Ilona Balsytė - talentinga lietuvių teatro ir kino aktorė, pedagogė, viena iš „Keistuolių teatro“ įkūrėjų, ikimokyklinio muzikinio ugdymo mokyklos „Kindermusik“ įkūrėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakulteto dekanė, kurios kūrybinis kelias paženklintas įvairiais vaidmenimis, projektais ir iniciatyvomis. Jos talentas ir atsidavimas menui pelnė jai daugybę gerbėjų ir kolegų simpatijų. Šiame straipsnyje panagrinėsime I. Balsytės biografiją, kūrybinį kelią, svarbiausius vaidmenis ir asmeninį gyvenimą.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Ilona Balsytė gimė 1964 m. balandžio 22 d. Klaipėdoje. Jos kūdikystė prabėgo Melnragėje, ant jūros kranto, nes jos tėtis buvo jūrininkas. Kai Ilona gimė, jis buvo jūroje. Mama nenorėjo manęs viena auginti, nes kai jūreiviai išeina, tai ne savaitei, ne dviem, o mėnesiams ar net pusei metų. Teko palikti Klaipėdą, kad nebūtų pagundos „į tą jūrą vaikščioti“. Vėliau šeima išsikėlė į Šiaulius, tad visa Ilonos vaikystė iki mokyklos pabaigos praleido Šiauliuose.
Būdama vaikas, Ilona jautėsi šiek tiek atsiskyrusi nuo bendraamžių. Ji pati save laikė balta varna. Aš turbūt niekada negalėjau perprasti tų bendrųjų taisyklių, kurios tarsi yra normalus bendruomenės pamatas. Dirbu su vaikais ir matau, kuo skiriasi darželio vaikai ir ne darželio vaikai. Pati lankiau darželį, tačiau visiškai nepasidaviau toms taisyklėms. Ji nemėgo pietų miego darželyje, anksti pradėjo skaityti ir domėtis matematika. Nuo 5 metų ne tik skaičiau, bet ir buvau pažengusi matematikoje - dauginau, dalinau.
Muzika taip pat vaidino svarbų vaidmenį jos ankstyvajame gyvenime. Darželio muzikos vadovė pastebėjo, kad Ilona gali dainuoti daugiau ir geriau. Vaikai eina į lauką, o aš einu pas ją dainuoti. Aš tiek laiko su ja praleisdavau ir dainuodavau, kad taip ir tapau tokia atsiskyrėle.
Baigusi mokyklą Ilona buvo apsisprendusi studijuoti teisę, bet per atvirų durų dienas suprato, kad tas kelias ne jai. I.Balsytė juokėsi, kad aktorystė pasirinko ją. „Supratau, kad turiu kur nors stoti, o kur - nežinau, - prisiminė aktorė. - Eidama gatve išvydau Konservatoriją (dabar - Muzikos ir teatro akademija) ir nuėjau.“
Taip pat skaitykite: Skaitykite Ilonos Jonauskienės įžvalgas
1986 m. I. Balsytė baigė Lietuvos muzikos akademiją, Irenos Vaišytės vadovaujamą aktorių kursą. Prisimindama studijų metus, aktorė pasakoja apie sunkumus su balsu ir abejones savimi, tačiau dėstytojos I. Vaišytės palaikymas padėjo jai atsiskleisti. Tačiau vėliau, studijų metais, lūžis įvyko ir ji nustojo galvoti, kad yra prastesnė už kitus.
Karjera teatre
1986-1991 metais I. Balsytė dirbo Lietuvos valstybinės filharmonijos „Dainos teatre“.
1989 m. Vilniuje įkūrė (su kitais) Keistuolių teatrą, kuriame vaidina iki šiol. Toli gražu ne moteriškų savybių moteriai prireikė ir prieš 26 metus, kai buvo kuriamas Keistuolių teatras. Prisimindama jo pradžią aktorė giliai atsiduso - su šia trupe susijusios ir įdomiausios, ir sunkiausios profesinės patirtys. Kitokiam teatrui nebuvo paprasta atkreipti dėmesį. Mažai kas tikėjo jo sėkme, dalis teatralų į muzikuojančius ir vaidinančius keistuolius žvelgė pašaipiai.
I.Balsytė įsitikinusi, kad jų teatras atsirado pačiu laiku, nes tuo metu įdomių vaikiškų spektaklių nebuvo, o kiti aktoriai dažnai gėdydavosi vaidinti vaikams. Sėkmė Keistuolių teatrui ėmė šypsotis radus kelią į vaikų širdis. Mažieji juos taip pamėgo, kad į tris kartus per dieną rodomus spektaklius netilpdavo visi žiūrovai.
„Kelerius metus neturėjome nuolatinės repeticijų salės - gyvenome ant ratų ir viskuo rūpinomės patys: kabinome spektaklių afišas, pardavinėjome bilietus, tvarkėme buhalteriją, grimavomės“, - pasakojo I.Balsytė, vieno spektaklio dekoracijoms netgi paaukojusi savo namų užuolaidas. Nors vaidindavo pilnutėlėse salėse, aktoriai neprasigyveno. Norėdami išlaikyti šeimas jie turėjo plušėti keliuose darbuose.
Taip pat skaitykite: Ilonos Stankutės indėlis į bendruomenę
Menininkai dažniausiai mėgsta bohemišką gyvenimą. Tačiau I.Balsytė sakė, kad trankytis po barus ir restoranus nebuvo linkusi. Mieliau su kolegomis leisdavo laiką brązgindami gitaromis ir dainuodami.
Svarbesni I. Balsytės vaidmenys teatre:
- Doroti („Smaragdo miesto burtininkas“, 1992, pagal L. Franką Baumą)
- Aldonsa („Liūdnojo vaizdo riteris“, 1997, pagal M. Cervantesą)
- Smeraldina (C. Gozzi „Karalius Elnias“, 2000)
- Inga, Dalia, Kristina, Larisa („Paskutiniai Brėmeno muzikantai“, 2002; sukūrė Ingos vaidmenį to paties pavadinimo muzikiniame filme 2005, režisierius Vaidas Lekavičius)
- Elytė (S. Šaltenio „Škac, mirtie, visados škac…“, 2004)
- Auklė (K. Antanėlio roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje“, 2005, S. Gedos libretas)
- Aleksandra (Alberto Ramsdellio Gurney „Meilės laiškai“, 2016)
Darbas televizijoje ir kine
Dar daugiau populiarumo I.Balsytei suteikė vaidmuo pirmajame lietuviškame TV seriale „Giminės“. Daugeliui televizijos žiūrovų aktorė visam laikui liko kukli Angelė, savo šiluma ir gerumu užkariavusi Sauliaus (Dalius Mertinas) širdį.
Sužinojusi, kad laukiasi, I.Balsytė serialo režisieriaus Sauliaus Vosyliaus paprašė nėštumą įtraukti į scenarijų. Jis sutiko. „Kai pagal scenarijų jau turėjau gimdyti, realiame gyvenime tam dar nebuvo atėjęs laikas, - prisiminė I.Balsytė. - Man atrodė, kad gims berniukas, todėl ir mano herojė pagimdė sūnų. Tačiau man gimė Saulė. Todėl seriale jai teko berniuko vaidmuo.“
Kiti I. Balsytės vaidmenys kino ir televizijos filmuose:
Taip pat skaitykite: Ilonos Jonauskienės kelias ir darbai
- Angelė („Giminės“, „Atžalos“, „Giminės. Po 20 metų“, 1993-1997, 1998-2000, 2010-2016, serialas)
- Inga („Paskutiniai Brėmeno muzikantai“, 2005)
- Birutė („Tamangai“, 1995)
- Vedėja („Pulkininko Haroldo praradimų klubas“, 1993)
- Gingema, geroji fėja („Geltonų plytų kelias“, 1993)
- Valerija („Bilietas iki Tadž Mahalo“, 1990)
- Nastutė („Žarckai“, 1988)
- Živilė („Strazdanota vasara“, 1988)
- Buto nuomininkė („Blondinė“, 1982)
- Seselė („Būrys“, 1984)
- Aldona („Pasistengti likti gyvam“, 1986)
- Onutė („Šešiolikmečiai“, 1986)
- Olia („Tėvas“, 1987)
- Rita („Tryliktasis apaštalas“, 1987)
- Ponia („Mergaitė su degtukais“, 1995)
Pedagoginė veikla ir kita veikla
Tiesa, nors daugelis moterį daugiausiai žino kaip aktorę, savo kūrybiniame kelyje ji atrado ir dar vieną įdomią sritį - pedagoginę veiklą. 2009 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose įgijo Kindermusik tarptautinę muzikos edukatoriaus licenciją (nuotolinės studijos). 2010 m. įkūrė ikimokyklinio muzikinio ugdymo mokyklą Kindermusik Antakalnis, 2013 m. su kitais - Keistuolių studiją (abi Vilniuje).
Nuo 2010 m. I. Balsytė dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o 2014-2015 m. buvo LMTA Teatro ir kino fakulteto dekanė.
Apdovanojimai ir įvertinimas
I. Balsytė su Keistuolių teatru apdovanota teatro apdovanojimu „Šv. Kristoforo“ statulėle (1999), Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apdovanojimu - garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2014).
Asmeninis gyvenimas
Iširus santuokai su verslininku Giedriumi Sakalausku aktorė ištekėjo už kolegos, drauge vaidinančio Keistuolių teatre, Aurimo Meliešiaus. Pora augina sūnų Martyną. Ilonos dukros iš pirmosios santuokos Saulė ir Ieva jau suaugusios ir gyvena atskirai.
„Su Saule bendrauju mažiausiai du kartus per dieną, su Ieva - šiek tiek rečiau. Netaktiškų pastabų ji išgirdo net ir iš medikų. „O aš buvau rami - trečias nėštumas buvo planuotas, kūdikis labai lauktas. Tuo metu Ievai buvo šešiolika, Saulei - dvylika metų. Jos nekantriai laukė pirmų mano apsilankymų pas gydytoją, kad sužinotų, turės brolį ar sesę“, - pasakojo I.Balsytė.
Paklausta apie pareigų pasidalijimą namuose, Ilona sakė, kad jie su Aurimu yra tokie pat paprasti žmonės, kaip ir žemiškesnių profesijų atstovai. „Nei aš šeimos galva, nei jis. Aš dažniau ruošiu maistą, nes vyras sako, kad man geriau pavyksta. Neskirstau darbų į vyriškus ir moteriškus. Kai tėtis mirė, buvau šešiolikos. Likome trise: silpnos sveikatos mama, vienuolikmetė sesuo ir aš. Spėkite, kas namuose dirbo vyriškus darbus?“ - retoriškai klausė I. Balsytė.