Žmogaus elgesį ir savijautą lemia daugybė veiksnių, o kūdikiai, kaip naujos gyvybės atstovai, taip pat daro įtaką aplinkiniams. Šiame straipsnyje panagrinėsime priežastis, kodėl kai kuriems žmonėms gali nepatikti kūdikiai, remdamiesi moksliniais tyrimais, psichologinėmis įžvalgomis ir socialiniais aspektais.
Kūdikio Raidos Svarba: Fizinė ir Emocinė Gerovė
Darniai kūdikio ir vaiko raidai reikalinga ne tik fizinė priežiūra, bet ir emocinė bei socialinė gerovė. Tėvų elgesys, emocijos, gyvensena besilaukiant vaikelio ar netgi dar neužsimezgus naujai gyvybei kuria aplinką, kurioje pasitinkama į pasaulį ateinanti nauja gyvybė, ir palieka žymę vaiko raidoje. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad poros santykiai dar iki pastojimo, emocinis nėštumo priėmimas, motinos emocinė savijauta nėštumo metu bei po gimdymo, bei žalinga gyvensena yra susiję su kūdikio dažnu ir intensyviu verkimu, miego bei maitinimo sunkumais.
Lietuvoje Atliktas Tyrimas: Probleminis Elgesys Kūdikiams
2009 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose buvo pradėtas ilgalaikis čia gimusių kūdikių tyrimas, bendradarbiaujant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkams. Publikacijos autoriai G. Širvinskienė, N. Žemaitienė, E. Markūnienė, A. Zaborskis ir R. Jusienė išanalizavę 189 mamų ir jų kūdikių duomenis nustatė, kad maždaug kas trečiam trijų mėnesių kūdikiui ir kas penktam šešių mėnesių kūdikiui pasireiškė probleminis elgesys, apimantis tokius sunkumus kaip dažnas ir /ar intensyvus vaiko verkimas, miego, maitinimo ir kiti sunkumai. Tokiems sunkumams pasireiškus trijų mėnesių amžiuje buvo didelė galimybė, kad šie sunkumai bus dažnesni ir pusės metų amžiaus.
Mokslininkai nustatė, kad kūdikių probleminis elgesys buvo susijęs su jaunu motinos amžiumi, motinos ir tėvo neigiamomis emocinėmis reakcijomis į pastojimą, blogesniais poros santykius dar iki pastojimo, blogesne motinos emocine savijauta nėštumo metu bei po gimdymo. Tyrimo duomenys paneigia kartais iš moterų girdimą frazę: „Užsiauginsiu vaiką pati, nes svarbiausias juk tik mamos vaidmuo“. Šeimos santykiai nėra tik santykiai tarp vaiko ir mamos. Tai santykiai tarp vaiko, mamos ir tėčio. Nėštumas, kaip pasikeitęs gyvenimo etapas gali atnešti tiek džiaugsmo ar kitų teigiamų emocijų, tiek nerimo, nežinomybės. Todėl vyro ir tėčio vaidmuo yra itin svarbus ne tik tarpusavio santykiams, vienas kito supratimui, bet ir darniai kūdikio raidai, jo savijautai ir elgesiui.
Tyrimas parodė, kad jei poros santykiai iki nėštumo motinos vertinimu nebuvo geri, trijų mėnesių kūdikiai su probleminiu elgesiu susidurdavo 2,59 karto dažniau, o šešių mėnesių kūdikiai 3,06 kartus dažniau nei gerus santykius iki pastojimo turėjusiose porose. Santykiai iki pastojimo buvo netgi svarbesni už vėlesnius poros santykius nėštumo metu ir po gimimo. Taip pat tyrimas išryškino nėštumo planavimo ir emocinio nėštumo priėmimo svarbos skirtumus. Tai, ar nėštumas buvo planuotas ar ne, nebuvo susijęs su kūdikių probleminiu elgesiu.
Taip pat skaitykite: Teisės ir garantijos auginant neįgalų vaiką
Remiantis šio tyrimo rezultatais išleistas leidinys, kuris buvo išdalintas tyrimo dalyvėms: „Pirmieji vaiko gyvenimo metai: Lietuvoje atliekamo tyrimo rezultatai ir rekomendacijos tėvams ir specialistams“. Leidinyje tyrimo dalyvės galėjo rasti naudingos informacijos apie nėštumą ir kūdikių gimimą, su nėštumu susijusią emocinę savijautą, šeimos tarpusavio santykių, kūdikio fizinės, psichinės, socialinės sveikatos svarbą. Kūdikių emocijos svarbios visam vystymosi procesui.
Kūdikių Elgesio Ypatumai: Kas Gali Erzinti?
Kūdikių elgesys, nors ir natūralus, gali būti erzinantis kai kuriems žmonėms. Štai keletas aspektų, kurie gali sukelti neigiamas emocijas:
- Nepertraukiamas verkimas: Kūdikių verkimas yra pagrindinis komunikacijos būdas, tačiau nuolatinis ir intensyvus verkimas gali būti varginantis ir erzinantis.
- Priklausomybė nuo priežiūros: Kūdikiams reikia nuolatinės priežiūros, dėmesio ir pagalbos, o tai gali būti varginantis įsipareigojimas.
- Miego trūkumas: Kūdikių miego režimas dažnai būna chaotiškas, o tai gali sukelti miego trūkumą tėvams ir aplinkiniams.
- Ribotos bendravimo galimybės: Kūdikių bendravimo galimybės yra ribotos, o tai gali apsunkinti supratimą, ko jie nori ar ko jiems reikia.
- Fizinės užduotys: Kūdikių priežiūra reikalauja fizinių užduočių, tokių kaip maitinimas, vystyklų keitimas ir nešiojimas, o tai gali būti varginantis.
Psichologinės Priežastys: Kodėl Kūdikiai Gali Nepalikti Įspūdžio?
Yra keletas psichologinių priežasčių, kodėl kai kuriems žmonėms gali nepatikti kūdikiai:
- Asmeninės patirtys: Neigiamos patirtys su kūdikiais praeityje gali sukelti antipatiją.
- Prioritetai ir vertybės: Kai kuriems žmonėms karjera, asmeninis laikas ar kitos vertybės gali būti svarbesnės už vaikų auginimą.
- Baimė įsipareigoti: Kūdikių auginimas yra didelis įsipareigojimas, o kai kurie žmonės gali bijoti prarasti savo laisvę ir nepriklausomybę.
- Jautrumas triukšmui ir chaosui: Kai kurie žmonės yra jautresni triukšmui ir chaosui, o kūdikiai gali sukelti daug triukšmo ir netvarkos.
- Empatijos trūkumas: Kai kuriems žmonėms gali būti sunku suprasti ir užjausti kūdikių poreikius.
Jautrumo Pojūčiams Įtaka Kūdikių Elgesiui
Konsultuoja Vaikų ligoninės VšĮ VU ligoninės Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja vaikų neurologė Laima Mikulėnaitė. Chaotiška aplinka erzina visus. Niekam nepatinka, jei nežinome, kas mūsų laukia po akimirkos ir, priešingai, jaučiamės gerai ir saugiai, jei yra tam tikros nusistovėjusios taisyklės. Pažvelkite, gamtoje yra diena ir naktis, keturi metų laikai, kurie nuolat kartojasi. Mes esame pratę prie gamtos rimto, kaip ir prie susikurtų šeimos gyvenimo taisyklių. Netikėtumai gali žavėti, bet tik tada, kai jų nedaug, o kasdieniame gyvenime patikimiausia rutina. Net tie žmonės, kurie teigia, kad gyvena be dienotvarkės ir aiškaus ritmo, vis tiek jį turi. Galbūt gulasi ir kūdikį migdo vėlai, bet keliasi irgi vėlai. Tai jų šeimos ritmas, kuris kartojasi kasdien. Net jeigu ir nelabai griežta, dienotvarkė vis tiek yra. Kiekviena šeima susikuria pati tvarką. Tad negalima sakyti, kad vieni žmonės gyvena „teisingai“, o kiti yra ne. Sukūrę šeimą, susikuriame ir režimą, kuris šiek tiek kinta gimus kūdikiui. Mažylis nuo pirmų gyvenimo dienų yra asmenybė ir formuoja savo paties gyvenimo ritmą. Tėvams reikia prisitaikyti prie kūdikio valgymo, miego ir būdravimo ritmo, o šiam - prie dienotvarkės, kurią turi tėvai. Šeimą sudaro ne vienas asmuo, tad kiekvienas jos narys turi taikytis prie kito poreikių. Kuo greičiau mama perpranta savo naujagimį, tuo greičiau šeimoje baigiasi chaosas ir atsiranda tvarka.
Ko gero, kūdikiui negerai būti žmonių apsuptyje, nes didelė užkrečiamųjų ligų rizika. Kūdikis dar nėra susidūręs su daugeliu virusų ir bakterijų bei lengvai juos „pasigauna“. Kitas svarbus dalykas - miego ir valgymo režimas. Jeigu su kūdikiu esate koncerte, o jam metas miegoti, jis gali suirzti. Pavargęs užmigs, bet nukentės jo miegas. Paprastai kūdikį migdome ramioje aplinkoje ir jis nėra pratęs užmigti besiklausydamas trankaus koncerto. Nauji garsai, įvairūs dirgikliai jį erzins. Tačiau jam gali būti įdomūs nauji žmonės ir dirgikliai tuo metu, kai būdrauja. Tad jeigu einate kur nors, darykite tai tuo metu, kai mažyliui ne metas miegoti, nes migdyti geriausiai toje pačioje aplinkoje. Tada mažiausia tikimybė, kad sutriks miegas. Nauji žmonės gali būti kūdikiui įdomūs, tačiau jeigu per daug laiko bus tarp jų, susierzins, norės namo, į savo įprastą aplinką. Tad negalima lyginti skirtingose šalyse auginamų kūdikių, nes per daug kartų susiklostė tam tikri įpročiai, kurie vienos tautos kūdikiui yra priimtini, o kitos - ne ir gali paskatinti įvairias vaikų elgesio bėdas. Jeigu mėgstate imti kūdikį į renginius, pasistenkite eiti tada, kai jis paprastai būdrauja, o kai ateis metas miegoti, eikite namo. Taip mažylis jausis saugiai.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti asmens tapatybės kortelę vaikui
Stimuliuoti, lavinti kūdikį yra gerai, tačiau labai svarbu jausti saiką. Ypač jeigu auginate iš prigimties jautrų ar neišnešiotą kūdikį. Nesunku pastebėti, kada jis pervargsta ir nenori bendrauti, nes dažniausiai nusuka galvytę ir taip parodo, kad nebenori, kad jį kalbintumėte, mankštintis ar kitokios veiklos. Jeigu „perspausime“ kokia nors veikla, jis gali rėkti, neužmigs. Nuolat per daug stimuliuojamam gali prasidėti emociniai sutrikimai. Visi mes galime bendrauti tam tikrą laiką. Kūdikiiai - taip pat.
Kūdikis yra ypač jautrus lytėjimui, jis nemėgsta net liesti šiurkščių daiktų. Pasitaiko tokių padidėjusio jautrumo kūdikių, kuriems itin svarbu būti aprengtiems patogiais drabužiais, jiems nuolatinis nepatogumo jausmas gali paskatinti rimtus elgesio sutrikimus. Parinkti tokiam jautriam kūdikiui patogius drabužius nėra lepinimas.
Bendrauti nori vos gimęs naujagimis. Prieš kelias minutes gimęs jau žiūri, klausosi tėvų balso. Kai bendravimo per daug - blogai, tačiau labai blogai, kai jo per mažai, nes mažylis tampa liūdnas ir apatiškas. Tarkim, pakliuvęs į vaikų namus vaikutis rėkia, šaukia, bando parodyti, kad jam blogai, nori, kad kas nors prieitų, pašnekintų. Jeigu niekas neprieina, pats po truputį įpranta nusiraminti, dienoms bėgant apsiblausia jo akutės ir nieko jam nebereikia - nustoja domėtis pasauliu. Kūdikiui, kaip ir suaugusiam žmogui, būna nuobodu - tada jis kviečia mamą ir tėtį, kad su juo bendrautų. Jeigu tėvai patenkina šį norą, auga laimingas.
Maždaug nuo 6 mėn. kūdikis pradeda skirti savus nuo svetimų. Svetimo žmogaus prisilietimas jiems kelia baimę. Maždaug 8-13 gyvenimo mėnesį svetimų žmonių baimė yra itin didelė. Reikėtų po truputį pratintis kūdikį, kad jis neverktų ir norėtų bendrauti. Deja, dažniausiai gydytojai neturi tiek laiko, kad galėtų kelias ar keliolika minučių gražiai kalbinti vaikutį, pažaisti, ir tiesiog prie jo prieina ir jį liečia, skiepija. Net ir visai mažas kūdikis puikiai prisimena, kad poliklinikoje jam buvo nemalonu, ir kitą kartą į ją atneštas verkia, nes juk žino, kas laukia. Metinukui ar vyresniam jau galima paaiškinti, kad poliklinikoje nebus labai malonu, galbūt seselė norės paimti kraujuko, tačiau vėliau lauks maloni staigmena - pavyzdžiui, skanėstas ar kitas atpildas už tai, kad iškentė procedūrą.
Ką Daryti, Jei Kūdikis Atstumia Prisilietimus?
Jeigu tėvai išsiaiškins, kad kūdikis nemėgsta būti ant rankų, nes jam nepatinka būti liečiamam, nekaltins savęs, kad jie blogi tėvai, ir dėl to mažylis juos atstumia. Tai svarbu žinoti, nes kaltės jausmas griauna ankstyvus mamos ir kūdikio santykius. Galima pasitarti su ergoterapeutu arba patiems bandyti pamažu pratinti prie lytėjimo. Tokį kūdikį geriausiai stipriau prispausti prie savęs, nes jam nepatinka švelnus prisilietimas, prilaikyti ranka galvytę. Stipriau prie savęs prispaudusi nuraminsite mažylį. Jeigu kūdikis neturi rimtų raidos sutrikimų (tarkim, autizmo), galima tikėtis, kad pamažu prisitaikys būti liečiamas ir nesitrauks, kai bandysite jį liesti. Anksčiau buvo manoma, kad žmogus apsipranta su nemaloniais pojūčiais. Šiandien jau ne taip kategoriškai tai teigiama, o manoma, kad tiesiog susigyvenama su nemaloniais dirgikliais. Malonumo nejaučiama, bet susigyvenama. Vis dėlto yra žmonių, kuriems visą gyvenimą kirpykla yra viena nemaloniausių vietų.
Taip pat skaitykite: Šalutinis poveikis
Ką Daryti, Jei Kūdikis Nenori Ragauti Naujo Maisto?
Jeigu nepasitenkinimas kokiu nors maisto produktu nėra labai didelis, prie jo galima įprasti. Įsivaizduokime, kad esame labai išalkę ir gauname tik to maisto, kurio nemėgstame. Alkis nugalės ir jį suvalgysime, bet nejausime didžiulio malonumo. Jautresni skoniui vaikai sunkiau pratinasi prie naujų produktų, tačiau ilgai jo gaudami prisitaiko ir pradeda valgyti. Rūpesčių gali kilti, jei mažylis serga autizmu arba turi labai stiprų nepasitenkinimą maistu pojūtį ir labai smarkiai pripranta prie vieno produkto. Šiems labai sunku pasiūlyti naujo maisto, kartais prireikia net ir specialistų pagalbos.
Kūdikiams, mažiems vaikams būdinga mokytis pažinti skonį, todėl valgo kiekvieną produktą atskirai. Taip jie gauna informacijos, koks yra mėsos skonis, koks - bulvės ar kitos daržovės. Kūdikiams reikia su jais susipažinti. Paragauja, o tada smegenys „išanalizuoja”, koks tai daiktas - valgomas ar ne, koks jo skonis. Yra kūdikių, kurie geria tik vienos rūšies mišinuką. Jeigu mes paragautume, nesuprastume, kuo jis ypatingas. Paprasčiausiai tokie kūdikiai labai jautrūs skoniui. Paprastai tokie kūdikiai jautresni ir kvapams. Įdomu tai, kad įvairūs kvapai vieniems patinka, kitiems - ne, tačiau mamos kvapas malonus visiems kūdikiams, nes jis garantuoja saugumą.
Kaip Jutimai Gali Paveikti Gebėjimą Susikaupti?
Yra vaikų, kurie negali susikaupti, jei kas nors juos dirgina. Gali dirginti triukšmas, įjungtas televizorius, vaizdas už lango (kitaip tariant, jei jautresni klausos, regos pojūčiai). Vienas vaikas sėdėdamas prie lango ramiai rašys, kitas - vis dairysis, blaškysis ir nenuveiks nieko. Ir vienas, ir kitas yra sveiki. Tačiau antrojo jautresnė nervų sistema ir nesugeba užslopinti kitų garsų, kitos informacijos, kurią gauna žiūrėdamas pro langą. Todėl toks vaikas labai greitai pavargsta, negali susikaupti ir neretai yra „nurašomas” kaip blogas mokinys. Beje, tokie vaikai dažnai turi ir elgesio bėdų mokykloje, nes juos nuolatos kas nors dirgina. Tik išsiaiškinus, kodėl vaikas nesusikaupia, galima jam padėti. Tai yra išjunti televizorių, mokykloje nesodinti prie lango ar kartu su plepiais, kurie vis nukreipia jo dėmesį.
Niekada nekaltinkime vaikų ožiukais neišsiaiškinę, kodėl jie nenori ko nors vilktis, važiuoti liftu, liestis prie minkšto apkloto ir t. t. Labai gerai pamenu šeimą, kuri kreipėsi į mus dėl to, kad vaikutis bijojo kilti liftu. Šeima gyveno aštuntame aukšte ir kaskart jėga tempdavo vaikutį į liftą, kuriame jis klykdavo nesavu balsu. Tėvai nusprendė, kad vaiką reikia „perlaužti” ir važinėdavosi su juo liftu kelis kartus per dieną. Tuo tarpu mažylis rėkdavo, mėlynuodavo, jam trūkdavo oro. Atlikus tyrimus išaiškėjo, kad vaikutis nebijo lifto, tiesiog greitas kilimas aukštyn jam sukeldavo be galo nemalonius pojūčius. Taip nutiko dėl to, kad vaikučio vestibiulinė sistema buvo silpna. Tarkim, bangavimas, judėjimas jam sukeldavo be galo nemalonius jausmus. Kartą tai patyręs berniukas visais įmanomais būdais priešinosi ir klykdavo lifte. Jausmą, kurį vaikas patyrė, galima palyginti su važiavimu amerikietiškais kalniukais. Vieni jais važiuodami linksminasi, kitiems atrodo, kad tuoj tuoj mirs. Todėl labai svarbu išsiaiškinti tokio elgesio priežastį, nes manydami, kad vaikas neina į liftą dėl to, kad ožiuojasi, galime dar pabloginti jo elgesį. Galima pamažu pratinti prie lifto: pastovėti jame, pakilti vienu aukštu, kad nervų sistema po truputį pratintųsi prie šio dirgiklio.
Vaiko Emocijų Valdymas
Įtraukti į vaiko emocijų uraganą padėkite jam jį nuraminti, o ne nukreipkite nuo jo vaiko mintis. Anot LRT RADIJO laidos „Čia ir dabar“ pašnekovės, psichologės Mildos Kielės, jei vaikas parkrito ir ėmė verkti, leiskite jam išsiverkti, o ne sakykite: žiūrėk, ten nubėgo kiškutis. Pirmiausia po tuo slepiasi noras, kad jų vaikai būtų laimingi, patenkinti, linksmi, smagūs, jaustųsi mylimi. Galbūt kartais ta vaiko nemaloni ar skaudi emocija kerta per tėvų savivertę: ar aš esu gera mama ar tėtis, jeigu mano vaikas grįžęs verkia, patiria pykčio priepuolį parduotuvėje? Dėl to yra sudvejojimo savimi, kaip tėvais, nors tame nieko blogo nėra.
Jausmų pavadinimai visi tokie patys: jie ir pyksta, ir liūdi, išgyvena ir pavydą, ir nusivylimą, ir džiaugsmą, ir meilę, tik vaikų emocijos daug labilesnės, tai reiškia, kad jos greičiau atsiranda ir greičiau pradingsta. Kartais tėvai tuo besinaudodami nukreipinėja dėmesį nuo tos emocijos. Pavyzdžiui, vaikas nukrito, susižeidė, jam skauda, vaikas verkia, o tėtis ar mama sako: o, žiūrėk, ten kiškutis nubėgo. Tėvai tada džiaugiasi: pavyko, vaikas nebeverkia.
Paprastas patarimas - apkabinti vaiką ir sakyti: tikrai labai skauda, kai susimuši. Viskas. Jei jis įsiverks, tas verkimas padės jam pasijusti geriau. Jei jausmai lieka neišreikšti, jie kažkur turi pasidėti. Kai vaikas susižeidžia fiziškai, jam skauda ir emociškai. Staiga pasaulis, kuris buvo saugi vieta, tapo nebesaugi, ji suteikia skausmą. Jeigu tėvai padeda vaikui išbūti su tuo fiziniu ir emociniu skausmu sakydami, kad tikrai skauda, vaikui greičiau praeina tiek fizinis, tiek emocinis skausmas ir jausmai būna išreikšti. Tuo tarpu jei jausmai lieka neišreikšti, jie kažkur turi pasidėti, jie neišnyko, jei liko neišreikšti. Jeigu tokių neišreikštų jausmų būna daug, gali kilti sunkumų miegant, bendraujant, vyresniems vaikams - šlapinimosi problemų.
Svarbu suprasti, kaip vaikai valdo emocijas. Maži vaikai, ypač kūdikiai, patys nevaldo emocijų, jų emocijas reguliuoja suaugę žmonės. Vyresni vaikai pereina į vadinamąją koreguliaciją, kai jiems reguliuoti jausmus padeda suaugę. Pavyzdžiui, įsivaizduokime kūdikį. Būna, kad kūdikis labai verkia ir jį palieka paverkti vieną. Yra tyrimų, kurie rodo, kad taip, vaikas nutilo, bet streso hormonų kiekis jo kraujyje nesumažėjo, tik jis nustojo šauktis pagalbos, nes prarado viltį, kad kažkas gali padėti. Vaikų niekada nereikia palikti vienų su jų stipriomis emocijomis, bet kartais atsitinka, kad vaikas, pavyzdžiui, neprisileidžia, sako: nenoriu, kad čia būtum, išeik. Tada, žinoma, nesėdėsi paaugliui ant galvos. Bet man atrodo, kad tuo metu ypač svarbu parodyti savo prieinamumą, rūpestį: aš matau, kad šiuo metu tau yra sunku, nenori, kad būčiau šalia, kartais taip būna, suprantu, bet aš būsiu virtuvėje, padarysiu mums abiem arbatos, kai jausi, kad gali, ateik.
Socialiniai Aspektai: Kūdikių Kultas ir Spaudimas
Visuomenėje dažnai vyrauja kūdikių kultas, kuris skatina teigiamą požiūrį į kūdikius ir tėvystę. Šis kultas gali daryti spaudimą žmonėms, kurie neturi teigiamų jausmų kūdikiams, ir jie gali jaustis kalti ar nesuprasti.
- Stereotipai: Visuomenėje vyrauja stereotipai, kad visi žmonės turėtų mylėti kūdikius, o tie, kurie to nedaro, yra laikomi nenormaliais ar egoistais.
- Spaudimas susilaukti vaikų: Žmonės, kurie neturi vaikų, dažnai susiduria su spaudimu susilaukti vaikų, net jei jie to nenori.
- Izoliacija: Žmonės, kurie nemėgsta kūdikių, gali jaustis izoliuoti nuo draugų ir šeimos narių, kurie turi vaikų.
Kaip Elgtis, Jei Nepaliekate Kūdikių?
Jei jaučiate antipatiją kūdikiams, svarbu elgtis atsakingai ir pagarbiai:
- Būkite sąžiningi: Nebūtina apsimesti, kad mėgstate kūdikius, jei taip nėra. Būkite sąžiningi su savimi ir kitais apie savo jausmus.
- Būkite pagarbūs: Net jei nemėgstate kūdikių, elkitės su jais pagarbiai ir venkite daryti ką nors, kas galėtų jiems pakenkti.
- Nustatykite ribas: Nustatykite ribas su draugais ir šeimos nariais, kurie turi vaikų, ir venkite situacijų, kuriose jaučiatės nepatogiai.
- Ieškokite pagalbos: Jei jūsų antipatija kūdikiams trukdo jūsų santykiams ar gerovei, ieškokite profesionalios pagalbos.