Pirmieji pasivaikščiojimai su naujagimiu - tai svarbus etapas tiek kūdikiui, tiek tėvams. Šviežias oras, saulės šviesa ir aplinkos stimuliacija yra naudingi kūdikio vystymuisi ir gerovei. Tačiau, kada yra tinkamas metas pirmą kartą išnešti mažylį į lauką? Kaip tinkamai aprengti kūdikį ir kiek laiko praleisti lauke? Šiame straipsnyje rasite atsakymus į šiuos ir kitus svarbius klausimus.
Būtina išeiti į lauką
Eiti į lauką su kūdikiu būtina, ir kuo dažniau, tuo geriau. Net ir mažiausiam vaikui pabūti lauke naudinga bet kuriuo metų laiku. Juk lauke jis kvėpuoja grynu oru, kuriame mažiau virusų ir bakterijų nei prastai vėdinamose patalpose. Grynas oras padeda stiprinti imunitetą, gerina miegą ir apetitą.
Pirmasis išėjimas į lauką po gimdymo
Pirmą kartą su naujagimiu išeisite į lauką keliaudama namo iš gimdymo namų. Todėl būtina pasirūpinti šiltais drabužiais mažyliui - pagal temperatūrą lauke. Pravartu iš anksto paruošti drabužėlius naujagimiui, kurie tiktų, jei vežant jį namo už lango temperatūra gerokai nukristų. Pirmiausia rengiame marškinėliais ir šliaužtinuku, po kuriuo, žinoma, apmautos sauskelnės. Antram sluoksniui tiks šiltas kombinezonas su pirštinėmis ir uždengtomis kojytėmis. Reikės plonos kepurėlės, ant kurios uždėsime kitą - šiltesnę. Taip aprengtą kūdikį paguldykite į šiltą žieminį vokelį. Praktiškas viršutinis drabužis naujagimiui - vokelis-kombinezonas, t. y.
Sveiką naujagimį, grįžus iš gimdymo namų, gydytojai pataria į lauką išvežti jau kitą dieną. Mažylį į lauką trumpam galima išvežti jau netrukus sugrįžus iš gimdymo namų, tačiau lauke neturėtumėte būti per ilgai. Kūdikis dar labai jautrus besikeičiančioms oro sąlygoms, todėl pakaks ir 10-15 minučių.
Kada išeiti į lauką žiemą?
Jei kūdikis gimė žiemą, jo pažintis su grynu oru prasidės net ir žvarbiausią dieną. Tuomet neatsižvelgsime į oro temperatūrą: juk bet kokiu oru reikia kažkaip grįžti namo iš ligoninės. Tačiau žiemą turite atsižvelgti į orą. Kūdikį iki 6 mėnesių galite pavežioti lauke, kai temperatūra ne žemesnė kaip minus 5 laipsniai, nėra itin drėgna, nepučia stiprus vėjas. Su 6-12 mėnesių kūdikiu galite eiti į lauką, kai šaltis ne didesnis kaip 10 laipsnių. Pasak "Mano šeimos akademija" gydytojos neonatologės Jolantos Savulionienės, naujagimiams ir vyresniems kūdikėliams itin pavojingas žvarbus ir drėgnas oras. "Tačiau jei lauke nors ir minus dešimt, bet šviečia saulė, yra sausa, nėra vėjo, galime su naujagimiu į lauką išeiti jau po savaitės, grįžus iš gimdymo namų. Jeigu lauke drėgna, pučia stiprus vėjas ar siaučia pūga, nors ir termometras rodys 0 laipsnių, jausime gerokai didesnį šaltį.
Taip pat skaitykite: Apranga naujagimiui lauke
Dažniausiai, jei kūdikis visiškai sveikas, pirmą kartą žiemą pasivaikščioti lauke galima praėjus maždaug 2 savaitėms po gimimo, tačiau tada, kai oras nėra labai šaltas ir žvarbus. Į lauką einama tik tą dieną, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 laipsniai šalčio. O kai lauke temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių šalčio, nepatariama vežti į lauką visų kūdikių iki vienerių metų.
Pasivaikščiojimų trukmė
Pirmasis išėjimas į lauką gali trukti 5 minutes, kitą dieną galima pabūti 10 min. Atidžiai stebėkite vaiko būklę. Jei viskas gerai, trečią dieną buvimo lauke laiką galite pailginti dar penkiomis minutėmis. O po savaitės lauke praleisti galėsite valandą. Įpratęs prie pasivaikščiojimų kūdikis gali išbūti lauke iki dviejų valandų. Anot gydytojos, pirmą kartą su kūdikiu pabūti galima - penkiolika minučių, o po to kas savaitę pamažu ilginti laiką, galiausiai galite būti iki valandos ar dviejų lauke.
Pratindami kūdikį prie lauko šaltuoju metų periodu, galite jį pamigdyti įstiklintame balkone arba šiltai aprengę palaikyti kambaryje atvėrę langus. Pirmasis pasivaikščiojimas su kūdikiu žiemą turi trukti ne ilgiau kaip 10-15 minučių. Vėliau šį laiką kasdien laipsniškai ilginkite dar po 5-10 minučių. Su kūdikiu iki pusės metų lauke rekomenduojama vaikščioti 1-1,5 val. jei temperatūra ne žemesnė nei -10 laipsnių. Tiesa, jei einate į laiką su naujagimiu, prie lauko pratinkite pamažu, iš pradžių - 15-20 minučių, paskui po 5-10 minučių ilginkite pasivaikščiojimo laiką. Su vyresniu vaiku lauke vaikštoma ne ilgiau, bet dažniau: per dieną galima išeiti į lauką 2 kartus, kad bendroje sumoje susidarytų 2-3 valandos gryname ore per dieną.
Pirmą kartą išėjus su naujagimiui į lauką, rekomenduojama jame pabūti pusvalandį, vėliau pasivaikščiojimus galima ilginti. Šaltuoju metų laiku su kūdikiu lauke praleidžiame mažiau laiko, negu, pavyzdžiui, vasarą. Šaltuoju metų laiku į lauką su naujagimiu galima eiti tada, jei lauke temperatūra ne žemesnė kaip 10 -12 laipsnių šalčio. Taip pat labai svarbu ne tik tai, kiek laipsnių rodo termometras, bet ir koks lauke drėgnumas, ar stiprus vėjas. Įvertinus šias aplinkybes tėvai turi pasirinkti tinkamą pasivaikščiojimo s naujagimiu trukmę.
Tinkama apranga
Einant su naujagimiu į lauką, svarbu jį tinkamai aprengti. Pirmiausia rengiame marškinėliais ir šliaužtinuku, po kuriuo, žinoma, apmautos sauskelnės. Antram sluoksniui tiks šiltas kombinezonas su pirštinėmis ir uždengtomis kojytėmis. Reikės plonos kepurėlės, ant kurios uždėsime kitą - šiltesnę. Taip aprengtą kūdikį paguldykite į šiltą žieminį vokelį.
Taip pat skaitykite: Temperatūros režimas keliaujant su augintiniais ir vaikais
Vasaros metu, jeigu yra pakankamai šilta ir nėra stipraus vėjo, kepurė naujagimiui nėra būtina. Naujagimiai dar negeba natūraliai reguliuoti kūno temperatūros, todėl gali greitai sušalti net ir vasarą. Renkite vaiką vienu rūbų sluoksniu daugiau nei esate apsirengusi pati. Jei mažylis pats dar nevaikšto, tik sėdi vežimėlyje ar rogutėse, užklokite jį šiltu pledu.
Žiemai naujagimiui reikia nusipirkti šiltą kombinezoną su pėdutėmis ir rankyčių movomis ar vokelį, po kuriais jį renkite laisvesniais kelių sluoksnių drabužiais. Ant medvilninio ar vilnonio siaustinuko užvilkite šliaužtinukus, jeigu oras šaltesnis - dar ir megztinį. Žvarbiu oru uždėkite mažyliui gerai prie galvos priglundančią šiltą kepurę, kakliuką apriškite šaliku. Tik neuždenkite juo veido, nes šiltas iškvepiamas oras sudrėkins audinį ir šalikas sušaldys vaiko veidelį.
Kaip patikrinti, ar kūdikiui ne per karšta ar ne per šalta?
Būnant lauke, atidžiai stebėkite mažylio veido odos spalvą. Jei kūdikiui bus šalta, jo oda pabals arba pamėlynuos. Stebėkite, ar kūdikiui lauke ne per šalta ir ne per karšta. Kai mažyliui šalta, oda išbąla, pamėlynuoja, sukaitęs jis išrausta. Jei šaltis spaudžia iki 20, tačiau nėra stipraus vėjo ir drėgmės, galite išeiti į lauką apie 20 min. Pasivaikščiodami vis patikrinkite, ar mažylis nesušalo - tiesiog palieskite jo nosytę. Šalta nosytė - pirmas atvėsimo požymis.
Ar mažyliui ne karšta, galite patikrinti, užkišdama pirštą po apykakle. Jei ji drėgna ar karšta- mažyliui per karšta, jei šilta - normalu. Šaltos rankos ir nosytė - dar ne rodiklis, kad jūsų atžalėlei šalta. Palieskite vaiko apykaklės sritį, viršutinę nugaros dalį. Jei oda vėsi, mažylį aprenkite ar apklokite šilčiau arba eikite namo. Jei oda šilta ir sausa - viskas gerai. Mažylis suprakaitavęs? Metas namo!
Termorūbai
Šiandien parduotuvėse galima įsigyti ir šilumą saugančių apatinių rūbų, kurie saugo nuo šalčio ir neleidžia prakaituoti. Termorūbai paprastai gaminami iš hipoalerginio pluošto. Juos perkant svarbu įvertinti mažylio amžių ir judrumą lauke. Vaikams iki 2 metų geriau pirkti apatinius termorūbelius iš vilnos arba medvilnės. Sintetinių geriau nepirkti, nes mažo vaiko odai kur kas sveikiau natūralus pluoštas. Galima įsigyti ir dvisluoksnius rūbelius, kurių prie kūno esanti pusė medvilninė, o išorinė - vilnonė. Vyresniems vaikams galima pirkti rūbus, kurių apatinis sluoksnis - medvilninis, o viršutinis - sintetinis. Vilnoniai ir medvilniniai termorūbai leidžia odai kvėpuoti, puikiai sugeria drėgmę, taigi nėra rizikos, kad mažylis suprakaituos. Tačiau vilna, priklausomai nuo jos apdirbimo, gali ir „kandžiotis“. Todėl prieš perkant rūbelius svarbu įsitikinti, kad medžiaga apdorota tinkamai: priglauskite rūbą prie veido, perbraukite juo odą. Jei jaučiate nemalonų dilgčiojimą - vargu ar mažylis su tokiu rūbu jausis patogiai. Apatiniai termorūbai, aprengti ne ant nuogo kūno, o ant kitų rūbų, nebeatlieka savo funkcijos, nebesulaiko šilumos ir neišgarina nuo kūno prakaito. Termorūbų nevalia pirkti išaugimui. Jie turėtų glaudžiai priglusti prie kūno ir nevaržyti judesių.
Taip pat skaitykite: Miško reikšmė lietuvių tradicijose
Vežimėlio pasirinkimas
Vežimėlio pasirinkimas labai priklauso nuo jūsų gyvenamosios vietos ir gyvenimo būdo. Jeigu gyvenate užmiestyje ir ketinate vaikštinėti miško takeliais, jums tikrai pravers didesnis, didelius ratus ir gerą amortizacijos sistemą turintis vežimas, kuris bus pakankamai pravažus.
Saugumas lauke
Kai jau pradėsite pasivaikščiojimus lauke, stenkitės apsaugoti vaikelį nuo žvarbaus vėjo ir sniego, t.y. Naujagimiams negalima naudoti apsauginių kremų nuo saulės (įprastai jie skirti kūdikiams nuo 6 mėn. ir vyresniems), tad užtraukite vežimo stogelį, o vaikutį guldykite kuo giliau po juo, kad jo visas kūnas būtų pavėsyje. Svarbu vengti ne tik triukšmo, tačiau atsižvelgti ir į užterštumą bei užkrečiamųjų ligų pavojų. Pasivaikščiojimams reikėtų rinktis ramias vietas, kuriose nedaug žmonių, toliau nuo kelių, kur oras nėra užterštas. Geriausia mažylį vežioti miške arba parke.
Kaip apsaugoti vaiką nuo virusų?
Steriliausiu laikomas oras, kai temperatūra nukrinta iki -10 laipsnių. Tokiame ore nėra mikrobų, nes jie paprasčiausiai iššąla. Tačiau taip tikrai nenutinka su virusų nešiotojais - žmonėmis, su kuriais susiduriama parduotuvėse, viešajame transporte, vaikų darželyje, lifte. Sustiprinti vaiko organizmo apsaugines galias ir sukurti barjerą virusams galima patepus mažylio šnerves priešmikrobiniu oksolino tepalu. Liaudiškų priemonių gerbėjams padės pušų aliejus.
Kaip apsaugoti skruostukus?
Jei lauke vėjuota ar temperatūra žemesnė nei -10, pediatrai rekomenduoja likus pusvalandžiui iki ėjimo į lauką patepti vaiko skruostus riebiu, nuo šalčio saugančiu kremu. Tiesa, vėjuotu oru apskritai geriau į lauką neiti arba išeiti tik trumpam.
Ką daryti, jei vaikas nušalo?
Žaisdami lauke vaikai paprastai nekreipia dėmesio į šaltį, o pirmuosius požymius, kad šalta, pajunta tik tada, kai jau gali būti vėlu. Todėl jūsų pareiga - atidžiai stebėti, ar viskas gerai. Kokie požymiai rodo, kad vaikas nušalo?
- Skruostai labai šalti, pablyškę ar net pamelsvėję;
- Sumažėjęs jautrumas skausmui;
- Galūnės atrodo nutirpusios, sustingusios, šildant skauda.
Jei įtariate, kad vaikas nušalo, skubiai veskite jį namo, atsargiai nurenkite (nušalusias vietas gali skaudėti). Kad pagerėtų kraujotaka, energingai patrinkite galūnes ir skruostus sausa minkšta medžiaga, pašildykite jas vandeniu. Tiesa, jokiu būdu ne šiltu! Jei nušalo rankos - jos palaikomos po ne didesnės nei 36 laipsnių temperatūros vandens srove, t.y. vanduo turėtų būti šiek tiek vėsesnis nei natūrali kūno temperatūra. Jei vaikas sušalo visą kūną, jam rekomenduojama tokios pat temperatūros vandens vonia. Vandens temperatūra per 20 minučių laipsniškai didinama. Vandens procedūros metu atsargiai, švelniai masažuokite labiausiai sušalusias kūno vietas. Jei pastebite, kad oda palengva rausta - vadinasi, viską darote teisingai. Po šiltos vonios vaiką sausai nušluostykite ir guldykite į vonią. Kad padidėtų organizmo tonusas, duokite išgerti šiltos arbatos su aviečių uogiene arba pieno su medum. Jau po keleto dienų nušalusiose vietose raudonis turėtų praeiti, o šalčio pažeistas plotas atrodys kaip mėlynė: iš pradžių melsvas, vėliau - žalsvas, galiausiai - gelsvas. Šie išvardyti metodai veiksmingi tik esant pirmai nušalimo stadijai. Jei dėl kokių nors priežasčių vaikas sušalo tiek, kad ant odos atsirado pūslelių - skubiai kreipkitės į medikus.
Kiti svarbūs aspektai
Naujagimio priežiūra: Parsivežus naujagimį namo kyla daug baimių (ypač, jeigu tai pirmagimis). Viena pirmųjų savarankiškų tėvų užduočių yra saugus naujagimio parsivežimas namo. Gimusį kūdikį privaloma įregistruoti per 3 mėnesius nuo gimimo. Patogiausia įregistruoti vaiko gimimą internetu. Svarbiausia taisyklė yra tvirtai prilaikyti ir nejudinamoje padėtyje fiksuoti naujagimio galvytę.
Maitinimas: Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Žįsdamas kūdikis ne tik pats pasisotina (o taip pat ir nurimsta, mezga glaudų ryšį su mama), bet ir „užsako“ pieno gamybą krūtyse, t.y. Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą, t.y. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas. Vasaros metu dėl karščio mažylis dažniau gali prašyti krūties - tai normalu.
Tuštinimasis ir šlapinimasis: Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).
Atsirūgimas ir žagsulys: Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.
Verkimas: Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą.
Maudymas: Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui gimus virkštelė yra užspaudžiama ir nukerpama, tačiau nedidelė jos liekana nudžius ir nukris tik po 2-3 savaičių. Pavyzdžiui, naujagimį gali išberti spuogeliais, jis gali netekti svorio ir panašiai.
Miegas: Naujagimiai miega didžiąją paros dalį -6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą, t.y. Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.
Kvėpavimas: Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.
Refleksai: Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti.
tags: #iseit #i #lauka #su #naujagimiu