Įvadas
Institucinės globos pertvarka Lietuvoje - tai esminis žingsnis siekiant užtikrinti, kad be tėvų globos likę vaikai augtų ne dideliuose vaikų globos namuose, o aplinkoje, artimesnėje šeimai. Šios pertvarkos dėmesio centre - bendruomeniniai vaikų globos namai, kurie kuriami atsižvelgiant į vaiko teises ir individualius poreikius. Pertvarkos tikslas - sukurti vaikams saugią, jaukią ir šeimai artimą aplinką, kurioje jie galėtų visapusiškai tobulėti ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai: Kas Tai?
Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai socialinės globos įstaiga, teikianti trumpalaikę arba ilgalaikę socialinę globą. Jie įkuriami bendruomenėje, dažniausiai atskirose patalpose, tokiose kaip namas, butas ar kotedžas, siekiant sukurti šeimai artimą aplinką. Tokiuose namuose gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai, o rekomenduojama, kad šis skaičius būtų dar mažesnis, kad būtų galima užtikrinti individualų dėmesį kiekvienam vaikui.
Institucinės Globos Pertvarka Lietuvoje: Siekiai ir Teisės Aktai
Šiuo metu Lietuvoje vykdoma Institucinės globos pertvarka, kurios pagrindinis tikslas - panaikinti institucinius globos namus ir užtikrinti, kad visi vaikai, netekę tėvų globos, augtų šeimai artimoje aplinkoje. Teisės aktai įpareigoja, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. valstybėje nebeliktų institucinių globos namų. Tai ambicingas tikslas, reikalaujantis nuoseklaus ir koordinuoto darbo.
Pagrindiniai Bendruomeninių Vaikų Globos Namų Principai
Bendruomeniniai vaikų globos namai savo veikloje vadovaujasi keliais pagrindiniais principais:
- Šeimai artimos aplinkos sukūrimas: Veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu ir teikiama 24 valandas per parą. Tai reiškia, kad vaikai gyvena namuose, kuriuose jie jaučiasi saugūs, mylimi ir gerbiami.
- Mažas gyventojų skaičius: Siekiama, kad vaikų skaičius būtų nedidelis, sukuriant jaukesnę ir individualizuotą aplinką. Tai leidžia darbuotojams skirti daugiau dėmesio kiekvienam vaikui, atsižvelgiant į jo individualius poreikius ir norus.
- Integracija į bendruomenę: Namai įkuriami bendruomenėje, skatinant vaikų dalyvavimą vietos gyvenime. Vaikai lanko vietines mokyklas, dalyvauja būreliuose ir kitose veiklose, taip integruodamiesi į bendruomenę ir užmegzdami ryšius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais.
Bendruomeninių Vaikų Globos Namų Tikslai ir Uždaviniai
Pagrindinis bendruomeninių vaikų globos namų tikslas - užtikrinti globojamam (rūpinamam) ir šiuose namuose apgyvendintam vaikui globos (rūpybos), ugdymo, sveikatos, socialines paslaugas, sudaryti jam tinkamas artimas šeimai gyvenimo sąlygas ir aplinką, kurioje jis galėtų saugiai augti, tobulėti ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui bendruomenėje, užtikrinti ir organizuoti vaikui bendruomenines socialinės paslaugas, atitinkančias individualius vaiko poreikius ir skatinančias vaiko savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą visuomenėje bei socialinę įtrauktį, užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir jį atstovauti.
Taip pat skaitykite: Pertvarka Lietuvoje
Siekiant šio tikslo, keliami šie uždaviniai:
- Saugios aplinkos kūrimas: Sukurti jaukią ir patogią gyvenamąją aplinką, užtikrinant vaikų fizinį, psichinį ir emocinį saugumą. Vaikai turi jaustis saugūs ir apsaugoti nuo bet kokios formos smurto ar išnaudojimo.
- Pastovumo užtikrinimas: Laikytis vaiko globos vietos pastovumo principo, užtikrinant vaikui pastovią gyvenamąją aplinką bei pagal galimybes pastoviai su juo dirbančią specialistų komandą. Pastovumas yra labai svarbus vaikams, kurie patyrė netektį ir nestabilumą savo gyvenime.
- Sveikatos priežiūra: Užtikrinti vaiko sveikatos priežiūrą, skiriant dėmesį vaiko sveikatinimo programoms, suteikiant galimybę gauti kiekvienam vaikui būtinas žinias apie sveikatos išsaugojimą, stiprinimą ir ligų profilaktiką. Vaikai turi gauti tinkamą medicininę priežiūrą ir būti mokomi rūpintis savo sveikata.
- Individualizuotos paslaugos: Organizuoti vaikui reikalingas paslaugas bendruomenėje, atsižvelgiant į jo individualius poreikius bei išsakytus norus, atitinkančius vaiko interesus. Paslaugų sudėtis konkrečiam vaikui yra individualizuojama ir numatyta vaiko ISGP, o nuo 16 metų. Tai reiškia, kad kiekvienam vaikui sudaromas individualus planas, atsižvelgiant į jo poreikius ir norus.
- Vaiko dalyvavimas: Užtikrinti vaiko dalyvavimą visų su juo susijusių klausimų sprendime, kompetentingą vaiko nuomonės išklausymą ir įvertinimą. Atsižvelgti į vaikų nuomonę, pasirenkant mokyklą, organizuojant laisvalaikį, dalyvaujant veiklose, kultūriniuose renginiuose ir t.t. Vaikai turi būti įtraukti į sprendimų priėmimą dėl jų gyvenimo.
- Teisių užtikrinimas: Supažindinti darbuotojus su vaikų teisių įstaigoje užtikrinimo tvarka. Vykdyti bet kokios formos smurto prevenciją, organizuojant grupinius ir individualius pokalbius su vaikais, dalyvaujant šiai temai skirtuose renginiuose bei programose. Periodiškai supažindinti vaikus su jų teisėmis bei įgalinti atpažinti netinkamą elgesį jų atžvilgiu. Vaikai turi žinoti savo teises ir būti apsaugoti nuo bet kokio išnaudojimo.
- Visapusiškas dalyvavimas: Užtikrinti vaikams tinkamą pagalbą bei visavertį dalyvavimą visose gyvenimo srityse, sudarant galimybes naudotis visomis vaikams skirtomis programomis ir (ar) kompleksiškai teikiamomis paslaugomis bendruomenėje, dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje ir neformaliojo švietimo, saviugdos, kūrybinėje veikloje. Vaikams turi būti sudarytos galimybės dalyvauti visose gyvenimo srityse ir tobulėti.
- Profesionalumas: Užtikrinti BVGN darbuotojų nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, tobulinimąsi. Svarbu, kad darbuotojai būtų kvalifikuoti ir gebėtų tinkamai rūpintis vaikais.
Bendruomeninių Vaikų Globos Namų Personalas
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirba įvairūs specialistai, kurie užtikrina vaikų priežiūrą ir gerovę. Paprastai personalą sudaro:
- 1 vyriausiasis socialinis darbuotojas
- 1 socialinis pedagogas
- 5 socialiniai darbuotojai
- 13 individualios priežiūros darbuotojų
- 1 slaugytojas
- 1 specialistas
- 1 pagalbinis darbininkas
- 1 psichologas
Kiekvienoje Šeiminių namų šeimynoje gali gyventi iki 8 vaikų. Vaikų priežiūrą vienoje šeimynoje užtikrina 6 socialinės srities specialistai - socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai. Svarbu, kad darbuotojai būtų kvalifikuoti ir gebėtų tinkamai rūpintis vaikais.
Gyvenimo Sąlygos Bendruomeniniuose Vaikų Globos Namuose
Namuose vaikams sukurta gyvenimui šeimoje artima aplinka - jie turi savo kambarius, kuriuose gyvena ne daugiau dviejų vaikų, artimesniam bendravimui gali susirinkti į svetainę, kurioje yra televizorius, minkštasuoliai, laisvalaikiui skirti žaidimai. Virtuvėse, aprūpintose reikiama buitine įranga, globotiniai gali ir skatinami, mokomi pagal savo amžių ir galimybes patys gaminti maistą.
Namuose vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį. Vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūrėti į gyvenimą. Šeiminiai namai - tai tiesiog didelės šeimos namai. Todėl labai svarbi yra juos supanti aplinka. Saugi kaimynystė, pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris gali leisti vaikams pasijusti priimtais į bendruomenę.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir perspektyvos
Bendruomeninių Vaikų Globos Namų Pavyzdžiai Lietuvoje
Lietuvoje jau veikia nemažai bendruomeninių vaikų globos namų, kurie sėkmingai įgyvendina institucinės globos pertvarkos tikslus. Keletas pavyzdžių:
- Elektrėnų šeimos namai: Nuo 2017 m. balandžio veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Šiuo metu ten gyvena po šešis 11-18 m. amžiaus vaikus, o jai visą parą rūpinasi darbuotojai.
- VšĮ „Šv. Jono vaikai“ (Trakų rajonas): Bendruomeniniai vaikų globos namai, įsikūrę Jalovės, Apatiškių ir Gojaus kaimuose.
Patirtys ir Atsiliepimai
Elektrėnų šeimos namų direktorė Vida Rakauskienė tvirtina, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius.
„Yra galimybė pastebėti kiekvieną vaiką asmeniškai, skirti jam individualų dėmesį. Anksčiau, gyvenant dideliuose globos namuose, vaikų būdavo daug. Todėl, pavyzdžiui, jiems netinkamai elgiantis, buvo daug sunkiau suvaldyti, išspręsti konfliktus, ar - priešingai - pagirti už pastangas. Prie gyvenimo bute vaikai greitai priprato, adaptavosi, jaučiasi, kaip savo namuose. Mokosi patys prižiūrėti savo kambarius - šie įgūdžiai jiems pravers sulaukus pilnametystės, pradėjus savarankišką gyvenimą. Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, taip, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Kai jie grįžta po pamokų, jų laukia paruošti pietūs, vėliau - būreliai ar jų širdžiai malonus laisvalaikis. Vakare visi kartu susėda už bendro vakarienės stalo, kuriai maistą pasigamina patys kartu su darbuotoja. Vėliau visi žiūri televizorių, kalbasi, žaidžia stalo žaidimus ar eina pasivaikščioti. Nors iš pradžių vaikai į gyvenimą bendruomeniniuose vaikų globos namuose žvelgė su baime, vos tik įsikūrę tapo laimingi, turėdami savo kambarius, asmeninę erdvę.„Manome, kad bendruomeninių namų modelio atsiradimas ir įgyvendinimas yra didelis pasiekimas tiek vaikams, tiek darbuotojams. Pasak vaikų, tai yra vieta, kurioje gera būti, į kurią norisi sugrįžti. Tai - jų namai“, - aiškina V. Rakauskienė. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirbant tik 5 darbuotojams ir kai jie yra ilgalaikiai, o ne nuolat besikeičiantys, vaikas gali pasitikėti darbuotoju, nebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings. Tai vaikams be galo svarbu.
Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė teigia: „Visi gyvename namuose ar butuose, žmogui nėra poreikio gyventi kolektyviai. Iš tų vaikų, kurie gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose, visi pasisako, kad taip gyventi patogiau, atsiranda didesnis prieraišumas su auklėtojomis. Šie vaikų žodžiai patvirtina visame pasaulyje ir Lietuvoje darytus mokslinius tyrimus, kurių išvados kalba apie vaikų globos namų žalą besiformuojančiam žmogui.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nors institucinės globos pertvarka duoda teigiamų rezultatų, vis dar išlieka nemažai iššūkių. Vienas iš jų - visuomenės požiūris į vaikus, augančius be tėvų globos. Ilgą laiką visuomenėje buvo gana nepatikliai žiūrima į vaikų globos namų auklėtinius. Vaikai, likę be tėvų globos, būdavo stigmatizuojami. Dabar nacionalinėje spaudoje vis labiau nušviečiant situacijas, padėtis pamažu keičiasi, aplinkiniai tampa geranoriškesni, supratingesni. Tai patvirtina ir Elektrėnų šeimos namų socialiniai darbuotojai, kurie teigia, kad kaimynai į juos reaguoja teigiamai, nori susipažinti.
Taip pat skaitykite: Institucinės globos reforma Vilkaviškyje
„Būna susistabdo darbuotoją ir klausia apie vaikus, kaip jiems sekasi gyventi bute, ar patinka. Tad tikriausiai viskas priklauso nuo paties žmogaus, - sako Elektrėnų šeimos namų vyr. soc. darbuotoja Oksana Kovalenko. - Mūsų kaimynai labai draugiški ir sąmoningi.
Darbas su Šeimomis
Apskritai darbas su tėvais turi didelę įtaką, siekiant sumažinti institucinę globą. Kadangi tiek šalyje, tiek mūsų rajone yra sustiprintas darbas su šeimomis, - nuo 2015 m.
tags: #institucines #vaiku #globos #pertvarkos #vykdyma #reglamentuojantys