Bėrimai aplink vaiko lūpas ar kitose kūno vietose yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti nerimą tėvams. Svarbu suprasti galimas priežastis ir tinkamus gydymo būdus, kad būtų galima greitai ir efektyviai padėti vaikui. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime bėrimų priežastis, diagnostiką ir gydymo metodus, atsižvelgdami į įvairius aspektus.
Atopinis dermatitas kūdikiams
Atopinis dermatitas, arba atopinė egzema, yra pats dažniausias egzemos tipas. Dažniausiai atopiniu dermatitu suserga vaikai iki vienerių metų, rečiau - vyresni vaikai. Dauguma vaikų atopinį dermatitą „išauga“ iki antrojo gimtadienio, kitiems tenka su šia liga gyventi visą likusį gyvenimą. Pirmieji kūdikių atopinio dermatito požymiai paprastai pasireiškia apie 2-3 kūdikio gyvenimo mėnesį. Pagrindinis atopinio dermatito simptomas - sausas, pleiskanojantis, paraudęs odos bėrimas. Dermatitui ūmėjant, raudonis gali virsti šerpetojančiomis, šlapiuojančiomis dėmelėmis. Šią ligą, visų pirma, lemia genetinis paveldimumas. Jei pastebite atopinio dermatito požymius, nenumokite į juos ranka.
Cheilitas (lūpų uždegimas)
Cheilitas yra lūpų uždegimas, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis. Tai gali sukelti daugybė endogeninių ar egzogeninių veiksnių, kurių dažniausi atopinis dermatitas, kontaktiniai, iritaciniai dirgikliai ar alergenai, lėtinis saulės poveikis ir infekcija.
Egzeminio cheilito tipai:
- Iritacinis kontaktinis cheilitas: Dažniausias cheilito tipas, apimantis tiek viršutinę, tiek ir apatinę lūpas, galintis pažeisti aplinkinę lūpų odą. Dažniausia priežastis - lėtinis lūpų laižymas, ypač būdingas mažiems vaikams.
- Alerginis kontaktinis cheilitas: Jam būdingas abiejų lūpų paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas, deginimas, pažeidimas gali apimti ir aplinkinę odą apie lūpas. Taip pat retesniais atvejais, gali atsirasti lūpų patinimas, susidaryti pūslelės ar paviršinės erozijos. Atsižvelgiant į alergeno šaltinius, bėrimai gali atsirasti ir kitose kūno vietose. Alerginį kontaktinį cheilitą lemia lėto tipo hiperjautrumo reakcija alergenams, kontaktuojantiems su lūpomis. Moterims pasireiškia dažniau nei vyrams, greičiausiai dėl dažnesnio kosmetikos priemonių - lūpdažių, lūpų balzamų, apsauginių kremų nuo saulės, nagų lako, makiažo naudojimo. Kitos priežastys - burnos higienos priemonės, maisto produktai (pvz.
- Atopinis cheilitas: Šis cheilitas yra būdingas sergantiems atopiniu dermatitu. Atopinis cheilitas pasireiškia lūpų paraudimu, sausumu, pleiskanojimu ir sutrūkinėjimu.
- Aktininis cheilitas: Prekancerogeninė būklė, sukeliama lėtinės saulės ekspozicijos. Labiau būdinga žmonėms, gyvenantiems karšto ir sauso klimato geografinėse zonose, lauko darbininkams bei šviesaus odos fototipo žmonėms. Dažniau nei kitų sričių aktininės keratozės progresuoja į plokščialąstelinę karcinomą. Aktininis cheilitas pasireiškia sausu ir pleiskanojančiu židinėliu apatinėje lūpoje. Pažengęs aktininis cheilitas - atrofija, lūpų paraudimu, patinimu, hiperkeratoze, išopėjimu ir šašais.
- Eksfoliacinis cheilitas: Retas cheilitų tipas. Tai yra lėtinis, paviršinis uždegiminis cheilitas, pasireiškiantis hiperkeratoze, lupimusi, šašų susidarymu lūpų srityje. Kai kurie pacientai šią būklę apibūdina kaip nuolat suskeldėjusias lūpas. Etiologija iki galo nėra aiški, manoma, kad dėl dažno laižymo ir kramtymo.
- Plazminių ląstelių cheilitas: Retas, gerybinis, uždegiminis lūpų uždegimas, pasireiškiantis aiškių ribų sustorėjusiomis, tvirtomis ar erozuotomis eriteminėmis plokštelėmis dažniausiai apatinės lūpos srityje. Gali būti pažeistos ir kitos gleivinės - makšties, dantenų, burnos gleivinė, viršutiniai kvėpavimo takai.
- Glandulinis cheilitas: Retas, lėtinis, uždegiminis lūpų pažeidimas, įtraukiantis ir mažąsias apatinės lūpos seilių liaukas. Dažniausiai pasireiškia vyresniems vyrams, tačiau taip pat gali atsirasti ir jauniems asmenims bei moterims. Etiologija iki galo nėra žinoma, bet gali predisponuoti lėtinė saulės ekspozicija, atopija, tabakas. Glandulinio cheilito metu stebimas apatinės lūpos padidėjimas ir išvirtimas, matoma daugybė taškinių atvarų, kurias paspaudus išsiskiria seilė Pacientai jaučia lūpos “minkštumą ir gumbuotumą/gruoblėtumą, lipnią masę nudžiūnančią ant lūpų”. Taip pat gali atsirasti paviršinės žaizdos ar šašai. Yra aprašyti keli atvejai, kai iš glandulinio cheilito, vėliau išsivystė plokščialąstelinė karcinoma.
- Granulominis cheilitas: Dar žinomas kaip Miescher’io cheilitas. Nuolatinis ar epizodinis, nežinomos priežasties, neįtemptas vienos ar abiejų lūpų patinimas. Tai yra reta liga, diagnozuojama dažniausiai jauniems suaugusiems žmonėms, tačiau gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir nepriklauso nuo lyties. Ligos etiologija gali būti susijusi su alergija maisto produktams, genetiniais pakitimais, infekcijomis ir atopija. Pirmasis ligos pasireiškimas - viršutinės lūpos patinimas, dažnai imituojantis angioedemą. Pirmieji patinimo epizodai regresuoja per kelias valandas ar dienas. Ligai progresuojant, patinimo epizodai ilgėja ir gali sukelti nuolatinį patinimą, kuris gali apimti abi lūpas. Dažniausiai granulominis cheilitas pasireiškia kaip izoliuotas pažeidimas, bet gali būti susijęs su veidinio nervo paralyžiumi ir/ar sutrūkinėjusiu liežuviu (lot. lingua plicata), kuris siejamas su Melkersson-Rosenthal sindromu.
- Lūpų kampų cheilitas: Tai dažna uždegiminė liga, pažeidžianti lūpų ir burnos kampus ir/ar burnos ertmę. Atsižvelgiant į pagrindines priežastis, jis gali trukti kelias dienas arba išlikti ilgesnį laiką. Dar jis vadinamas kampiniu stomatitu, cheiloze ar perleche. Paprastai burnos kampuose atsiranda eritema, maceracija, pleiskanojimas ir skausmingi įtrūkimai. Lūpų kampų cheilitą sukelia pastovi per didelė drėgmė ir maceracija dėl seilių pertekliaus bei antrinė Candida albicans arba rečiau Staphylococcus aureus infekcija.
Kitos galimos bėrimo aplink lūpas priežastys
- Alerginės reakcijos: Alergija yra viena iš pagrindinių bėrimo aplink lūpas priežasčių. Vaikai gali būti alergiški įvairiems maisto produktams, aplinkos veiksniams ar netgi odos priežiūros priemonėms. Dažniausi alergenai yra pienas, kiaušiniai, riešutai, žuvis, sojos ir kviečiai.
- Kontaktinis dermatitas: Kontaktinis dermatitas atsiranda, kai oda tiesiogiai kontaktuoja su alergenu ar dirgikliu. Tai gali būti seilės (ypač kai vaikas daug seilėjasi dygstant dantims), žaislai, kremai, muilai, drabužių skalbimo priemonės ar netgi metaliniai daiktai, kuriuos vaikas laiko burnoje.
- Infekcinės ligos: Kai kurios infekcinės ligos taip pat gali sukelti bėrimą aplink lūpas. Svarbu atpažinti šias ligas ir kreiptis į gydytoją. Tai gali būti Herpes simplex virusas (HSV-1), Impetiga, Stomatitas.
- Dehidratacija: Dehidratacija gali sukelti lūpų sausumą ir įtrūkimus, kurie gali būti painiojami su bėrimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas gertų pakankamai skysčių.
- Oro sąlygos: Sausas, šaltas oras ar stiprus vėjas gali išsausinti odą aplink lūpas ir sukelti bėrimą.
- Vitaminų trūkumas: Tam tikrų vitaminų, pavyzdžiui, B grupės vitaminų, trūkumas gali sukelti lūpų uždegimą ir bėrimą.
- Vaistų šalutinis poveikis: Kai kurie vaistai gali sukelti odos bėrimą kaip šalutinį poveikį.
- Blusų įkandimai: Blusos, dažniausiai kankinančios mūsų mylimus keturkojus, taip pat sėkmingai gali sukandžioti ir mus. Blusų įkandimai nėra bėrimas, tačiau atrodo labai panašiai, tad neretai yra palaikomi bėrimu.
- Laimo liga: Laimo ligos bėrimas, sukeltas erkių įkandimo metu perduodamos Borellia bakterijos. Skiriamieji bruožai - raudona dėmė, apsupta raudonos „aureolės“, kitaip vadinama „buliaus akimi“.
- Vėjaraupiai: Sukelti Varicella zoster viruso pasireiškia nedideliais, raudonais, niežtinčiais spuogeliais, kurie įspaudimo metu nepabąla.
- Rankų, kojų ir burnos liga: Keleto skirtingų virusų sukeliama rankų, kojų ir burnos liga pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną.
- Kitos virusinės infekcijos: Karščiuojančio arba sergančio kuria nors į gripą panašia infekcija vaiko bėrimą sukelia būtent ši infekcija. Bėrimus gali sukelti daugybė virusų. Tymai, Raudonukė, Vaikų rozeolė, Skarlatina.
- Dilgėlinė: Kiekvieną kartą skirtingose kūno vietose staiga atsirandantis bei greitai išnykstantis ir niežtintis bėrimas paprastai yra dilgėlinės požymis.
- Niežai: Jeigu išbertas odos vietas labai niežti, tai gali būti niežai. Niežai - užkrečiama odos liga, kurią sukelia žmonių niežų erkė.
Diagnostika
Norint nustatyti bėrimo aplink lūpas priežastį, svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir kreiptis į gydytoją.
- Apžiūra ir anamnezė: Gydytojas apžiūrės bėrimą ir užduos klausimus apie simptomus, tokius kaip niežulys, skausmas, pūslės ar šašai. Taip pat bus domimasi vaiko ligos istorija, alergijomis ir galimais dirgikliais. Diagnozuojant egzeminį cheilitą labai svarbi anamnezė (atopinė šeimos anamnezė, naudojamos kosmetikos, higienos priemonės ir kita), objektyvios apžiūros duomenys.
- Alerginiai testai: Jei įtariama alergija, gali būti atlikti alerginiai testai. Tai gali būti odos dūrio testai arba kraujo tyrimai, kurie padeda nustatyti alergenus. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Tyrimo metu ant sveikos, nepažeistos odos (dažniausiai nugaros) klijuojami pleistrai su specialiomis kameromis. Kiekviena iš kamerų prieš užklijuojant ant nugaros yra pripildoma skirtingo potencialaus alergijos sukėlėjo. Pleistrai su kameromis ir alergenais nuo odos nuimami praėjus 2 dienoms nuo užklijavimo. Būtent tada atliekamas pirminis odos lopo testo vertinimas. Jei vienoje iš alergenų buvimo vietų stebimas uždegimas (alerginiai spuogai, paraudimas, patinimas) reakcija vertinama kaip teigiama.
- Odos biopsija: Retais atvejais, kai diagnozė nėra aiški, gali būti atlikta odos biopsija. Tai procedūra, kurios metu paimamas nedidelis odos mėginys ir ištiriamas mikroskopu. Egzeminio cheilito atveju biopsija rekomenduojama tik, jei cheilitas yra atsparus gydymui, pasireiškia eroziniais, kraujuojančiais pažeidimais, skausmu, atsiranda hiperkeratozių. Plazminių ląstelių chelitui diagnozuoti turi būti atliekama pažeidimo biopsija ir histologinis ištyrimas. Granulominis cheilitas diagnozuojamas remiantis biopsijos histologinio ištyrimo rezultatais.
- Kultūros tyrimai: Jei įtariama bakterinė ar grybelinė infekcija, gali būti atlikti kultūros tyrimai. Tai procedūra, kurios metu paimamas mėginys iš bėrimo ir auginamas laboratorijoje, kad būtų nustatyta infekcijos sukėlėjas. Candida albicans patvirtinimui reikalinga KOH mikroskopija.
Gydymas
Bėrimo aplink lūpas gydymas priklauso nuo priežasties. Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir tinkamai prižiūrėti odą. Pati svarbiausia gydymo dalis yra šalinti cheilitą provokuojančias priežastis.
Taip pat skaitykite: Bėrimų tipai ir gydymas kūdikiams
- Vietinis gydymas: Vietinis gydymas apima kremų, tepalų ir lūpų balzamų naudojimą, kad būtų sumažintas uždegimas, niežulys ir sausumas. Gydymui naudojamos odos barjerą atstatančios ir epitelizaciją skatinančios priemonės.
- Drėkinantys kremai ir tepalai: Drėkinantys kremai ir tepalai padeda išlaikyti odos drėgmę ir sumažinti sausumą. Rekomenduojama naudoti bekvapius, hipoalerginius produktus.
- Kortikosteroidiniai kremai: Kortikosteroidiniai kremai gali būti naudojami uždegimui sumažinti.
- Lūpų balzamas su SPF: Rekomenduojama naudoti balzamus su SPF, kad apsaugotumėte lūpas nuo saulės.
- Sisteminiai vaistai: Sisteminiai vaistai yra geriami vaistai, kurie gali būti naudojami, jei vietinis gydymas nėra veiksmingas arba jei bėrimas yra labai stiprus.
- Antihistamininiai vaistai: Antihistamininiai vaistai gali būti naudojami alergijoms gydyti ir niežuliui sumažinti.
- Antibiotikai: Antibiotikai gali būti naudojami bakterinėms infekcijoms gydyti. Esant Candida infekcijai skiriami priešgrybiniai preparatai, o nustačius bakterinę infekciją (S.aureus) - vietinio poveikio antibiotikai.
- Antivirusiniai vaistai: Antivirusiniai vaistai gali būti naudojami herpes simplex viruso infekcijoms gydyti.
- Namų priežiūra: Namų priežiūra yra svarbi bėrimo aplink lūpas gydymo dalis. Tai apima odos valymą, drėkinimą ir dirgiklių vengimą. Labai svarbi yra burnos ir lūpų kampų higiena, labai svarbu palaikyti sausus lūpų kampus, naudoti odos barjerą atstatančius kremus (pvz.: kremai su cinko oksidu).
- Švelnus odos valymas: Švelniai valykite odą aplink lūpas su švelniu muilu ir vandeniu. Venkite trinti odą, nes tai gali ją sudirginti.
- Drėkinimas: Reguliariai drėkinkite odą aplink lūpas su drėkinamuoju kremu ar tepalu. Tai padės išlaikyti odos drėgmę ir sumažinti sausumą.
- Dirgiklių vengimas: Venkite dirgiklių, tokių kaip aštrus maistas, citrusiniai vaisiai ir rūgštūs gėrimai, kurie gali sudirginti odą aplink lūpas.
- Pakankamas skysčių vartojimas: Užtikrinkite, kad vaikas gertų pakankamai skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos, kuri gali sukelti lūpų sausumą ir įtrūkimus.
- Retinoidai: Dėl retinoidų (dažniausiai isotretinoino) vartojimo atsiranda lūpų sausumas, pleiskanojimas, paraudimas, įtrūkimai. Gali būti pažeisti ir lūpų Cheilito sunkumo laipsnis tiesiogiai priklauso nuo retinoidų dozės. Gydymas simptominis - emolientai, drėkinantys kremai, lūpų balzamas.
Kitos rekomendacijos
- Venkite lūpų kramtymo ir laižymo. Lūpų kramtymas ir laižymas gali išsausinti lūpas ir sukelti bėrimą. Stenkitės atpratinti vaiką nuo šių įpročių.
- Sausu oru naudokite drėkintuvą, kad padidintumėte oro drėgmę patalpose.
Prevencija
- Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą - tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas. Tad tuomet, kai atlikti alergijos tyrimai gydytojams leidžia nustatyti pagrindinius sukėlėjus, reikia stengtis neturėti su jais sąlyčio. Tačiau, net ir žinant kokia medžiaga sukelia šį alerginį bėrimą kartais kontakto išvengti nepavyksta. Venkite pakartotinio kontakto.
- Sergant tymais peršalimo požymiai atsiranda dviejomis dienomis anksčiau negu bėrimas. Raudonukės bėrimas - rausvomis dėmelėmis visame kūne. Visą kūną išberia skaidriomis, kaip vandens lašai, pūslelėmis sergant vėjaraupiais. Vaikų rozeolė - dažnas negalavimas. Vaikas blogai jaučiasi, karščiuoja, jį kankina kiti peršalimo simptomai, po to atsiranda bėrimas. Ant krūtinės, nugaros, kojų, rankų atsiranda mažos raudonos susiliejančios dėmelės sergant skarlatina. Mažų violetinių arba raudonų dėmelių, kartais iškilusių virš odos, bėrimas gali būti meningito požymis. Jeigu išbertas odos vietas labai niežti, tai gali būti niežai.
Taip pat skaitykite: Lytinių lūpų korekcija: procedūros ir svarbi informacija
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti baltas pūsleles ant kūdikio lūpos?