinimo reikėtų kreiptis į gydytoją, jei vaikas žiūri į objektą šonu. Kad yra regėjimo patologija, galima spręsti ir iš vaiko nuotraukų. Pavyzdžiui, jei nuotraukose, kurios darytos fotoaparatu su fotoblykste, nematyti raudonų akių ar viena akis raudona, o kita - ne. Reikia nuolat stebėti, ar nėra vienokių ar kitokių požymių, rodančių silpną vaiko regėjimą. Juos pastebėjus delsti negalima. Gydytojas, patikrinęs vaiko regėjimą ir pradėjęs laiku gydyti, gali ne tik sustabdyti jo silpnėjimą, bet dažnai ir visiškai atkurti.
Kontaktiniai lęšiai vaikams
Ar gali vaikas nešioti kontaktinius lęšius, labai priklauso nuo to, ar jis sugeba tinkamai pats juos įsidėti ir išsiimti. Taip pat labai svarbu higieniniai įpročiai. Regėjimą koreguojančius kontaktinius lęšius vaikai sugeba patys įsidėti ir išsiimti nuo 12-13 metų. Amžiaus apribojimų nėra. Svarbu vaiko motyvacija ir organizmo toleravimas. Dabar jau galima įsigyti labai kokybiškų, orui laidžių kontaktinių lęšių. Bet kokio amžiaus vaikai, netgi kūdikiai, gali nešioti akinius arba kontaktinius lęšius.
Akinių rėmeliai vaikams
Tėveliams, kurių vaikai nešioja akinius, noriu patarti, kad leistų vaikams patiems išsirinkti akinių rėmelius. Vaikams iki 2 m. geriau parinkti akinių rėmelius iš lengvo ir lankstaus plastiko. Jie lengvai prisitaiko prie veido, nesideformuoja, nelūžta, nevaržo vaiko. Aktyviems vaikams nepamesti akinių padeda prie jų pritvirtinta elastinga juostelė. Polikarbonato (plastikiniai) lęšiai rekomenduojami visiems vaikams, ypač sportuojantiems. Vaikams, kurie turi didelę toliaregystę ar trumparegystę, rekomenduotini aukšto indekso (išploninti) akinių lęšiai, nes jie plokštesni ir lengvesni, mažiau iškraipo vaizdą lęšių kraštuose, be to, ir atrodo estetiškiau. Naujagimiams, kurie gimsta sirgdami katarakta, jau pirmosiomis gyvenimo savaitėmis atliekama operacija. Jos metu pašalinamas drumstas lęšiukas. Kas tinka konkrečiam vaikui, geriausiai gali patarti akių gydytojas.
tags: #ka #tikrina #chirurgas #naujagimiams