Šiame straipsnyje panagrinėsime Jolantos Uspaskich gimimo datą, gyvenimo kelią, verslo pasiekimus ir asmenines įžvalgas. Remiantis žurnalo „Stilius“ interviu, išsakytos mintys yra aktualios ir šiandien, įdomios tiek verslininkams, tiek jaunoms merginoms, tiek brandžioms moterims.
Pagrindinė informacija apie J. Uspaskich
Jolanta Blažytė-Uspaskich gimė 1965 m. gegužės 1 d. Kaune. Straipsnio rašymo metu jai buvo 44 metai. Ji buvo ištekėjusi už Viktoro Uspaskicho, žymaus politiko, buvusio ministro ir europarlamentaro. Jie augino dvi dukras - Laurą (16 m.) ir Justę (7 m.). J. Uspaskich yra koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė ir viena turtingiausių moterų Lietuvoje.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Jolantos tėvai buvo inžinieriai. Mama dirbo visuomeninio maitinimo sistemoje, todėl šeima galėjo lengviau verstis. Jolanta prisimena, kad namuose netrūkdavo skanumynų ir net vaisių žiemą. Po vidurinės mokyklos J. Blažytė baigė statybos inžinerijos studijas Kauno politechnikos institute. Nors širdyje jautėsi humanitarė, mokytojai įtikino, kad ji puikiai moka tiksliuosius mokslus. Rinkdamasi specialybę, ji stengėsi atsižvelgti į tai, kas ateityje atneš daugiausia naudos.
Verslo kelias ir „Vikonda“
Dirbti J. Uspaskich pradėjo būdama 23-ejų metų, iškart po to, kai baigė KPI. Ji dirbo inžinerinio pobūdžio darbą „Kauno dujotiekio statyboje", kur susipažino su būsimu verslo partneriu ir koncerno „Vikonda" bendraturčiu Viktoru Uspaskich. Baigusi studijas, J. Blažytė buvo paskirta tiesti dujotiekį, tikrinti vamzdžius, ar nėra broko. Neilgai trukus simpatija išaugo į meilę. Naująjį širdies draugą palankiai sutiko ir J. Blažytės tėvai, su kurių palaiminimu jiedu netrukus sumainė aukso žiedus.
Tais laikais, sako J. Blažytė, vienintelis būdas gerai materialiai gyventi buvo turėti savo verslą. V. Uspaskich turėjo praktinės patirties, ryšių, klientų, J. Blažytė - visus pažymėjimus. Plečiantis verslui, J. Blažytė nusprendė savo uždarbiu pasidalyti ir su vargingesniais - įkūrė paramos fondą „Viltis Vikonda“.
Taip pat skaitykite: Vertėjos Jolantos Bivainytės gyvenimas
Kelionės ir įspūdžiai
Ponia Jolanta, ilgai nebuvote Lietuvoje. Kur keliavote ir ką matėte? Keliavau į Azijos šalis - Taivaną ir Indoneziją. Tai buvo ir pažintinė, ir poilsinė kelionė; buvo šiek tiek darbų, tačiau nedaug. Norėjosi aplankyti būtent tas šalis, kurios buvo neįprastos ir nepažintos. Susižavėjau išsivysčiusiu Taivanu. Per itin trumpą laiką ši valstybė labai daug pasiekė. Vaikščiodama po dangoraižius, matydama pastatų didybę, pagalvojau, kad Europa turi į ką lygiuotis. Dažnai Azijos šalys skeptiškai vertinamos, tačiau aš susidariau priešingą nuomonę. Iš azijiečių daug ko galima pasimokyti. Kelionė truko dvi savaites. Vykome su darbo kolegomis. Mes buvome dvi savaites. Puoselėjame tokią tradiciją - kiekvienais metais su koncerno vadovais keliaujame į kokią nors egzotišką šalį.
Dalyvavimas projekte „Šok su manimi“
Praėjo beveik mėnuo, kai nebešokate projekte „Šok su manimi“, ar pasiilgote šokių, plojimų, komentarų? Pasiilgau paties šokio ir nesakau, kad nešoku. Susitinku su buvusiu šokių partneriu (Gintaru Svistunavičiumi - aut. past.), ir mes dažnai pašokame. Kaip minėjau, pasiilgau šokio, o apie patį projektą galiu pasakyti tiek, kad jaučiu jam nostalgiją, ir tiek. Labai pasiilgau dalyvių, žmonių, su kuriais bendravau. Tai labai naudinga ir graži patirtis. Manęs dėmesys nevargina. Kartais malonu būti užkalbintai nepažįstamų žmonių ir padiskutuoti įvairiomis gyvenimo temomis.
Dauguma žmonių ligi šiol mano, kad iš šokių projekto pasitraukėte ne dėl skaudančios kojos, o dėl kitų priežasčių. Jau pasakiau priežastis. Pagrindinė - būtent skaudanti koja. Buvo ir kitų, šalutinių, priežasčių. Jei ne kojos skausmai, manau, dar būčiau dalyvavusi projekte kokius tris ar keturis kartus. Dainuoti tikrai nenorėčiau, nes man tai neįdomu. Šokti man patinka, todėl, be abejonės, sutikčiau dar kartą dalyvauti. Išmokau geriau šokti, ir tiek. Eidama į šį projektą, nesiekiau tapti populiaresnė.
Verslas ir finansai
J.Uspaskich galėtų sau leisti viską, ko širdis geidžia. O ką sau leidžia pasiturinti moteris? „Viską, ko noriu, labai gerai apgalvoju. Sakoma, kad pinigai suteikia laisvę. Pinigų nelaisvėje lyg kalėjime“, - sakė Jolanta. Jūs vadinama turtingiausia šalies moterimi. Ar šis titulas Jus kažkaip įpareigoja? Nieko neįpareigoja. Jis tiesiog yra ir tegul būna.
Jolanta mano, kad žmogų moko gyvenimo situacijos, o ne moralai. Jos dukros gyvens savarankiškai ir visko išmoks. Jolanta mano, kad intelektinį bei dvasinį kapitalą negali manipuliuoti.
Taip pat skaitykite: Jolantos Leonavičiūtės kelias
Santykių klausimai
Jūsų neerzina, kad dažniau esate pristatoma kaip politiko Viktoro Uspaskicho žmona, o ne kaip klestinti verslininkė? Kodėl mane tai turėtų erzinti, jei aš iš tikrųjų esu Viktoro Uspaskicho žmona? Aš pati žinau, ko esu verta. Jokie titulai, jokie pristatymai neturi reikšmės. Kokie gali būti santykiai, jei juos gali paveikti kažkokie rinkimai ar šokių projektai? Jei santykius keistų tokie dalykai, vadinasi, jie nieko verti. Aš nereaguoju į jokias kalbas. Tiesiog gyvenu savo gyvenimą, ir tiek. Jolanta Uspaskich mano, kad į santuoką reikia eiti ne tik kaip į malonumų klubą, bet ir kaip į gyvenimo mokyklą.
Ateities planai ir jubiliejus
Ar kada nors Jums kilo minčių eiti į politiką? Kol kas negalvoju. Artimiausius penkerius metus tikrai neketinu tapti politike. Aš neatmetu galimybės nuskristi ir į Mėnulį. Ar norėčiau? Aš daug ko norėčiau! Sėkmingai atlikti savo pagrindinę pareigą - būti laimingai. Nes tik laiminga moteris gali užauginti laimingus vaikus, turėti laimingą šeimą, sukurti laimingą verslą ir bendruomenę. To norėčiau palinkėti ir visoms Lietuvos moterims, ypač mamoms. Tai ir 25-osios pažinties su jos vyru, politiku Viktoru Uspaskichu, metinės. „Tai - asmeninė šventė. Ir gimtadienis, ir pažinties metinės“, - sakė ponia Jolanta. Šias dvi progas pora nusprendė atšvęsti su būriu artimiausių draugų, bičiulių, kolegų. Pasak Jolantos Uspaskich, tai asmeninė šventė, kuomet norisi pabūti artimiausių žmonių rate.
Švenčiu visus savo gimtadienius. Kiekvieną kartą pasidžiaugiu savo buvusiais pasiekimais ir mintyse susiformuoju naujus tikslus naujam gyvenimo etapui. Tai tarsi ritualas. Man labai svarbu, kad gimtadienis įvyktų gražioje aplinkoje. Mano jaunystės paslaptis labai paprasta: reikia tiesiog gyventi savo tikrajame amžiuje ir nesistengti būti nei jaunesnei, nei vyresnei.
Taip pat skaitykite: Kūryba, mada ir gyvenimas: Jolanta Talaikytė