Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Juozo Remeikio biografiją. Jame aptariami svarbiausi jo gyvenimo įvykiai ir veikla, kuri turėjo įtakos Lietuvai.
Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai
Apie ankstyvąjį Juozo Remeikio gyvenimą ir mokslus informacijos pateikta nedaug. Žinoma, kad jis mokėsi Šiaulių gimnazijoje.
Kunigystės kelias
1890 m. J. Remeikis baigė studijas. 1890-1894 m. jis dirbo Panevėžio realinės mokyklos kapelionu, o 1894-1896 m. buvo Šiaulių gimnazijos kapelionas. Šiuo laikotarpiu jis aktyviai priešinosi carinės Rusijos valdininkų vykdomai prievartai, skatinusiai katalikus mokinius lankyti cerkvę. Jis taip pat drąsino gimnazistus priešintis lietuvių vertimui stačiatikiais ir rusinimui.
Persekiojimas ir tremtis
Už savo veiklą J. Remeikis buvo nubaustas ir 1896 m. lapkričio 24 d. uždarytas į Kretingos vienuolyną, kur praleido daugiau nei pusantrų metų - iki 1898 m.
Tolesnė kunigo tarnystė
Išleistas iš vienuolyno, 1898-1902 m. J. Remeikis tarnavo vikaru Lyduokiuose (Ukmergės r.), 1902-1907 m. buvo Karsakiškio (Panevėžio r.) Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios kunigas filialistas. Nors jis visą laiką carinės administracijos buvo sekamas, palaikė ryšius su Ukmergės vikaru Vladu Opulskiu ir kartu platino draudžiamą lietuvišką spaudą.
Taip pat skaitykite: Juozas Žymantas: svarbiausi faktai
Indėlis Karsakiškio bažnyčiai
1902-1905 m. jis naujai įrengė Karsakiškio bažnyčią: jo rūpesčiu buvo sudėtos naujos grindys, nupirkti ir sumontuoti vargonai, įsigyti nauji varpai, kurie per Pirmąjį pasaulinį karą buvo išvežti į Rusiją ir nebegrįžo į Karsakiškį.
Tarnystė Kurkliuose
Atvykęs 1907 m. birželį, 1907-1910 m. J. Remeikis buvo Kurklių (Anykščių r.) Šv. Jurgio parapijos klebonas. Kurkliuose jis ugdė vikarus: 1907 m. - Antaną Keraitį ir Antaną Strazdą, 1908-1909 m. - Juozapą Šapalą, 1909-1910 m. - Stanislovą Žukauską.
Veikla Tryškiuose ir Subatėje
1910-1915 m. jis tarnavo Tryškių (Telšių r.) Švč. Trejybės parapijos klebonu. Tryškiuose apie 1912-1913 m. jis įsteigė slaptą mokyklą, kurioje apie 5 mėnesius buvo mokomi vaikai. Carinės Rusijos administracijai išaiškinus ir uždarius nelegalią lietuvišką mokyklą, dvasininkas buvo 1913 m. 1915 m. J. Remeikis pasikeitė vietomis su kunigu Juozapu Butėnu ir 1915-1920 m. buvo Subatės (Latvija) Šv. arkangelo Mykolo katalikų parapijos klebonas.
Tarnystės pabaiga Lietuvoje
1920-1921 m. jis buvo Kriaunų (Rokiškio r.) klebonas, kol 1921 m. Pasitaisius sveikatai, 1922-1931 m. jis tarnavo Vadoklių (Panevėžio r.) Švč. Nusilpus sveikatai, nuo 1931 m. J. Remeikis liko altarista, gyveno įvairiose parapijose, senatvę praleido Varlaukio altarijoje. Nuo 1935 m. lapkričio 1 d. J. J.
Literatūrinis palikimas
J. Remeikis paliko reikšmingą literatūrinį palikimą, rašydamas religines knygas ir dramas. Jo kūryba apima:
Taip pat skaitykite: Muzika ir Juozas Kuraitis
- 1906 m. - "Katechetiški pamokymai" (antroji dalis).
- 1907 m. - "Šventa išpažintis arba spavėdnė: penkios jos dalis: Atlaidai".
- 1931 m.
- 1932 m. - "Katalikų tikybos vadovėlis: Dešimtis dievo. Penki bažnyčios įsakymai. Nuodėmės. Krikščioniškoji dorybė ir tobulybė. Poteriai: skiriamas 3-am, 4-am liaudies mokyklos sk. ir gimnazijos l kl.", "Katalikų tikybos vadovėlis: "Tikiu į dievą tėvą": skiriamas liaudies mokyklų 4-am skyriui ir gimnazijos 2-ai klasei", "Katalikų tikybos vadovėlis: Dievo malonė. Septyni sakramentai. Atlaidai".
- 1939 m. - "Bajoro sapnas" (trijų veiksmų drama), "Jaunimo teismas" (drama), "Kad tu, gude, nesulauktum: Lietuvos mokykl. jaunimo idealų šešėly" (penkių veiksmų drama).
Mirtis
J. Remeikis mirė 1944 m.
Taip pat skaitykite: Apie Žemaitę