Įvadas
Šiandien medicinos pasaulis mini itin retą ir įkvepiantį įvykį - Japonijoje išgyveno naujagimis, kuris gimė sverdama vos 268 gramus. Šis atvejis ne tik stebina, bet ir suteikia vilties šeimoms, susiduriančioms su priešlaikikinio gimdymo iššūkiais. Šiame straipsnyje panagrinėsime šio rekordinio kūdikio istoriją, iššūkius, su kuriais susidūrė gydytojai, ir faktorius, lemiančius naujagimių svorį.
Retas Įvykis Japonijoje
Praėjusių metų rugpjūtį Tokijuje gimė berniukas, kuris svėrė vos 268 gramus. Jis gimė 24 nėštumo savaitę, o tai reiškia, kad jis buvo itin neišnešiotas. Tokie maži naujagimiai dažnai susiduria su daugybe sveikatos problemų ir išgyvenimo tikimybė yra labai maža.
Sėkminga Gydytojų Priežiūra
Berniukas buvo išrašytas iš Kejo universiteto ligoninės. Per šį laiką vaikas priaugo beveik 3 kilogramus ir dabar gali savarankiškai gerti motinos pieną. Iš pradžių naujagimis buvo toks mažytis, kad tilpo ant dviejų delnų. Gydytojai intensyviosios terapijos skyriuje specialia įranga padėjo jam kvėpuoti ir maitintis. Pamažu berniukas pradėjo augti ir stiprėti.
Pasaulinis Rekordas
Dabar jis oficialiai bus įrašytas į rejestrą, vedamą Ajovos universiteto (JAV), kaip vyriškos lyties kūdikis, kuris gimdamas svėrė mažiausiai pasaulyje ir kuriam pavyko išgyventi. Ankstesnis rekordas priklausė berniukui iš Vokietijos, gimusiam 2009 metais - jis svėrė 274 gramus. Mažiausia pasaulyje mergaitė, svėrusi 252 gramus, taip pat gimė Vokietijoje. Pasaulyje užfiksuoti tik 23 atvejai, kai kūdikiai, kurie gimė nesverdami 300 gramų, išgyveno.
Naujagimio Svorį Lemianys Faktoriai
Nuo ko priklauso naujagimio svoris? Kodėl smulkutė mama užaugina tikrą milžiną, o stambi ir aukšta pagimdo vos 3 kg sveriantį mažylį? Lietuvoje nebuvo atlikta mokslinių tyrimų, ar tikrai naujagimiai gimsta didesni, tačiau „plika akimi“ matyti, kad tokia tendencija yra. Jei naujagimis sveria 4 ir daugiau kg, jis laikomas didelio gimimo svorio. Nors lietuvaičiai vaikai yra nemažo gimimo svorio, jiems iki pasaulio rekordų - labai toli. O šie skamba vis grėsmingiau - 8 kg, 9 kg ir net 10 kg. Pats sunkiausias visų laikų naujagimis gimė 1879 metais Kanadoje. Jis svėrė 10,5 kg ir išgyvenęs vienuolika valandų mirė. Lietuvos rekordų knygoje užfiksuotas sunkiausias naujagimis, svėręs 6,8 kilogramo. Tačiau ir 5,5-5,8 kg svorio naujagimiai Lietuvos žiniasklaidoje vadinami milžinais, gigantais, apie juos rašomi straipsniai, pranešama per žinių laidas. Palyginimui - 2000 metais Šiauliuose gimusi Rasa Urbonaitė svėrė 450 g ir buvo 28 cm ūgio.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Vaisiaus Svorio Nustatymas
Vaisiaus svorio medicina kol kas dar neišmoko kontroliuoti. Pati nėščioji gali laikytis dietų, kad labai nestorėtų, bet vaisius bet koku atveju iš organizmo pasiims tiek, kiek jam reikia. Vaisiaus svorį apytiksliai galima nustatyti ultragarsu. Pirmasis tyrimas atliekamas pirmoje nėštumo pusėje. Antrąkart nėščia moteris tiriama ultragarsu maždaug 34 savaitę, likus mėnesiui iki gimdymo. Tada jau svarbus ir vaisiaus svoris, nes pagal jį gydytojas sprendžia, kokia bus gimdymo eiga. Net geriausi gydytojai, tiriantys utragarsu, numatydami naujagimio svorį, gali apsirikti vos ne 1 kg, nes paskutinį mėnesį įvyksta tikras vaisias augimo šuolis. Kuo nėštumas didesnis, tuo didesnė paklaida nustatant vaisiaus svorį.
Naujagimio Dydžio Skaičiavimas
Kauno medicinos universiteto klinikų naujagimių ligų gydytoja dr. Jūratė Buinauskienė sako, kad naujagimio dydis skaičiuojamas pagal procentiles - tam tikro amžiaus (skaičiuojant nėštumo savaitėmis) naujagimis turi atitikti tam tikrą svorį. Naujagimiai, kurių svoris patenka tarp 25 ir 75 procentilių yra idealūs, tie, kurie patenka nuo 10 iki 90 procentilių dar „telpa“ į normas, o jeigu naujagimio svoris siekia 10 procentilių ar mažiau - jis per mažas. Neišnešiotas naujagimis (iki 37 savaičių) niekada nesvers 4 kg. Jeigu vaikelis gimė 41 savaitės ir svėrė 3 160 kg, jis bus per mažas, o jeigu gims 37 savaičių - per mažai svorio bus 2 500 g. Gimęs 41 savaitės berniukas bus per didelis, jei svers 4 105 g. Patys keturi kilogramai nėra rodiklis - jeigu kūdikis gims 35 savaičių ir svers 3 400 g, tai bus jau per daug. Normalus išnešioto naujagimio svoris yra tarp 2,5 ir 3,5 kg. Šie skaičiai pritaikyti Lietuvos gyventojams, todėl medikai vis dažniau susiduria su problema, kaip nustatyti tikrą naujagimio dydį, kai gimdo moterys iš užsienio. Tarkime, Amerikos indėnų vidutinis gimimo svoris yra apie 3 kg, Papua Naujosios Gvinėjos naujagimio vidutinis svoris yra 2,3 kg. Jeigu pagal lenteles atsižvelgdami į Papua Naujosios Gvinėjos naujagimius vertinsime indėnus, jie visi bus per dideli, o jeigu atvirkščiai - per maži. Lentelės ir normos turi būti pritaikytos tam tikrai populiacijai“, - sako dr.
Faktoriai, Leemiantys Naujagimio Svorį
Jau minėjome, kad naujagimio svoris mažiausiai priklauso nuo mamos valios ir norų, tačiau kažkas turi jį lemti. Kitaip - kodėl tai pačiai mamai skirtingu metu gimsta skirtingo svorio vaikai? Rastume daugybę moterų, kurių naujagimių svoriai vienas nuo kito skyrėsi 1 kg ir net daugiau.
Motinos Tautybė ir Rasė
„Kalbant apie Lietuvos naujagimius, 3,5 kg - standartinis gimimo svoris. Jei palyginsime viso pasaulio naujagimius, pamatysime gana margą vaizdą. Jei visa populiacija yra žemaūgiai, tautoje moterys neaukštos, smulkios, tai jos tikrai gimdys mažesnius naujagimius nei tose tautose, kur populiacija yra gerokai aukštesnė, moterys aukštos, stambios. Natūralu, kad standartinis naujagimių dydis Japonijoje, Kinijoje, Ispanijoje, o ypač - Portugalijoje, yra gerokai mažesnis nei, tarkime, Skandinavijos šalyse. Tose tautose, kur vidutinis moters ūgis yra apie 150-155 cm, naujagimio svorio vidurkis yra 2,9-3,1 kg. Jei jiems gimsta naujagimis apie 3,5-3,7 kg, jis laikomas labai dideliu. O pas mus toks - visiškai normalus!“, - sako prof. Janina Tutkuvienė, vadovaujanti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijoskatedrai.
Kiti Faktoriai
- Vaisiaus lytis.
- Diabetas: Per didelį naujagimių svorį dažniausiai lemia mamos diabetas. Insulinas vaisiaus organizmą veikia kaip anabolinis hormonas, tokie vaikučiai turi daug cukraus kraujyje, dėl to užauga tokie dideli. Jei moteris nėštumo metu suserga gestaciniu diabetu, vaikutis irgi gali gimti didesnio svorio. Būna, kad moterys net nežino, kad serga slaptu, vadinamuoju nėščiųjų, diabetu.
- Paveldimumas: Viena iš priežasčių, lemiančių, kokio svorio gims vaikutis - genetika. Jei seneliai ir tėvai stambaus sudėjimo, yra tikimybė, kad dideli bus ir vaikai. Ir priešingai - smulkūs tėvai gimdo nedidelius vaikus.
- „Išorinės“ sąlygos: Kitaip tariant, genetiniai veiksniai šiuo laikotarpiu pasireiškia minimaliai. Bene 80 proc. naujagimio svorio ir dydžio lemia situacija gimdoje, motinos hormonų fonas, placentos ir virkštelės savybės, kitaip tariant - vaisiaus augimo sąlygos. Jei moteriai vienas vaikas gimė didelis, o kitas mažiukas, galbūt laukdamasi pastarojo, ji buvo pasigavusi infekciją, sutriko placentos kraujotaka ar pan.
- Vaikų eiliškumas: Naujagimio svoriui įtakos turi ir tai, kelintas vaikas šeimoje. Vaisiaus svoris didėja su kiekvienu nėštumu iki trečio vaiko. Po to stabilizuojasi ir ima mažėti.
- Pernešiojimas: Dalis didelio svorio naujagimių yra pernešioti. Medicinos požiūriu, vaisius jau laikomas pernešiotu, jei gimsta 42 savaičių. Tokie naujagimiai ne tik sunkiai gimsta. Jie jau patiria deguonies ir maisto medžiagų trūkumą būdami motinos pilve. Nuo 37-38 savaitės placentos funkcijos pradeda mažėti, todėl pernešiotas vaikas kenčia. Nors ir gimęs didelio svorio, toks naujagimis panašus į senuką.
- Rimtos ligos: Didelį svorį gali lemti sunkūs apsigimimai, ypač širdies ir kraujagyslių ligos.
Gamtos Išmintis ir Organizmo Savijauta
Gamta per daug gudri, o žmogaus organizmas per daug protingas, kad nesuprastų, kokiame kūne auga vaikas. Visa bėda ta, kad šiuo metu tas organizmo savęs pajautimas kartais sutrinka. Taip yra dėl hormoninių dalykų, tam tikrų ligų, veiksnių, kurie neigiamai veikia visus mus, mūsų aplinką, o ypač - motinos organizmą. Jei taip būtų prieš 100-200 metų, 90 proc. tokių moterų būtų mirusios gimdydamos. Istorijos raidoje atsitiko taip, kad išliko ir prisitaikė tiktai tos mamos, kurios sugebėjo išnešioti adekvatų savo organizmui vaisių. Kiekviena motinos kūno ląstelė nuo pastojimo akimirkos jaučia, kokio dydžio vaisių gali išauginti, šią informaciją apdoroja ir „siunčia“ į smegenis, čia tą informaciją smegenys dar kartą perfiltruoja ir duoda įsakymą kitiems centrams - stabdykite (spartinkite) vaisiaus augimą. Ši schema dar mažai išaiškinta, todėl galima pasakyti tiek - vaisiaus svorį reguliuoja ištisas mechanizmas hormonų, kurie dabar vadinami „audinių hormonais“.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Motinos Kūno Pasiruošimas Vaikui
„Nuostabu, kaip gamta iš anksto viską apgalvoja ir sutvarko, kad vaisiui motinos gimdoje sudarytų pačias geriausias sąlygas užaugti iki reikiamo dydžio. Teoriškai žinome, kad kai prasideda mėnesinės, prasideda ir reprodukcinis amžius. Lietuvoje mėnesinės mergaitėms prasideda vidutiniškai 13-13,5 metų. Teoriškai tokios mergaitės lyg ir galėtų susilaukti vaikų. Tačiau - tik teoriškai. Manoma, kad kol moters kūnas nepasieks tam tikro dydžio, o ypač svarbus tam tikras dubens dydis, tol neprasidės vaisingumo funkcija. Nors mėnesinės ir bus, kiaušinėliai nebus subrendę. Mergaitės ištįsta tarp 12-14 metų, o dubuo baigia augti tik 16-17 metų merginoms. Kita gamtos gudrybė - norint susilaukti vaikų, moters riebalų kiekis turi būti pakankamas ir ne mažesnis už vadinamąjį „kritinį kiekį“, kuris, beje, įvairių moterų šiek tiek skiriasi. Laimei, pagaliau ir populiarioje spaudoje jau aiškinama, kad jeigu riebalų kiekis yra mažesnis nei kritinis, mėnesinės moteriai neatsiras arba sustos. Kai tik moteris pradeda mesti svorį ir badauti arba kai ją užpuola sekinančios ligos, pats akivaizdžiausias ribinio organizmo įtempimo rodiklis yra mėnesinių dingimas. Tai vienas iš kriterijų, įvertinant anoreksijos rimtumą. Jei dingo mėnesinės, psichiatrai ypač susirūpina paciente. Mėnesinių dingimas rodo, kad pasiekta riba, kai organizmas galvoja: „Moteris paliego, tad jai reikia pirmiausia sustabdyti mėnesines, kad tik ji nepastotų, nes jos vaisius kentės. Pirmiausia tegul sustiprėja“. Ne veltui svarbiausias instinktas gamtoje yra išlikimo, o tik paskui dauginimosi.
Gimdymo Iššūkiai ir Naujagimių Priežiūra
Kai tyrimų metu nustatoma, jog vaisius didelis, tampa aišku, kad moters gimdymas bus sudėtingesnis. Kai vaisius didelis, gimdymas trunka ilgiau. Kur kas ilgesnis pats išvarymo laikotarpis, nes didelio svorio vaikeliui sunkiau praeiti gimdymo takais. Dažnesni ir didesni tarpvietės plyšimai. Užgimdamas didelis vaikutis gali patirti įvairių gimdymo traumų (lūžęs raktikaulis, įstrigę pečiai, rankos paralyžius, kraujavimas į smegenis). Kiekvienu atveju traumos rimtumas yra individualus - lūžęs raktikaulis vaikui sugyja greitai, tačiau rankos paralyžius gali turėti ir liekamųjų reiškinių. Žinoma, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, nes vienai mamai 4 kg naujagimis gali tapti rimtu išbandymu, o kita tokį pagimdytų visai nesunkiai. Kai naujagimio numatomas svoris 6000 ir daugiau gramų, tokie atvejai laikomi patologiniais. Tokių vaikelių mamos serga cukriniu diabetu, jos nėštumo metu turi būti ypač stebimos.
Hipoglikemija
„Dar viena didelio svorio naujagimių problema - hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje). „Būdami gimdoje tokie „milžinai“ buvo gerai pamaitinti, o kai gimsta ir pradeda valgyti patys, staiga cukraus kiekis sumažėja, ir tokius vaikučius ištinka hipoglikemija, nes pirmomis dienomis mama neturi labai daug pieno. Todėl visiems per didelio svorio naujagimiams tiriamas cukraus kiekis kraujyje“, - sako dr.
Tolesnė Raida
Jeigu naujagimio svoris ,,netelpa“ į ūgio ir svorio procentiles, visada ieškoma priežasčių, kodėl taip yra. Paprastai sveikatos problemos išryškėja pirmąją savaitę po gimimo. Naujagimių „milžinų“ tolesnė raida gali būti labai skirtinga. Viską lemia tai, kodėl vaikutis gimė toks didelis, ar jis patyrė traumų gimdamas, po gimimo. Jei lūžo tik raktikaulis, jis sugis greitai, jeigu buvo rankos parezė, didžiajai daliai vaikų atsistato visiškai, tačiau daliai gali būti pažeistas nervas, gali visiškai ir neatsistatyti. Didelio svorio naujagimiai pirmaisiais metais dažniausiai susilygina su bendraamžiais ir nebebūna storuliukai, tačiau apie septintuosius metus, prieš mokyklą, tokie vaikučiai gali pradėti storėti. Kiekvienas vaikutis savyje turi užtaisą - genetinę programą. Jei gimė mažutėlis, o jo genetinėje programoje užprogramuota, kad jis turi būti didelis, tada prasideda greitas augimas, mokslinėje literatūroje vadinamas „atsigriebimo fenomenu“ („catch up“). Visą laiką organizmas stengiasi sugrįžti į savo genetinio potencialo vėžes, todėl nedidelio svorio ar neišnešioti naujagimiai priauga gerokai daugiau svorio nei gimę išnešioti ir standartiniai. Deja, ne visiems neišnešiotiems naujagimiams taikoma ši spartaus prisivijimo teorija. Pastaruoju metu mokslas daro stebuklus - dėl sudėtingų technologijų sugebama išauginti neišnešiotus vaikučius, gimusius 500-600 g svorio.
Kritinis Svoris
„Kartu su vokiečių antropologais tyrėme labai neišnešiotų vaikų augimą: tyrimas parodė, kad „kritinis“ svoris, nuo kurio dėl neišnešiotų naujagimių augimo neturėtų kilti rūpesčių - 1 kg ir daugiau. Paprastai daugiau kaip 1 kg svorio gimę naujagimiai pasiveja bendraamžius dar darželyje. Išvados parodė - jei vaikutis gimė sverdamas 1 kg ir daugiau (o juo labiau -1,5 kg ir daugiau), jo augimas beveik niekuo nesiskiria nuo kitų, o jei vaikutis gimė iki 1 kg, jo augimas strigs. Matyt, tas 1 kg yra kritinė masė, kai vaikas jau gavęs iš motinos kažkokį reikalingą kiekį augimo ir kitokių hormonų, įvairių medžiagų. Deja, negalime mėgintuvėlyje išauginti vaiko, reikalinga mama,“ - sako prof.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
tags: #japonijoje #gime #rekordinis #naujagimis