Įvadas
Hepatitas C yra virusinė infekcinė liga, kuri pažeidžia kepenis ir plinta per kraują. Dažnai liga yra besimptomė ir diagnozuojama tik po daugelio metų, kai atsiranda lėtinės infekcijos komplikacijos, tokios kaip kepenų cirozė, išsiplėtusios stemplės ir skrandžio venos, kepenų vėžys ar kepenų nepakankamumas. Šiame straipsnyje aptarsime hepatito C ypatumus nėštumo metu, jo priežastis, simptomus, gydymo galimybes ir prevencines priemones.
Hepatito C paplitimas ir rizikos grupės
Liga serga maždaug 3% pasaulio gyventojų. Didžiausias ligos dažnis yra tam tikruose Afrikos regionuose ir Egipte, o mažiausias - Šiaurės Amerikoje, tropinėje Lotynų Amerikoje ir Ramiojo vandenyno Azijos regionuose. Tikslios priežastys nežinomos, tačiau vyrai turi didesnę riziką susirgti kepenų ciroze nei moterys. Jungtinėse Amerikos Valstijose 65% sergančiųjų yra 30-49 metų amžiaus. Jaunesni pacientai turi geresnę prognozę nei vyresni. Ligos dažnis jaunesnių nei 20 metų amžiaus tarpe yra gerokai mažesnis nei vyresnių negu 40 metų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2023 m. apie 58 milijonai žmonių pasaulyje gyvena su lėtiniu hepatitu C, o kasmet registruojama apie 1,5 milijono naujų atvejų. Kasmet nustatoma 3 - 4 milijonai naujų hepatito C susirgimo atvejų. Nuo Hepatito C 399 000 žmonių kasmet miršta.
Hepatito C priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė ligos priežastis išsivysčiusiose šalyse yra intraveninių narkotikų naudojimas, o besivystančiose - kraujo perpylimas ir nesterilūs medicininiai instrumentai. 20% atveju užsikrėtimo kelias nėra žinomas. Taip pat galimi ligos plitimo keliai yra nesaugių lytinių santykių metu, darantis tatuiruotes, veriantis auskarus ir atliekant kitas procedūras, kur naudojami nesterilūs įrankiai. Dalinantis dantų šepetėliais, skustuvais, manikiūro priemonėm.
Užsikrėtus hepatito C virusu, didžiausia jo koncentracija nustatoma kraujyje, retai aptinkama kituose organizmo skysčiuose - spermoje, makšties išskyrose, žaizdos eksudate, seilėse, išmatose, tiesiosios žarnos gleivinėje ir kt.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Hepatito C perdavimas nėštumo metu
Retais atvejais moteris gali perduoti virusą savo vaikui nėštumo metu, rizika ypač padidėja esant ilgam gimdymo periodui. Nėra įrodymų, kad virusas gali būti perduodamas maitinant motinos pienu, tačiau rekomenduojama to vengti, kadangi virusu galima užsikrėsti per pažeistus spenelius. Gimdymo metu, kuomet serganti motina gali užkrėsti naujagimį (tokia rizika siekia 4-5 proc.). Neturima duomenų, jog HCV būtų perduodamas su mamos pienu, todėl net ir sergant galima žindyti kūdikį (esant nepažeistiems speneliams).
Hepatito C simptomai ir požymiai
Hepatito C simptomai pasireiškia ne iš karto. Inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 2 sav. iki 6 mėn. Didžioji dalis (80 proc.) užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų. Tik 20 proc. suserga ūminiu geltiniu hepatitu. 60 - 70 proc. užsikrėtusiųjų hepatito C virusu niekuo nesiskundžia ir nejaučia ligos simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus. Simptomai dažniausiai pasireiškia vidutiniškai praėjus 7 - 8 savaitėms po užsikrėtimo (vidutinis inkubacinis laikotarpis). Kai liga pasireiškia kliniškai, simptomai yra nespecifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų.
Aktyvios infekcijos periodas: pasitaiko iki 15% atvejų. Simptomai yra nespecifiniai. Vargina sumažėjęs apetitas, nuovargis, pykinimas, kaulų ir sąnarių laužymas, svorio kritimas. Retais atvejais pasitaiko ūmus kepenų funkcijos nepakankamumas. 10-50% atvejų pacientai pasveiksta savaime, ypač jaunos moterys.
Lėtinė infekcija: išsivysto iki 80% atvejų, simptomai paprastai nežymūs ar nepastebimi. Pagrindinė komplikacijos - kepenų cirozė, kuri gali pereiti į kepenų vėžį. Dėl portinės hipertenzijos (padidėjęs kraujo spaudimas kepenų venoje) gali kauptis skysčiai pilvo ertmėje, išsiplėsti skrandžio ir stemplės venos, lengvai atsirasti mėlynes ir kraujavimai, gelta ir pažintinių funkcijų sutrikimai.
Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas. Kiek rečiau pasitaiko karščiavimas, odos niežulys, dešinės pašonės ar sąnarių skausmai.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Ekstrahepatinės komplikacijos
Smulkių ir vidutinio stambumo kraujagyslių uždegimas, Sjorgeno sindromas, sumažėjęs trombocitų skaičius, plokščioji kerpligė, odos pažeidimai, antro tipo cukrinis diabetas, diabetinė nefropatija, autoimuninis tiroiditas, B limfocitų limfoproliferaciniai sutrikimai. Taip pat pažeidžiamas širdies raumuo, centrinė nervų sistema. Kai kurios studijos nurodo didesnę kasos vėžio riziką.
Slapta infekcija
Būdinga pacientams, kurie neserga, tačiau yra viruso nešiotojai.
Hepatito C diagnostika
Norint sužinoti, ar žmogus užsikrėtęs hepatito C viruso infekcija, reikia atlikti kraujo tyrimą. Kraujyje nustatinėjami specifiniai hepatito C žymenys, rodantys užsikrėtimą. Užsikrėtus hepatito C virusu kraujo serume aptinkami antikūnai prieš hepatito C virusą (anti - HCV) bei hepatito C viruso ribonukleino rūgštis (HCV RNR). Ūmaus hepatito C atveju yra nustatomi ne tik antikūnai prieš hepatito C virusą (anti-HCV žymuo), bet ir padidėjęs kepenų fermentų (AST, ALT) aktyvumas kraujyje. Anti-HCV atsiranda maždaug po 1,5 - 2 mėnesių po užsikrėtimo ir išlieka visą gyvenimą, net ir tuo atveju, kai pacientas pasveiksta savaime ar po antivirusinio gydymo. HCV RNR kraujo serume galima aptikti jau po 10 - 14 dienų po užsikrėtimo. Kai pacientas pasveiksta, jo kraujyje nebelieka HCV RNR.
Gavus teigiamą aHCV atsakymą, tikslinga atlikti hepatito C viruso RNR kiekybinį tyrimą PGR metodu bei hepatito C viruso genotipų tipavimas (PGR metodu) - minėti tyrimai reikalingi viruso aktyvumo įvertinimui, tinkamiausio bei efektyviausio antivirusinio gydymo būdo parinkimui ir tolimesnei prognozei.
Hepatito C gydymas
Hepatitas C yra gydoma liga, o šiuolaikiniai vaistai leidžia pasiekti beveik visišką pasveikimą. Gydymo tikslas - pašalinti virusą iš organizmo (tvarus virusologinis atsakas) ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Medikamentinis gydymas: rekomenduojamas tiems, kuriems yra patvirtintas hepatito C virusas ir yra kepenų uždegimo požymiai. Pagrindiniai vaistai yra pegiliuotas interferonas alfa ir ribavirinas. Gydymo trukmė priklausomai nuo viruso genotipo siekia 24-48 savaites. Gydymas per pirmus šešis mėnesius yra daug efektyvesnis nei esant lėtinei infekcijai.
Nuo 2018 m. lapkričio Lietuvoje į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtrauktas naujas pangenotipinis tiesiogiai veikiančių antivirusinių vaistų derinys. Gydymas 100 proc. kompensuojamas valstybės lėšomis.
Tiesiogiai veikiančių antivirusinių vaistų įdiegimas į klinikinę praktiką iš esmės pakeitė lėtinio hepatito C gydymą. Šiuo metu jau turimi itin efektyvūs kelių veikliųjų medžiagų deriniai, dažnai suderinti vienoje ar keliose tabletėse. Jie leido gydymo trukmę sutrumpinti iki 2-3 mėn. Hepatito C gydymas 100 proc.
Hepatito C gydymas nėštumo metu
Hepatito C gydymas gali sukelti vaisiaus apsigimimų. Todėl HCV užsikrėtusios moterys turėtų vengti nėštumo. Tiek jos, tiek jų partneriai turėtų naudoti veiksmingas kontraceptines priemones gydymo metu ir 6 mėn. po jo. Šiuo laikotarpiu pastojus, apie tai nedelsiant reikėtų pranešti savo gydytojui.
Gyvensenos rekomendacijos sergant hepatitu C
- Laikytis sveiko gyvenimo būdo (ypač nevartoti alkoholio ir narkotikų, nes tai skatina viruso dauginimąsi ir sunkina kepenų pažeidimą).
- Taip pat reikia atsargiai vartoti įvairius vaistus, nes pažeistų kepenų būklė gali pablogėti.
- Prieš vartojant vitaminus, visada pasitarti su gydytoju - pavyzdžiui, vitaminas A, vartojamas didelėmis dozėmis, gali pažeisti kepenis.
- Sergant hepatitu C, labai svarbu atsisakyti bet kokio alkoholio vartojimo, nes jis ypač kenksmingas kepenims. Tyrimais įrodyta, kad alkoholio vartojimas susijęs su kepenų ligų progresavimu.
- Prieš vartojant medikamentus reikėtų pasitarti su gydytoju - nemaža dalis medikamentų metabolizuojami kepenyse, todėl esant jų funkcijos sutrikimui gali reikėti sumažinti dozę arba vengti tam tikrų vaistų tarpusavio sąveikos.
- Žmogaus kepenys yra atsakingos už medžiagų, kurios į organizmą patenka su maistu, skaidymą. Todėl tinkamai prižiūrima ir kontroliuojama mityba, sergant virusiniu hepatitu C, itin svarbi.
Prevencinės priemonės
- Užsikrėtusieji HCV turi aptvarstyti savo žaizdas (net ir mažai pastebimas, mikroįbrėžimus), kad kraujas nepatektų į aplinką.
- Rekomenduojama griežtai laikytis asmens higienos: ligoniai turi turėti tik savo dantų šepetuką, skutimosi, manikiūro, pedikiūro įrankius.
- Visiems, kuriems buvo perpiltas kraujas/kraujo produktai iki 1993 m. rekomenduojama pasitikrinti dėl hepatito C.
- Nuo 2022 m. Lietuvoje pradedama hepatito C patikros programa - tyrimas atliekamas gimusiems nuo 1945 m. iki 1994 m. Taip pat tiems, kurie dėl savo ar artimųjų ligos patenka į rizikos grupę (asmenims, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas C, asmenims, kurie aktyviai vartoja švirkščiamuosius narkotikus, yra užsikrėtę ŽIV infekcija, ir asmenims, gydomiems priklausomybės ligų klinikose, neatsižvelgiant į amžių ir lytį).
- Laikytis sveiko gyvenimo būdo.
Pasekmės negydant hepatito
Negydomi hepatitai ardo kepenų audinius ir ląsteles, sukelia fibrozę (kepenų surandėjimą), o vėliau ir kepenų cirozę ar vėžį, kuris neretai yra mirtinas. Dažnu atveju, užleidus hepatitą, reikalinga kepenų transplantacija, kuri taip pat negarantuoja, jog pacientas po jos atlikimo galės gyventi pilnavertį gyvenimą.
Po 20 metų nuo užsikrėtimo, 20 proc. sergančiųjų išsivysto kepenų cirozė. 1 - 4 proc. užsikrėtusiųjų arba sirgusiųjų kasmet diagnozuojamas kepenų vėžys.