Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas fiziologinių ir emocinių pokyčių. Šiame straipsnyje aptariama, kaip nėščiosios emocinė būsena, ypač stresas, gali paveikti nėštumo eigą, gimdymą ir vaiko sveikatą.
Emocijų svarba nėštumo metu
Moksliškai įrodyta, kad neigiamos emocijos nėštumo metu atsiliepia nėštumo eigai, gimdymui ir tolesnei vaiko sveikatai. Gyvenimas nestovi vietoje, o žmogaus asmenybė formuojasi per visą gyvenimą, tačiau ankstyvieji įvykiai ypač svarbūs. Vaikas motinos įsčiose dar neturi apsaugos sistemos, kuri saugotų nuo neigiamų veiksnių. Todėl jo psichikoje motinos emocijos palieka gilų pėdsaką.
Net pačiose primityviausiose kultūrose visada buvo taisyklės, kurios saugodavo nėščias moteris nuo visko, kas galėtų jas išgąsdinti ar nuliūdinti. Apie įspūdžių, patirtų iki gimimo, poveikį galima surasti daugelyje senų tekstų. Apie tai rašė Hipokratas, Leonardas da Vinči, Biblija. Evangelijoje apie Luką sakoma: „Vos tik Elžbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elžbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios“(Lk 1,41).
Motinos emocijų įtaka vaisiui
Būsimoji mama gali sąmoningai veikti savo emocijas ir panaudoti jas daug efektyviau. Tai gyvybiškai svarbu vaikui, nes jo smegenys formuojasi veikiant jūsų mintims ir jausmams. Vaikui labai svarbu, ką jūs bendraudama jam perduodate. Jūsų meilė ar priešiškumas padeda formuoti vaiko emocinį gyvenimą. Teigiamos motinos emocijos reikalingos vaikui dar iki jo gimimo, nes jos formuoja jo pozityviąją patirtį. Motinos mintys ir jausmai - vienas iš tų veiksnių. Tačiau jis yra ypatingas, nes skirtingai nuo paveldėjimo, kurį lemia genetinis kodas, mintis ir jausmus galima kontroliuoti.
Tai, kad vaikas motinos įsčiose sugeba įsiminti įvykius ir kad jis yra jau sąmoninga būtybė, nekelia abejonių. Dar 1925 metais buvo įrodyta, kaip baimė ir nerimas gali būti sukelti cheminiu būdu, suleidžiant atitinkamų medžiagų. Jos visada atsiranda žmonių ir gyvūnų kraujyje tuo metu, kai jie jaučia ūmią ar chronišką įtampą, baimę, nerimą. Tai tos pačios medžiagos, kurias žmonės buityje vadina stresinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, adrenalinas). Kai tik šios medžiagos papuola į kraują, jos tuoj pat provokuoja visas fiziologines reakcijas, susijusias su baime ar nerimu.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti išsigandusiam vaikui?
Moteris, kurią nuolat lydi neigiamos emocijos nėštumo metu, kuri jaučia baimę, įtampą, nerimą, šias medžiagas be jokių kliūčių iš savo organizmo perduoda vaikui ir jis jaučia tą patį pojūtį, kaip ir jo mama. Negimusio vaiko organizme dar nėra susiformavusi stresinių hormonų neutralizacijos sistema. Jie kritinėmis dozėmis susikaupia ne tik vaiko organizme, bet ir vaisiaus vandenyse, kuriuos jis nuolatos geria. Kadangi nėštumo antroje pusėje vaisius jau turi pakankamai subrendusią ypač jautrią nervų sistemą, nėra keista, kad jis dar įsčiose streso metu čiulpia pirštą ir neramiai elgiasi.
Stresui tęsiantis, vaisiaus vandenys nėštumo pabaigoje gali virsti savotišku „hormoniniu sultiniu“, kuriame yra vaikas. Tuo pat metu (dėl kraujagyslių spazmo), jis jaučia vis didesnę deguonies stoką, kuriam ypač jautrios smegenų nervinės ląstelės. Ilgai užsitęsusi deguonies stoka pavojinga vaisiaus nervų sistemai.
Tolesni tyrimai parodė, jog kiekvienas vaikas įsčiose savaip reaguoja į stresą. Ši jo reakcija suteikia mums svarbią informaciją apie tai, kokia bus vaiko asmenybė. Širdies susitraukimų ritmas ir judesių aktyvumas yra patikimas AŠ asmenybės rodiklis iki gimimo. Registruojant galima nustatyti, kaip vienas ar kitas vaikas reaguoja į stresą ar į reiškinius, sukeliančius baimę.
Streso priežastys ir pasekmės
Besilaukiančios moters streso priežastys gali būti įvairios. Visiems žinoma, kad nėščios moterys yra jautresnės, lengviau įžeidžiamos ir greitai verkia, linkusios nerimauti, nepasitikėti, svyruoja jų nuotaika. Panašios emocijos yra laikinos ir neturi žymaus poveikio nėštumo eigai. Jos yra apsauginė organizmo reakcija. Visai kas kita, jeigu vyksta stiprūs emociniai sukrėtimai, išgąstis arba ilgi, ne mažiau 2-3 mėnesius trunkantys, išgyvenimai. Pati nepalankiausia padėtis, jei moteris patiria tokį didelį stresą I nėštumo trimestru. Dažniausiai būna vaisiaus atmetimo reakcija ir tik apie 15 proc. moterų išnešioja vaikus.
Pastebėta įdomi priklausomybė tarp vaiko lyties ir nėštumo bei gimdymo eigos. Dėl moters ligų antroje nėštumo pusėje mergaitės dažniau gimsta pridususios, užslopintos. Pirmais gyvenimo metais jos būna labai neramios, vėliau pradeda vaikščioti, yra emocionaliai nepatvarios ir baikščios.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Viena iš dažniausių nėštumo komplikacijų yra persileidimas ar priešlaikinis gimdymas. Tarp įvairių priežasčių svarbios reikšmės neišnešiojimui turi psichologiniai veiksniai. Tai motinos baimė, polinkis nerimui, laukiant nėštumo pabaigos, padidėjęs jautrumas stresui. Ypač svarbūs tokie stresai, kurie kyla dėl santykių su vyru.
Jei buvo gresiančio persileidimo reiškiniai, net esant palankiai gimdymo eigai ir berniukai, ir mergaitės yra labiau neramūs. Abiejų lyčių vaikus anksčiau laiko vienodai gimdo moterys, kurios persitempia moksle ir darbe. Dėl jaudulio nėštumo pabaigoje ne tik užsitęsia gimdymo procesas, bet ir po gimdymo moteris gali kraujuoti. Gimusios mergaitės jautresnės infekcijai.
Būtų naivu galvoti, jog streso poveikis išnyksta kartu su vaiko gimimu. Padidėjęs motinos dirglumas, dažnos neigiamos emocijos nėštumo metu ir ypač jaudulys nėštumo pabaigoje, veikia vaiko emocinę būseną tolesniais gyvenimo metais. Labiau mamos išgyventas stresas veikia mergaites, ypač pirmais jų gyvenimo metais. Joms nustatomas didesnis nervinių sutrikimų spektras.
Be motinos streso, vaisius pasižymi dideliu jautrumu išorinės aplinkos garsams. Todėl reikėtų vengti garsios kalbos, ypač santykių aiškinimosi šeimoje bei konfliktų. Būsimas vaikas neišvengiamai dalyvauja šiuose konfliktuose, išreikšdamas nerimą intensyviais ir dažnais judesiais. Kuo dažniau nėščios moterys patiria stresą, tuo pavojingiau būsimojo kūdikio gyvybei, kuris motinos stresą jaučia per placentą.
JAV mokslininkai išsiaiškino, kad stresą perduoda specifinis baltymas, skirtingai veikiantis mergaičių ir berniukų smegenis. Tyrimo autorių nuomone, tai gali paaiškinti ryšį tarp motinos streso ir tokių rimtų susirgimų, kaip autizmas ir šizofrenija, kurie žymiai dažniau pasitaiko tarp berniukų.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Atlikdami bandymus su pelėmis mokslininkai aptiko, kad pelėms, patiriančioms nuolatinį stresą, placentoje sumažėja tam tikrų hormonų. Paaiškėjo, kad tam tikrų hormonų sumažėjimas sukelia negimusių mažylių smegenų ir genetinius pakitimus. Būtent tai gali sukelti tokias genetines ligas, kaip Dauno liga. Panašiai stresas veikia ir žmonių besivystantį vaisių.
Prietarai ir realybė
Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime. Daugelis mūsų tuomet tampa įtarios ir imlios įspūdžiams. Mes dažnai esame linkusios tikėti, atrodytų, absurdiškiausiais dalykais. Mūsų sąmonė lyg kimba už tų blogybių, kurios galėtų nutikti su mumis arba mūsų mažyliu. O veltui! Juk tai, kas „veikia“ arba „neveikia“ vieni ar kiti prietarai, priklauso išskirtinai nuo mūsų, nuo to, kaip yra nusiteikusi mūsų pasąmonė - taip mano psichologai. Rimtai patikėjus kokiu nors nuspėjimu, mes lyg „užprogramuojame“ save sekti vieną ar kitą tvirtinimą. Bandant pažiūrėti į ateitį, mes, pačios to nežinant, rašome artėjančių dienų scenarijus, o po to sėkmingai tai realizuojame.
Liaudies prietaruose slypi ypatinga išmintis. Svarbu tik teisingai interpretuoti vieną ar kitą prietarą, atmetus viską, kas susiję su mūsų protėvių tamsa ir klaidingais įsitikinimais, o palikus tik esmę - tai racionalus grūdas, slypintis juose.
Štai keletas prietarų nėščiosioms, kuriuos verta apsvarstyti:
- „Būsimai mamai negalima žiūrėti į tai, kas negražu ir baisu - tai gali paveikti vaiko išvaizdą“. Su tuo sutinka ir medicina. Stresas, jaudulys blogai veikia ne tik motinos, bet ir mažylio būklę. Todėl nėščiosioms reikia vengti neigiamų įspūdžių ir vaizdinių.
- „Nėščiajai negalima keiktis ir pykti, nes mažylis išaugs pikčiurna“. Bet kuris gydytojas Jums pasakys - nėščiosios turi vengti bet kokių konfliktiškų situacijų ir triukšmingų vietų. Išgąstis, susierzinimas, nuoskauda sąlygoja arterinio kraujospūdžio padidėjimą, placentinės kraujotakos sutrikimus, kas gali atsiliepti Jūsų mažylio sveikatai.
- „Būsima mama neturėtų pati siūti, megzti arba pirkti savo vaikui daiktus“. Perduokite šiuos rūpesčius giminėms - tėvui, senelėms, tetoms. Neatimkite iš jų šio džiaugsmo. Pagalvokite pačios - kam Jums stumdytis transporte ir tvankiose parduotuvėse, kur daug kosinčių ir čiaudinčių žmonių! Argi ne geriau vaiko sveikatai išeiti pasivaikščioti į parką arba skirti laisvą laiką vandens aerobikos užsiėmimams.
- „Nėščiajai negalima sėdėti ant slenksčių (palangės, stalo ir t. t.)“. Iš aukštai galima ir nukristi. Ir be to, skersvėjai tiesiog neleistini mažylio laukimo laikotarpiu.
- „Nėščiosioms negalima nieko valgyti paslapčia - vaikas gali gimti baikštus“. Valgyti sausai arba einant yra kenksminga. Be to, jei Jus netyčia “užtiks“ naktį prie šaldytuvo - galite labai išsigąsti.
- „Nėščiosioms negalima kelti rankas į viršų ir kabinti drabužius“. Ginekologai mano, kad nuo 20-tos nėštumo savaitės to iš tikrųjų nereikia daryti. Tokia kūno padėtis provokuoja vaisiaus vandenų nutekėjimą ir priešlaikinį gimdymą.
- „Nėščiosioms negalima žaisti su katėmis, imti juos ant rankų - kitaip vaikas turės daug priešų“. Katės perneša toksoplazmozės - labai pavojingos ligos nėščiosioms - sukėlėjus. Per placentą sukėlėjas patenka į vaiko kraujotaką.
Kaip sumažinti stresą nėštumo metu
Taigi, būsimosios mamos turėtų itin rūpintis savo ramybe ir kontroliuoti nervų sistemą. Nėštumo metu stenkites galvoti ne tik apie problemas, bet ir apie savo įsčiose esantį kūdikį. Vienus sunkumus keičia kiti, sudėtingos situacijos galiausiai vienaip ar kitaip išsisprendžia, o vaikas - visam gyvenimui, ir jis jausis saugus tiek, kiek jį saugosite. Galimas išspręsti problemas bandykite spręsti, kol kas negalimų pajudinti - nejudinkite. Nebijokite kreiptis pagalbos, tarkitės su aplinkiniais, kalbėkite, prašykite pagalbos, tik svarbiausia neužsisklęskite savyje. Sprendimas visada yra, tik galbūt jūs per daug pavargusi jį pamatyti, todėl išsipasakokite jums artimam žmogui - išgirdusi pati save, galbūt išgirsite ir problemos sprendimą. Ilgalaikis stresas kenkia jums, kenkia jūsų vaisiui ir kenkia jūsų racionaliam mąstymui.
Mokėkite ilsėtis ne tik nėštumo laikotarpiu, tačiau ir nuolat gyvenime. Esant greitam kasdieniniam tempui, savo dienotvarkę planuokite iš anksto. Jeigu dažnai būnate prastos nuotaikos - susiplanuokite savo dieną. Nusistatykite ėjimo miegoti ir kėlimosi intervalą, negyvenkite gyvenimo „maždaug taip”. Atsikelkite tam tikru laiku ir užsiimkite jums mėgstama veikla (mankšta, knygos skaitymas, mezgimas) - persimiegoti taip pat nereikia. Dienos metu turėkite laisvas minutėles, kurių metu neturėkite rankose telefono, kompiuterio ar kito dėmesį blaškančio įrenginio - ramiai išgerkite kavos ar pavalgykite, pasidarykite tai, ką planavote. Norėdami visur suspėti, žmonės ima panikuoti ir vienu metu daryti kelis darbus, tačiau, kaip patirtis rodo, tokiais atvejais dažniausiai nei vienas darbas nebūna padarytas iki galo gerai, o patiriamo streso lygis kaipmat išauga.