Įvadas
Michailas Sergejevičius Gorbačiovas - buvęs Sovietų Sąjungos valstybės veikėjas, kurio politinė karjera ir reformos turėjo didžiulį poveikį ne tik Sovietų Sąjungai, bet ir visam pasauliui. Jo inicijuota „glasnost” (atvirumo) ir „perestroika” (pertvarkos) politika pakeitė šalies politinę ir ekonominę struktūrą, o strateginių tikslų perorientavimas prisidėjo prie Šaltojo karo pabaigos. Tačiau jo valdymas taip pat buvo paženklintas prieštaringų vertinimų, ypač dėl jo vaidmens žlungant Sovietų Sąjungai.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Karjeros Pradžia
Michailas Gorbačiovas gimė 1931 m. kovo 2 d. Stavropolio krašte, Privolnojės kaime, ukrainiečių ir rusų valstiečių šeimoje. Paauglystėje dirbo kolektyviniame ūkyje. 1955 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą. Studijų metais įstojo į SSKP (Sovietų Sąjungos komunistų partiją) ir aktyviai joje veikė. Nuo 1955 m. dirbo komjaunimo darbuotoju Stavropolyje. 1966-1968 m. buvo SSKP Stavropolio miesto komiteto I sekretorius, 1968-1970 m. - Stavropolio krašto komiteto II sekretorius, o 1970-1978 m. - I sekretorius. Nuo 1971 m. buvo SSKP Centro komiteto narys.
Kilimas Į Aukščiausias Pareigas
1978 m. Gorbačiovas buvo perkeltas į Maskvą ir paskirtas SSKP Centro komiteto sekretoriumi. 1980 m. tapo šio komiteto politinio biuro nariu. Po Konstantino Černenkos mirties 1985 m. kovą, Michailas Gorbačiovas buvo išrinktas SSKP Centro komiteto generaliniu sekretoriumi. Šis paskyrimas žymėjo naują erą Sovietų Sąjungoje, kurioje jis pradėjo įgyvendinti radikalias reformas.
„Glasnost” ir „Perestroika”
Gorbačiovo valdymo metu įgyvendintos „glasnost” ir „perestroika” tapo esminiais pokyčiais Sovietų Sąjungos istorijoje.
„Glasnost” (Atvirumas)
M. Gorbačiovas „glasnost” politiką pradėjo vykdyti 1988 metais. Šios politikos dėka SSRS piliečiams buvo suteikta daugiau iki tol nebuvusių teisių, įskaitant didesnę žodžio laisvę. Gorbačiovo vykdomos politikos tikslas buvo daryti spaudimą konservatyviajam Komunistų partijos flangui, kuris priešinosi jo ekonomikos pertvarkymo politikai. Be to, jis tikėjosi, kad dėl didesnio atvirumo, dalyvavimo ir daugiau diskusijų SSRS piliečiai palaikys jo reformų iniciatyvas.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
„Perestroika” (Pertvarka)
„Perestroika” buvo ekonominė ir politinė reforma, kuria siekta modernizuoti Sovietų Sąjungos ekonomiką ir politinę sistemą. Kooperatyvų įstatymas, įsigaliojęs nuo 1988 metų gegužės, buvo radikaliausia Gorbačiovo eros ekonominė reforma. Iš pradžių įstatymas verslo savininkams numatė didelius mokesčius ir įdarbinimo ribojimus, tačiau kai kurios SSRS respublikos į šiuos apribojimus nekreipė dėmesio. Vėliau tie patys apribojimai buvo peržiūrėti, kad būtų paskatintas privataus sektoriaus aktyvumas. 1988 m. birželį SSRS Komunistų partijos suvažiavime Gorbačiovas pristatė naujas radikalias reformas, skirtas sumažinti partijos įtaką valdžios aparatui. Visuotiniai rinkimai į liaudies deputatų suvažiavimą buvo organizuoti 1989 metų kovo-balandžio mėnesiais. Tai buvo pirmieji laisvi rinkimai Sovietų Sąjungoje nuo 1917 metų.
Užsienio Politika ir Šaltojo Karo Pabaiga
Užsienio politikoje M. Gorbačiovui pavyko (daugiausia vienašališkomis nuolaidomis) pagerinti santykius su Vakarų valstybėmis, gerokai sumažinti tarptautinę įtampą: 1988-89 iš Afganistano išvesta SSRS kariuomenė (Afganistano karas), 1989 11 atidaryta Berlyno siena davė pradžią Vokietijos susivienijimui (1990), 1990 pasirašyta NATO ir Varšuvos sutarties valstybių Įprastinės ginkluotės Europoje sumažinimo sutartis, 1991 Varšuvos sutarties organizacija buvo paleista, 1991 07 SSRS ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė strateginės ginkluotės sumažinimo sutartį START I (START).
SSRS Žlugimas
1989 m. prasidėję politiniai ir ekonominiai neramumai Sovietų Sąjungoje galiausiai lėmė jos žlugimą. M. Gorbačiovo chaotiškos, nesėkmingos ekonominės priemonės neišgelbėjo žlungančio SSRS ūkio, žmonių gyvenimo lygis toliau smuko. Politinės sistemos demokratinimas (paleisti politiniai kaliniai, imta mažiau cenzūruoti žiniasklaidą, ilgainiui leista organizuoti mitingus ir demonstracijas) išryškino iki tol slopintus kai kurių tautų nepriklausomybės siekius.
Rugpjūčio Pučas
Politinę krizę 1991 metų rugpjūtį sukėlė grupės SSRS aukščiausios vadovybės narių mėginimas sužlugdyti naujos Sąjunginės sutarties pasirašymą. Susimokius SSRS prezidentas M. Rugpjūčio 19 d. buvo nušalintas nuo valdžios. GKČP priėmė sprendimą uždrausti opozicinių partijų ir judėjimų veiklą, taip pat kai kuriuos laikraščius. Į sostinę buvo įvesta kariuomenė. Pasipriešinimo GKČP veiksmams priekyje stojo RSFSR prezidentas Borisas Jelcinas ir kiti Rusijos Federacijos vadovai. B. Rugpjūčio 22 dieną GKČP buvo likviduotas, o jo nariai areštuoti.
Pasak M. Gorbačiovo, „pučistų avantiūra buvo pasmerkta dėl tvirtos SSRS prezidento, Rusijos prezidento pozicijos, tūkstančių maskviečių, daugelio visuomenės veikėjų, deputatų drąsos“. Jis teigė, kad „žmonės nenorėjo sugrįžti prie ankstesnės tvarkos“.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Belovežo Susitarimas ir Atsistatydinimas
1991-ųjų gruodį Belovežo girioje susirinkę tuometiniai Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos lyderiai B. 1991 12 08 pasirašė Belovežo susitarimą dėl Nepriklausomų Valstybių Sandraugos įkūrimo, kuris faktiškai panaikino SSRS. 1991 08 24 M. Gorbačiovas atsistatydino iš SSKP Centro komiteto generalinio sekretoriaus pareigų, 1991 12 25 - iš nebeegzistuojančios valstybės prezidento pareigų.
Gorbačiovas ir Lietuva
M. Gorbačiovo pertvarka leido Lietuvoje nuo 1988 atvirai pasireikšti judėjimui dėl nepriklausomybės (Sąjūdis). 1989 M. Gorbačiovas priešinosi savarankiškos Lietuvos komunistų partijos sukūrimui (po jos suvažiavimo 12 19-22, kuomet ši partija atsiskyrė nuo SSKP; Lietuvos komunistų partijos XX suvažiavimas). 1990 01 lankėsi Vilniuje, bet jam nepavyko susilpninti nepriklausomybės siekio.
Sausio 13-osios Įvykiai
1990 m. sausio 11-13 d. įvykiai Vilniuje, kai Sovietų Sąjungos kariuomenė jėga bandė numalšinti Lietuvos nepriklausomybės siekį, yra vienas iš skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių. Sausio įvykių aukų artimieji teigia, kad M. Prokuratūra atsisakydavo suteikti M. 2017 metais Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs Sausio 13-osios bylą, išsiuntė šaukimą M.
Gyvenimas Po Atsistatydinimo
Nuo 1992 m. M. Gorbačiovas vadovavo Tarptautiniam ekonominių, socialinių ir politologinių studijų fondui (Gorbačiovo fondas), propaguojančiam nuosaikias socialdemokratines nuostatas.
Vertinimai ir Palikimas
M. Gorbačiovo palikimas yra vertinamas nevienareikšmiškai. Vakaruose jis dažnai laikomas žmogumi, nutraukusiu Šaltąjį karą ir prisidėjusiu prie demokratijos plėtros Rytų Europoje. Tačiau buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, ypač Lietuvoje, jo veikla vertinama kritiškiau dėl jo vaidmens malšinant nepriklausomybės siekius ir dėl SSRS žlugimo.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Pavelas Stroilovas, Jungtinėje Karalystėje gyvenantis rusų istorikas, rašytojas ir disidentas, teigia, kad 1991-ųjų pabaigoje, subyrėjus Sovietų Sąjungai, posto netekęs M. Gorbačiovas išeidamas iš Kremliaus liepė padaryti daugelio su juo susijusių dokumentų šifrogramas ir kopijas. P.Stroilovas įtarė, kad istorinio fondo atvirų durų politika nebus amžina - 2003-iųjų pabaigoje Kremlius privertė archyvą uždaryti pašaliniams.
Nepaisant prieštaringų vertinimų, Michailas Gorbačiovas neabejotinai buvo viena iš svarbiausių XX amžiaus pabaigos figūrų, kurios sprendimai ir veiksmai turėjo didelį poveikį pasaulio istorijai.
tags: #gorbaciovo #gimimo #metai