Nėštumas - tai nuostabus, bet kartu ir jautrus laikotarpis moters gyvenime. Deja, kartais nėštumą gali lydėti įvairios komplikacijos. Viena iš jų - hematoma nėštumo pradžioje, kuri gali kelti nerimą būsimai mamai. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra hematoma nėštumo metu, kokios jos priežastys, simptomai ir gydymo būdai.
Kas yra hematoma nėštumo metu?
Hematoma (kitaip - subchorioninė hematoma, subchorioninis kraujavimas) - tai ribota išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje ar tarp audinių, kuri atsiranda dėl kraujagyslės sienelės pažeidimo. Nėštumo atveju, tai kraujosruva, susidaranti tarp gemalo dangalų, konkrečiai tarp chorioninės membranos (atokiausio sluoksnio, skiriančio vaisiaus amniono maišelį nuo gimdos sienelės) ir gimdos sienelės.
Hematomos priežastys nėštumo pradžioje
Hematomų priežastys nėštumo pradžioje gali būti įvairios, tačiau dažnai tiksli priežastis lieka nenustatyta. Vis dėlto, yra keletas faktorių, kurie gali prisidėti prie hematomos susidarymo:
- Traumos: Net ir nedidelės traumos, tokios kaip stiprus kosulys ar čiaudėjimas, gali pažeisti kraujagysles ir sukelti kraujavimą.
- Kraujo krešėjimo sutrikimai: Hemofilija yra paveldimas kraujavimo sutrikimas, kai kraujas nekreša tinkamai dėl mažo VIII (8) arba IX (9) krešėjimo faktorių kiekio kraujyje. Nors hemofilija dažniau pasireiškia vyrams, moterys, būdamos geno nešiotojos, kartais taip pat gali patirti kraujavimo simptomų.
- Vaistai: Antikoaguliantai, tokie kaip aspirinas, varfarinas, klopidogrelis, dipiridamolis, didina spontaninio kraujavimo riziką, nes organizmas neturi pakankamai resursų atstatyti pažeistas kraujagysles.
- Autoimuninės ligos ir bakterinės infekcijos: Šios būklės gali sumažinti trombocitų kiekį, padidindamos kraujavimo tikimybę.
- Ankstyva preeklampsija
- Pagalbinis apvaisinimas
- Neaiškios kilmės: Daugumos persileidimų ir kitų nėštumo komplikacijų, įskaitant hematomas, priežastys yra neaiškios kilmės.
Hematomos simptomai nėštumo metu
Dažniausiai pasitaikantis hematomos simptomas yra kraujavimas iš makšties pirmoje nėštumo pusėje. Kraujavimas gali būti:
- Lengvas tepliojimas: Kai kuriais atvejais moteris gali pastebėti tik nedidelį tepliojimą.
- Gausus kraujavimas: Kitais atvejais kraujavimas gali būti gausus, su krešuliais.
Kiti galimi simptomai:
Taip pat skaitykite: Hematomos gydymas nėštumo metu
- Pilvo skausmas arba diskomfortas (nors dažnai hematoma nesukelia jokio skausmo).
- Gimdos susitraukimai.
Svarbu pažymėti, kad kraujavimas nėštumo metu visada turėtų būti priežastis kreiptis į gydytoją, kad būtų galima nustatyti kraujavimo priežastį ir įvertinti riziką nėštumui.
Hematomos diagnostika
Diagnozuojant hematomą nėštumo metu, gydytojas atliks šiuos veiksmus:
- Apžiūra ir anamnezė: Gydytojas įvertins bendrą moters būklę, paklaus apie simptomus, nėštumo istoriją ir kitus svarbius faktorius.
- Echoskopija: Tai pagrindinis metodas hematomai diagnozuoti. Echoskopijos metu gydytojas gali pamatyti kraujosruvą tarp gemalo dangalų ir įvertinti jos dydį bei lokalizaciją. Echoskopija taip pat padeda įvertinti embriono augimo atitikimą nėštumo savaitei ir patikrinti, ar vaisiaus širdelė plaka.
- Kraujo tyrimai: Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, siekiant įvertinti bendrą moters būklę, nustatyti hemoglobino kiekį (eritrocitų viduje esantį raudonąjį pigmentą, kuris perneša deguonį), eritrocitų dydį ir skaičių bei įvairių tipų leukocitų ir trombocitų skaičių kraujyje. Taip pat gali būti atliekami krešumo tyrimai, tokie kaip protrombino laikas (PL) ir aktyvintas dalinis tromboplastino laikas (ADTL), siekiant įvertinti kraujo krešėjimo funkciją.
Hematomos gydymas nėštumo metu
Subchorioninės hematomos gydymas priklausys nuo kelių veiksnių, įskaitant hematomos dydį, nėštumo trukmę ir moters simptomus. Gydymo tikslas - sumažinti kraujavimo riziką ir palaikyti nėštumą. Gydymo strategijos gali apimti:
- Tausojantis režimas: Gydytojas rekomenduos kuo mažiau judėti, apriboti bet kokias keliones, nekelti sunkių daiktų ir pan. Gulimas režimas gali būti rekomenduojamas tam tikrais atvejais.
- Progesterono preparatai: Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti progesterono preparatų (pvz., Duphaston ar Utrogestan), ypač jei įtariama, kad persileidimas gresia dėl nėštumą palaikančių hormonų stokos.
- Kraujagyslių sieneles stiprinantys vitaminai: Gydytojas gali skirti vitaminų, stiprinančių kraujagyslių sieneles, tokių kaip vitaminas C.
- Magnio preparatai: Magnis gali būti skiriamas gimdos tonusui mažinti.
- Stebėjimas: Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų galima stebėti hematomos dydį ir nėštumo eigą. Gydytojas gali rekomenduoti pakartotinius echoskopijos tyrimus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei nėštumo metu patiriate bet kurį iš šių simptomų:
- Kraujavimas iš makšties (net ir nedidelis tepliojimas).
- Stiprus pilvo skausmas.
- Gimdos susitraukimai.
- Galvos svaigimas ar silpnumas.
Galimos komplikacijos
Nors daugelis moterų, kurioms diagnozuota subchorioninė hematoma, vaisių sėkmingai išnešioja ir pagimdo, kartais gali pasitaikyti komplikacijų:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Persileidimas: Didelės hematomos gali padidinti persileidimo riziką, ypač pirmoje nėštumo pusėje.
- Priešlaikinis gimdymas: Hematoma gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
- Placentos atšoka: Retais atvejais hematoma gali sukelti placentos atšoką (normaliai prisitvirtinusios placentos priešlaikinį atsiskyrimą nuo gimdos sienelės).
- Anemija: Dėl kraujavimo gali išsivystyti anemija (mažakraujystė).
Hematomos rezorbcija ir nėštumo eiga
Gera žinia ta, kad hematoma dažnai gali susitraukti savaime be jokio specialaus gydymo. Organizmas palaipsniui rezorbuoja kraują, o hematoma mažėja. Echoskopijos tyrimai padeda stebėti šį procesą.
Daugeliui moterų, kurioms diagnozuota hematoma nėštumo pradžioje, nėštumas sėkmingai tęsiasi ir baigiasi sveiko kūdikio gimimu. Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, tausoti save ir reguliariai lankytis pas gydytoją.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai