Henriko Daktaro biografija: nuo Vilijampolės iki kalėjimo iki gyvos galvos

Henriko Daktaro, pravarde Henytė, gyvenimas - tai istorija, persmelkta nusikaltimų, įkalinimų ir prieštaringų vertinimų. Nuo jaunystės Vilijampolės gatvėse iki įtakingo vaidmens Lietuvos kriminaliniame pasaulyje, jo biografija atspindi sudėtingą ir kontroversišką asmenybę. Šiame straipsnyje panagrinėsime pagrindinius Henriko Daktaro gyvenimo etapus, remiantis įvairiais šaltiniais ir jo paties autobiografija.

Vaikystė ir jaunystė Vilijampolėje

Henrikas Daktaras gimė 1957 metų gruodžio 12 dieną Kaune, Vilijampolės rajone. Jo šeima buvo paprasti darbininkai, o vaikystė prabėgo skurdžioje ir agresyvioje aplinkoje. Daktaro prisiminimai apie vaikystę kupini balių, muštynių ir baimės. Tėvas, nors ir nebuvo tiesiogiai susijęs su nusikaltimais, bendravo su nusikaltėliais ir prekiavo alkoholiu bei vogtais daiktais. Tokia aplinka formavo Henriko pasaulėžiūrą ir požiūrį į jėgą.

Henrikas augo su broliu Mečislovu, kuris taip pat pasirinko nusikalstamą kelią ir anksti pateko į kalėjimą. Brolio likimas buvo tragiškas - jis žuvo būdamas vos 25 metų.

Kelias į nusikalstamą pasaulį

Vilijampolėje galiojo jėgos dėsnis: stiprus žmogus buvo laikomas protingu. Henrikas Daktaras siekė tapti ir stipriu, ir protingu. Nors draugai rūkė ir gėrė, jis pasirinko sportą ir greitai pasiekė tokį lygį, kad galėjo pasipriešinti kitiems.

Pirmasis įkalinimas Henriko Daktaro gyvenime įvyko dėl muštynių šokiuose, kai jam buvo 19 metų. Nors muštynėse dalyvavo daug žmonių, pasodino tik Henriką. Po paleidimo iš kalėjimo jis bandė kurti normalų gyvenimą: susirado žmoną, susilaukė sūnaus, pasistatė namą. Tačiau ramybės laikotarpis truko neilgai.

Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga

Nusikaltimai ir įkalinimai

Veikla ramybės laikotarpiu: žmonės laikydavo lapes. Vogdavo karves, arklius bei sumaldavo juos su visais kaulais ir sušerdavo lapėms. Mes tas lapes ir vogdavome. Pavasarį jos veisiasi, o rudenį viena atsiveda kokių 15 lapiukų. Prigavo, kad vagiame ir nuteisė 8 metams. Tada išvežė į Sibirą. Pamenu, tada buvo toks sąžiningas komisaras. Jis dirbo garbingai, viską man įrodė iki smulkmenų. Todėl ant jo nepykstu. Vogiau iš žmonių. Atvirą vagystę „pripaišė“. Pamatė šeimininkas mus. Mane sovietiniais laikais pasodino tris kartus, bet visi buvo su įrodymais. 100 proc. buvau įrodytas, nors ir neprisipažinau. Tiesiogiai manęs už rankos niekas nepagavo, tai ir nebuvo reikalo kažką prisipažinti. Turėjau tokį įsitikinimą, kad nepagautas už rankos, neprisipažinsiu.

Kauniečiui H. Daktarui, grupuotės „Daktarai“ vadeivai, Klaipėdos apygardos teismo 2013 metų birželio 14 dienos nuosprendžiu buvo skirta laisvės atėmimo bausmė už organizuotą ginkluotą susivienijimą sunkiems nusikaltimams vykdyti. H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius - Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio - nuosprendžius už grotų praleistas laikas. 1976 m. birželį - pirmą kartą nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimus. Vėliau - nuolatiniai nusižengimai, nusikaltimai, sulaikymai, teismai ir įkalinimai. Teistas penkis kartus. Kaltinamas dėl daugiau kaip 150 nusikaltimų: vagysčių, plėšimų, turto prievartavimo, nužudymų.

Henrikas Daktaras ne kartą buvo teisiamas už įvairius nusikaltimus: vagystes, plėšimus, turto prievartavimą ir kitus nusižengimus. 2013 metais jis buvo nuteistas už organizuotą ginkluotą susivienijimą sunkiems nusikaltimams vykdyti.

Sulaikymas Bulgarijoje ir nuosprendis

2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto. Prie Varnos rugsėjo 4-ąją sulaikytas Henytė kaip įmanydamas siekė išvengti ekstradicijos į tėvynę: teigė esąs persekiojamas Lietuvos teisėsaugos dėl politinių motyvų, prašė Bulgarijos pilietybės. Tačiau tai jam nepadėjo.

Policijos pareigūnus pas H.Daktarą „atvedė“ jo sūnus Enrikas. Spėjama, kad prie Daktarų šeimos namo Kauno rajone, Užliedžiuose, įvykdytas incidentas, kai iš kalašnikovo buvo apšaudyta namo tvora, galėjo būti susijęs su Henytės pasprukimu.

Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus

2015 metų birželį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad H. Daktarą išteisina dėl verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo, tačiau dėl kitų nusikaltimų palieka galioti Klaipėdos apygardos teismo jam skirtą bausmę - laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Henrikas Daktaras buvo sulaikytas Bulgarijoje 2009 metais ir išduotas Lietuvai. 2015 metais Lietuvos apeliacinis teismas jį išteisino dėl verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo, tačiau paliko galioti anksčiau skirtą bausmę - įkalinimą iki gyvos galvos už kitus nusikaltimus.

Gyvenimas kalėjime ir sąlygų švelninimas

Šiuo metu H.Daktaras laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Gruodžio mėnesį 66-ąjį gimtadienį švęsiantis H. Daktaras, kuris nuo 1978 m. vadovavo „Daktarų“ nusikalstamai grupuotei, šiuo metu kali Pravieniškių kalėjime. Įkalinimo įstaigos administracija neturi nusiskundimų nuteistuoju - jis ne tik pagarbiai bendrauja su pareigūnais, bet ir aktyviai dalyvauja įvairioje veikloje, ne kartą laikė Konstitucijos egzaminą, dirba medienos ir baldų gamynos ceche darbininku.

Jau ilgiau nei dešimtmetį belangėje sėdinčio Henriko Daktaro gražus elgesys padarė įspūdį jį iki gyvos galvos įkalinusiai rūsčiajai Temidei. Vienu žinomiausių visų laikų Lietuvos nusikaltėlių laikomas kaunietis bausmės atlikimą švelnesnėmis sąlygomis tęs pataisos namuose. Penktadienį 60-metis H.Daktaras išgirdo palankią Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuri yra galutinė ir neskundžiama. Patenkinusi nuteistojo prašymą, iš trijų teisėjų sudaryta Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir leido jį iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Neabejojama, kad pagrindinė H.Daktaro noro patekti į pataisos namus priežastis - parą trunkantys pasimatymai su žmona. Taip pat ir galimybė daugiau laiko praleisti gryname ore. Siekimas palengvinti gyvenimą už grotų H.Daktarui ne naujiena. Jis nuolat prašė susitikimų su anūkais ir ilgalaikių pasimatymų su žmona. Taip pat teismuose kovojo dėl teisės gauti razinų, cinamono, kiaušinių, sausainių, natūralaus medaus, smilkalų ir klijų.

Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui

Penktadienį teisėjų kolegija nusprendė, jog per dešimtmetį galima įvertinti nuteistojo elgesį. Per visą bausmės atlikimo laiką H.Daktaras šiurkščių režimo reikalavimų pažeidimų nepadarė, galiojančių nuobaudų neturi, šešis kartus paskatintas. Pastebimas H.Daktaro elgesio keitimasis tik teigiama linkme, jis itin aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, užsiėmimuose, prisideda prie įvairių iniciatyvų. Šio asmens elgesys charakterizuojamas teigiamai, o pakartotinio smurtinio elgesio rizika vertinama, kaip vidutinė.

Teismas nusprendė, kad yra pagrindas teigti, jog savo elgesiu H.Daktaras įrodė, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos jam gali būti švelninamos ir jis gali būti perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus. Tai padarius toliau bus sėkmingai užtikrinami jam skirtos bausmės tikslai.

Būdamas kalėjime, Henrikas Daktaras stengėsi laikytis režimo, dalyvavo įvairiose programose ir netgi dirbo. Teismas nusprendė, kad jo elgesys leidžia švelninti bausmės atlikimo sąlygas ir perkelti jį į pataisos namus. Tačiau vėlesni teismų sprendimai parodė, kad ne viskas taip paprasta.

Teismų sprendimai dėl perkėlimo į pataisos namus

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl nuteistojo iki gyvos galvos S.Gaidjurgio perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesniam bausmės atlikimui. Analogišką prašymą neseniai buvo gavęs ir žemesnės instancijos teismas, tačiau vienu žiauriausių Lietuvos nusikaltėlių ir žmogžudysčių rekordininku vadinamas S.Gaidjurgis paliktas kalėjime. Gavęs apeliaciją dėl tokio verdikto, ją išnarpliojo aukštesnis teismas. Apylinkės teismas buvo nurodęs, kad nėra pagrindo manyti, jog kalėjime atliktu bausmės laiku pasiekta bent dalis bausmės tikslų. Bylą svarsčiusiai teisėjai nepasirodė, kad laisvės atėmimo bausmės režimo švelninimas šiuo metu būtų teisingas ir atitiktų nuteistojo S.Gaidjurgio asmenybę, jo elgesį nusikalstamų veikų darymo metu ir bausmės atlikimo metu, atitiktų visuomenės ir ypač nukentėjusiųjų lūkesčius, bei kad bausmės paskirtis būtų užtikrinta. Tačiau aukštesnio rango teisėjams buvęs Klaipėdos „gaidjurginių“ vadeiva nurodė, kad jau beveik 16 metų bausmę atlieka Lukiškių kalėjime. Nuteistajam pikta, kad jau penktą kartą jo prašymas nėra tenkinamas. Man jau 60 metų, jokio pavojaus kitiems nuteistiesiems aš nekeliu. Apygardos teisėjus S.Gaidjurgis užvertė argumentais: noriu būti naudingas visuomenei. Labai noriu dirbti, bet darbo man nesuteikia kalėjimas, kadangi nėra darbo vietų. Nuo to, ar aš pripažįstu kaltę, ar ne, mano elgesys neblogėja. Man yra jau 60 metų, jokio pavojaus kitiems nuteistiesiems aš nekeliu. Nuteistojo įsitikinimu, jam nepalankūs teismų sprendimai priklauso nuo žiniasklaidos suformuotos viešosios nuomonės: „Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja bijo atsakomybės, nesivadovauja įstatymu.“ Vis dėlto teisėjų kolegija, kurią sudarė Arūnas Kisielius, Gintaras Dzedulionis ir Laureta Ulbienė, Henytės pėdomis S.Gaidjurgio neišleido. Luko Balandžio / 15min nuotr./Henrikas Daktaras „Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą“, - pažymėjo Apygardos teisėjai. Nors skundo nagrinėjimo metu nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau bausmės atlikimo metu jis buvo baustas 3 kartus, buvo įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą: „Pabrėžtina, kad kiekvienas kalėjimo režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis nėra linkęs paklusti privalomoms taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų atlikti bausmę švelnesnio režimo pataisos įstaigoje.“ Nuteistasis charakterizuojamas iš esmės teigiamai, tačiau bausmės atlikimo metu, 2015 metais, jis įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą. Teismas įvertino, kad savąją Klaipėdą ir visą Lietuvą šiurpindavęs S.Gaidjurgis atitinka nustatytą formalųjį pagrindą dėl perkėlimo į pataisos namus, tačiau, tuo pačiu pagrįstai pažymėjo, kad formalių kriterijų atitikimas savaime neturi prioriteto prieš nuteistojo asmenybę bei jo padarytų nusikaltimų sunkumą, skaičių, sukeltas nepataisomas pasekmes, taip pat kitų nuteistųjų ir visos visuomenės saugumą. Nuo paskutiniojo teikimo nuteistojo charakteristika nepasikeitė, ir nors jau kurį laiką S.Gaidjurgio elgesys vertinamas gerai, tačiau bausmės atlikimo metu (2015 m.) įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą. Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Sigitas Gaidjurgis Skundą nagrinėjęs teismas atsižvelgė ir teigiamai vertino tai, kad nuteistasis S.Gaidjurgis su artimaisiais ir kitais asmenimis palaiko socialinius ryšius, dalyvauja įvairiose programose, kad kelis kartus buvo paskatintas. Vis tik dar nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis iš tikrųjų pakeitė požiūrį į savo neteisėtus veiksmus ir yra tikslinga sušvelninti atliekamos bausmės režimo sąlygas. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodyti argumentai apie jo amžių, norą dirbti. Aukštesnės instancijos teismo manymu, tik atliekant tolimesnį šio nuteistojo elgesio stebėjimą ir jo pastangų vertinimą, bus galima spręsti, ar nuteistojo elgesio pokyčiai yra nuoširdūs, ilgalaikiai, paremti kritišku savo veikų vertinimu ir leidžiantys daryti neabejotinas išvadas, kad nuteistasis tikrai yra vertas būti perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui.

Tačiau, nepaisant teigiamo elgesio kalėjime, Henrikui Daktarui ne kartą buvo atmestas prašymas perkelti į pataisos namus. Teismai argumentavo, kad formalūs kriterijai neatspindi nuteistojo asmenybės ir jo padarytų nusikaltimų sunkumo. Visuomenės saugumas ir nukentėjusiųjų lūkesčiai taip pat buvo svarbūs argumentai, atmetant prašymą.

Bandymas nunuodyti kalėjime

Henrikas Daktaras savo knygoje „Išlikt žmogumi“ aprašo incidentą, kai kalėjime buvo apnuodytas. Jis teigia, kad 2001 metais vienas kalinys jam davė maisto, į kurį buvo įpilta nuodų. Pavalgęs vištų šlaunelių, Henrikas pasijuto blogai ir vos liko gyvas. Jis svarstė, kad galbūt nuodai buvo įleisti į šlauneles, o išgyveno tik todėl, kad šlaunelės buvo virtos net 2 valandas.

Po šio incidento į Henriko Daktaro kamerą buvo įkeltas jaunuolis iš Klaipėdos, kuris, jo įsitikinimu, buvo atsiųstas specialiai tam, kad jį nunuodytų. Kiti nuteistieji sumušė klaipėdietį, o vėliau tualete buvo rastas peilis, kuris, spėjama, buvo panaudotas užpuolimui.

Ryšiai su nusikalstamu pasauliu ir korupcija

Šioje finansinių machinacijų byloje buvo įtariama, kad Kauno nusikaltėlių pasaulio vadeivos Henriko Daktaro artimas bičiulis, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas 65 metų Julius Kvedaras, pravarde Lialka, neteisėtai praturtėjo, įgydamas nekilnojamą turtą, prabangias transporto priemones.

Mafijozą aplankė kalėjimePabaigai - keli J.Kvedaro biografijos faktai. Jis artimas Henytės bičiulis, dar 1993 metais sulaikytas kartu su juo Utenoje, kur Daktarai terorizavo vietos verslininkus.Lialka, 1994 metais tapęs futbolo klubo „Inkaras“ strategu, į treniruotes priimdavo ir H.Daktarą su jo parankiniais. 2000 metais J.Kvedaras buvo paskirtas Lietuvos futbolo federacijos generaliniu sekretoriumi, to reikalaujant H.Daktarui ir kitiems didelę užkulisinę įtaką LFF turintiems „daktarų“ gaujos lyderiams.2004 metais Kauno policijos organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyba oficialiai uždraudė H.Daktarui bendrauti su Lialka. 2009 metais buvo pradėtas operatyvinis tyrimas - įtarta, kad J.Kvedaras ir Daktarų grupuotė krovėsi turtus iš nelegalių lažybų, vykusių pagal iš anksto parengtus Lietuvos rinktinės pralaimėjimo scenarijus.

Henrikas Daktaras buvo siejamas su įvairiais korupciniais skandalais ir ryšiais su nusikalstamo pasaulio atstovais. Jo artimas bičiulis Julius Kvedaras, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas, buvo įtariamas neteisėtu praturtėjimu. Taip pat buvo pradėtas tyrimas dėl galimo Kvedaro ir Daktarų grupuotės dalyvavimo nelegaliose lažybose.

KGB šešėlis ir sąsajos su specialiosiomis tarnybomis

„Balsas.lt savaitės“ pašnekovų žodžiais, šiandien buvę KGB informatoriai nevaržomai mėgaujasi turtingu gyvenimu, o svarbiausia - ramiai miega, nes yra tikri, kad niekada nebus įvardyti viešojoje erdvėje.Mėgo saugumo veikėjo vilą Kaip teigė KBG užkulisius gerai žinantis šaltinis, saugumo darbuotojams buvo pavykę devintojo dešimtmečio pradžioje infiltruoti patikimus informatorius į garsiausias XX amžiaus šalies kriminalines šeimas - Vilniaus brigadą ir Kauno Daktarus. Anot pašnekovų, vienas informatorius mįslingomis aplinkybėmis nužudytas Latvijos sostinėje Rygoje 1991 metais. Kitas, sprendžiant iš patikimą informaciją valdančių teisėsaugininkų, iki šiol priklauso kažkokiam nusikalstamam susivienijimui, tačiau vis rečiau rodosi Lietuvoje.

Yra teigiančių, kad „Daktarų“ gauja galėjo turėti ryšių su KGB.

Gimtadienis už grotų ir sveikata

Per pokalbį su tv3.lt žurnalistu buvo atskleista, kaip H. Daktaras paminės gimtadienį už grotų. Bent išleistų į laisvę, kad galėčiau pasidžiaugti anūkais. O čia zonoje gimtadienis yra labai paprastai švenčiamas. Iškepsiu kokį pyragą. Mūsų grupėje yra 18 žmonių. Nupirksiu kavos, arbatos, sausainių, saldainių. Simboliškai. Čia „šnapso“, alkoholio, nėra. Jei man duotų terminuotą bausmę, kad ir nustatytų 10 metų laikotarpį, tai būtų geriausia dovana. Jau po metų turėčiau galimybę 3 paroms išvykti namo. Kam jau taip pasisekė, grįžę pasakoja, koks rojus laisvėje. Todėl visi stengiasi nepadaryti nuobaudų, kad neprarastų tokios privilegijos. O per gimtadienį mane turėtų aplankyti žmona. Dovanų negali nieko atnešti, tokia tvarka. Jau 66 metai. Laikas tik veltui bėga.

Anksčiau mane buvo ištikęs mikroinsultas. Senėjimo procesas prasidėjo. Iki 60 metų galvojau, kad esu nemirtingas, sveikas buvau, sportavau, krosą bėgiojau. Po 60 metų prasidėjo traumos. Čiurnos operaciją padarė. Visi kaulai barška, tarška. Iš ryto atsikeliu, sunkiai iki tualeto nueinu. Į ligoninę daugiau važiuoti neteko. Prisižiūriu, stengiuosi sveikai maitintis. Niekada gyvenime nerūkiau. Man asmeniškai „zapadlo“ yra rūkyti ir kaifuoti. Prieš kitus dėl to nieko neturiu, kiekvienam savo. Man 66 metai, o kiti jau sulaukę 40 metų vos paeina. Ypač tie „kosmonautai“ narkomanai - 40 metų, o vos gyvi. O aš sportuoju. Anksčiau po 3 treniruotes darydavau per dieną, kai buvau sveikas, bet dabar tik po vieną. Pajudu. Nevadinčiau to treniruote, labiau lengva erotika. Stengiuosi gyventi, džiaugiuosi gyvenimu, kad esu gyvas. Kiek aš draugų turėjau, nieko neliko. Vieni nuo „kaifo“ numirė, kiti nuo „šnapso“.

Būdamas kalėjime, Henrikas Daktaras skundėsi sveikatos problemomis ir ilgesiu šeimai. Jis minėjo, kad anksčiau buvo ištiktas mikroinsulto ir jaučia senėjimo požymius. Tačiau jis stengėsi sveikai maitintis, sportuoti ir džiaugtis gyvenimu.

Santykiai su šeima ir namas Užliedžiuose

Taip, aš daugiau viską turiu. Turiu 4 vaikus, jau net 7 anūkus. Džiaugčiausi dabar su anūkais, su vaikais. Koks malonumas būtų, o dabar sėdėk čia vienas. Stengiuosi įtikinėti save, kad dabar čia (Pravieniškių 2-ajame kalėjime - aut. past.) gyvenu, čia yra mano namai. Save įtikinėju, kad viskas esą gerai. Atsikeliu, įkvepiu gryno oro, pasportuoju, einu dirbti. Toks mano likimas, mano karma. Džiaugiuosi, kad turiu žmoną, vaikų, anūkų. Gyvenu žmonos gyvenimą. Ji yra mano akys, mano ausys.

Per mėnesį mums priklauso 2 pasimatymai po parą laiko. Esu lengvoje grupėje, tai į 3 valandų pasimatymą žmona gali atvažiuoti nors ir kiekvieną dieną. Tai bendraujame, žmona viską papasakoja, kaip anūkai, vaikai gyvena. Viena dukra Karolina gyvena Ispanijoje kartu su profesionaliu boksininku. Turi du vaikus. Vienas 6 metų, o kitas metukų. Vaikai gražūs. Dukros vyras toks tamsus, o ji blondinė. Tai vaikiukai tokie „maišyti“, bet šviesaus veido. Tas vyresnis anūkas kartu su tėvais jau buvo atvažiavęs dukart manęs aplankyti Pravieniškėse. Mano Karolina atvažiuoja ir prieš šiuos Naujus metus su vaikais. Atvyks ir pas mane į pasimatymą. Labai laukiu.

Jis turi sūnų 17 metų ir 12 metų dukrą. Taip pat turi kitą žmoną, su kuria susilaukė dukros, jai dabar 6 metai. Jis gyvena Lietuvoje, Užliedžiuose. Jis užsiima statybomis, tai su manim mažiau bendrauja. Aš šioje pusėje, jis kitoje. Jis labiau palaiko ryšį su mama, močiute. Su manimi retai. Jis verslininkas, aš banditas. Nenori verslui pakenkti. Ką ten važiuos į kalėjimą su tėvu bendrauti, kai visi draugai verslininkai. Kaip tėvą jis gerbia, žino, bet stengiasi atsiriboti.

Taip. Ji mano rūpintojėlė, mano geriausias draugas. Iki tol galvojau, kad draugai yra draugai. Bet visi jie pardavė, išdavė, apkalbėjo. O žmona visą gyvenimą liko žmona. Aš sėdžiu jau 33 metus, tai paskaičiavau, kiek žmona per metus atvažiuoja į pasimatymus pas mane. Ji per tuos 33 metus, gal 2-3 metus „sėdi“ kalėjime kartu su manimi. Pagalvokit? O visi draugai nusisuko? Draugą pažinsi nelaimėje. Atrodė, tokie geri draugai, kartu užaugom, smėlio dėžėje kartu žaidėm. O užaugus kiekvienas savo pradėjo žiūrėti. Departamentas sakė jiems, kad atims turtą, namą, viską arba duok parodymus prieš Daktarą. Kol buvo jaunesni, neturėjo ko prarasti, viskas buvo kitaip. Toks Rimvydas Žilinskas primelavo ir tiesiai šviesiai man pasakė, kad taip padarė, nes nenorėjo sėdėti. Tai gavo gal 3 metus ir jau mėgaujasi laisve. Parašė nuoširdų prisipažinimą ir jam buvo paskirta švelnesnė bausmė.

Parduodame dar. Prašome 1,2 mln. eurų. Vienas šveicarų milijonierius skambino, pasiūlė 600 tūkst. eurų. Mažai. Ten 1,5 tūkst. kvadratų. Jei tik po 1 tūkst. už kvadratą prašytum, jau 1,5 mln. eurų būtų. Tas namas vertas apie 3 mln. eurų. Tai jis 600 tūkst. sumokėtų, 100 tūkst. eurų investuotų ir parduotų už 3 mln. eurų. Namas apšerkšnijęs. Name dabar gyvena Ramutė ir jauniausia dukra Henrieta su vyru. Mano žmona žemaitė, ji mėgsta vienumą. Mano mama jau paseno, tai kavinę į savo rankas perėmė Ramutė. Tačiau mama toliau juda, „maladiec“ motina. Ji dar praėjusiais metais buvo užsukusi, bet sunku jai čia atvykti, galva sukasi, kraujo spaudimas aukštas.

Henrikas Daktaras pabrėžė savo artimus santykius su šeima, ypač su žmona, kurią vadino savo rūpintojėle ir geriausiu draugu. Jis džiaugėsi turėdamas 4 vaikus ir 7 anūkus. Tačiau sūnų, kuris užsiima statybomis, jis matė retai, nes šis stengėsi atsiriboti nuo tėvo kriminalinės praeities.

Daktarų šeimos namas Užliedžiuose buvo parduodamas už didelę sumą, tačiau pirkėjų neatsirado. Name gyveno Henriko žmona ir jauniausia dukra su vyru.

tags: #henytes #gimimo #metai