Įvadas
Lietuvoje jau kuris laikas vyksta reikšmingas procesas - institucinės vaikų globos pertvarka. Ši pertvarka, pradėta 2014 m., artėja prie pabaigos. Pagrindinis jos tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų galimybę augti saugioje, šeimai artimoje aplinkoje, gauti individualizuotas paslaugas bendruomenėje ir ugdyti pasitikėjimą savimi bei socialinius įgūdžius. Šiame straipsnyje išnagrinėsime šios pertvarkos esmę, tikslus, iššūkius ir jau pasiektus rezultatus, remiantis turima informacija.
Pertvarkos Tikslai ir Principai
Institucinės globos pertvarkos esmė - pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Tai reiškia, kad vaikai, netekę tėvų globos, turėtų augti ne globos namuose, o globėjų šeimose arba mažesniuose, šeimai artimesniuose bendruomeniniuose namuose. Pertvarkos tikslai apima:
- Sąlygų sudarymą kiekvienam vaikui augti saugioje šeimoje: Siekiama, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę augti šeimoje, kurioje jis jaustųsi saugus, mylimas ir priimtas.
- Į individualius poreikius orientuotų bendruomeninių paslaugų teikimą: Vietoj standartizuotos globos institucijose, vaikai turėtų gauti paslaugas, pritaikytas prie jų individualių poreikių, tokių kaip psichologinė pagalba, ugdymas ir socialinių įgūdžių lavinimas.
- Pasitikėjimo savimi ugdymą: Svarbu, kad vaikai, netekę tėvų globos, ugdytų pasitikėjimą savimi, gebėtų savarankiškai priimti sprendimus ir siekti savo tikslų.
- Socialinių ryšių užmezgimą ir įsiliejimą į bendruomenę: Siekiama, kad vaikai integruotųsi į bendruomenę, turėtų galimybę bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti bendruomenės veikloje ir jaustis jos dalimi.
- Visuomenės požiūrio į globojamus vaikus keitimą: Svarbu, kad visuomenė priimtų globojamus vaikus kaip pilnaverčius visuomenės narius, be išankstinių nuostatų ir stereotipų.
Teisinis Pagrindas ir Veiksmų Planas
Pertvarkos įgyvendinimui sukurtas teisinis pagrindas. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas „Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014 - 2020 metų veiksmų planas“. Šis planas numato konkrečias priemones ir veiksmus, kurių reikia imtis, siekiant įgyvendinti pertvarką.
„SOS vaikų kaimai“: Pokyčiai Didžiausioje Šeimoje
Institucinės globos pertvarka palietė ir didžiausią šeimą Lietuvoje - „SOS vaikų kaimus“. Dėl pasikeitusio įstatyminio reguliavimo, „SOS vaikų kaimai“ taip pat keičiasi. Pirmosios SOS šeimos persikraustė dar 2017 m., o iki šių metų pabaigos visos SOS šeimos gyvens atskirai. Tai reiškia, kad vaikai augs ne dideliuose „kaimuose“, o atskiruose namuose ar butuose, šeimai artimesnėje aplinkoje.
Teigiama Naujojo Modelio Įtaka
Per pertvarkos įgyvendinimo laikotarpį jau matoma teigiama naujojo modelio įtaka. Vaikai lengviau adaptuojasi, dalinasi gražiais įspūdžiais ir maloniomis emocijomis. Jie jaučiasi tvirčiau gyvendami atskirai su SOS mama - jie žino, kad gali savarankiškiau planuoti laisvalaikio veiklą, pasikviesti bendraamžių ir jaustis lygiaverčiais bendruomenės nariais be etikečių.
Taip pat skaitykite: Pertvarka Lietuvoje
SOS mamos patirtis
SOS mama Giedrė dalinasi savo patirtimi: „Nors iš pradžių atsargiai reagavome į žinią, kad reikės išsikraustyti iš „SOS vaikų kaimo“, apžiūrėję naująjį butą, kuris mums labai patiko, persikraustėme vos per dvi dienas. Dabar čia gyvename jau antri metai. Vaikai priprato ir jaučiasi puikiai. Jiems patinka, kad nėra teritoriją juosiančios tvoros ir jie turi savo namų raktus, ko neturėjo, kai gyvenome „SOS vaikų kaime“. Pasak jos, pagerėjo vaikų mokslų rezultatai, jie kur kas labiau atsipalaidavę. Kaip ir tikrose šeimose, vaikai namuose jaučiasi saugūs, planuoja gerai baigti mokyklą ir studijuoti. Nuolat diskutuojame, kokiu keliu geriau jiems sukti.
„SOS vaikų kaimų“ Misija ir Veikla
„SOS vaikų kaimai“ - didžiausia šeima Lietuvoje, globojanti 1000 vaikų ir padedanti jiems turėti galimybę džiaugtis vaikyste. Organizacija siekia kiekvienam mūsų šalies vaikui sukurti aplinką, tinkamą saugiai augti ir formuotis: šeimoje, bendruomenėje ir visuomenėje. Tai vienintelis fondas, kuris bėdoje atsidūrusiems vaikams teikia įvairiapusišką pagalbą ir net 7 skirtingas paslaugas: nuolatinę globą, trumpalaikę globą, jaunimo namus, globos centrą, pagalbą rizikos šeimoms, dienos centrus ir advokaciją. „SOS vaikų kaimų“ misija yra, kad kiekvienas vaikas augtų šeimoje, todėl svarbu ne tik aprengti ir pamaitinti vaiką, bet ir užtikrinti saugų ir laimingą jo gyvenimą.
Savivaldybių Indėlis į Pertvarką
Vykdant institucinės globos sistemos pertvarką, savivaldybės atlieka svarbų vaidmenį. Jos stiprina esamas arba kuria naujas paslaugas, skirtas šeimoms ir vaikams. Pavyzdžiui, Plungės rajono savivaldybėje nuo 2016 m. pradžios Plungės socialinių paslaugų centre įsteigti 2 etatai atestuotų socialinių darbuotojų, kurie vykdo būsimų globėjų ir įtėvių paiešką, atranką, jų mokymus, konsultavimą ir teikia pagalbą jau paskirtiems globėjams bei įvaikinusioms vaikus šeimoms. Per 2016 metus šie darbuotojai parengė 19 globėjų ir 2 įtėvius. Taip pat, savivaldybėje pradedamas įgyvendinti projektas „Kompleksinės pagalbos šeimai teikimas bendruomeniniuose šeimos namuose“.
Socialiniai Globėjai: Laikina Globa Šeimoje
Siekiant, kad vaikas patirtų kuo mažesnę žalą atskyrimo nuo tėvų atveju, laikiną jo globą ketinama patikėti specialiai paruoštai šeimai (asmeniui) - socialiniam globėjui. Socialiniais globėjais galės tapti asmenys, išklausę globėjų ir įtėvių mokymus, pasirengę į savo šeimą priimti iki 3 netekusių tėvų globos vaikų arba daugiau vaikų, kai neišskiriami broliai ir seserys.
Tyrimai apie Pertvarką: Iššūkiai ir Problemos
Magistro darbas, skirtas vaikų globos namų deinstitucionalizacijos procesui Lietuvoje, atskleidžia tam tikrus iššūkius ir problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant pertvarką. Tyrimo tikslas - ištirti vykdomą vaikų globos namų deinstitucionalizacijos procesą ir pertvarkoje dalyvaujančių institucijų tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos
Tyrimo Metodologija ir Rezultatai
Tyrimo įgyvendinimui naudotas kokybinis (interviu) tyrimo metodas, kuriuo gauti rezultatai - palyginami. Interviu atlikti su institucijų, dalyvaujančių pertvarkos procese, atstovais. Analizuojant dokumentus ir respondentų atsakymus, buvo išskiriamos problemiškiausios pertvarkos proceso sritys.
Pagrindinės Problemos
Tyrimo metu atskleistos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pertvarkoje dalyvaujančios institucijos:
- Lėtas pertvarkos procesas: Pertvarka vyksta lėčiau, nei planuota.
- Netinkami teisės aktai: Esami teisės aktai ne visada tinkamai reglamentuoja pertvarkos procesą.
- Prastas tarpinstitucinis bendradarbiavimas: Institucijos nepakankamai bendradarbiauja tarpusavyje, o tai trukdo efektyviai įgyvendinti pertvarką.
- Institucinis pasipriešinimas: Yra jaučiamas institucinis pasipriešinimas deinstitucionalizacijos procesui.
ES Fondų Lėšos ir Jų Įsisavinimas
Svarbus pertvarkos finansavimo šaltinis yra Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos. Magistro darbe taip pat analizuojamas ES fondų lėšų įsisavinimas vykdant vaikų globos namų pertvarką Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Institucinės globos reforma Vilkaviškyje
tags: #institucines #vaiku #globos #pertvarkos #vykdymas