Abiejų tėvų teisės į globą: kas tai ir kaip tai veikia Lietuvoje

Įvadas

Globos teisės abiem tėvams yra esminis vaiko teisių aspektas, užtikrinantis jo gerovę ir tinkamą vystymąsi. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, ką reiškia globos teisės abiem tėvams Lietuvoje, kokios yra tėvų pareigos ir teisės, kaip valstybė užtikrina vaiko interesus, bei kokios yra globos formos ir jų ypatumai. Straipsnis skirtas tiek tėvams, tiek specialistams, dirbantiems su vaikais, siekiant geriau suprasti šią svarbią sritį.

Tėvų valdžia ir vaiko teisės

Kiekvienas vaikas turi teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, o tai reiškia, kad jis turi teisę būti globojamas savo tėvų. Tėvų valdžia apima teises ir pareigas rūpintis vaiku ir jo turtu, taip pat atstovauti jam. Tėvų priežiūra yra būtina, siekiant užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas ir viską, ko jam reikia augti ir vystytis. Paprastai abu tėvai dalijasi tėvų valdžia, tačiau išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai tėvai gyvena atskirai, tik vienas iš tėvų gali turėti šias teises. Tai vadinama atskirta tėvų valdžia.

Tėvų pareigos

Tėvai turi rūpintis savo vaiku, padengdami jo kasdienius poreikius, sveikatos priežiūros, auklėjimo ir švietimo išlaidas. Šios išlaidos vadinamos finansinės priežiūros išlaidomis. Vaikas turi teisę turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, kurią pasirenka jo tėvai.

Tėvų valdžios apribojimas

Tam tikrose situacijose teismas gali laikinai arba neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Tai gali įvykti, jei tėvai negali tinkamai rūpintis vaiku ar kelia jam pavojų. Laikinas tėvų valdžios apribojimas reiškia, kad vienam ar abiems tėvams neleidžiama laikinai rūpintis vaiku. Jei vieno iš tėvų valdžia yra apribota, kitas iš tėvų toliau rūpinasi vaiku. Jei tai neįmanoma arba abiejų tėvų valdžia yra apribota, teismas sprendžia, ar vaikas turėtų būti paimtas iš šeimos.

Vaiko interesų užtikrinimas

Valstybės institucijos, spręsdamos dėl tėvų valdžios apribojimo, privalo atsižvelgti į vaiko geriausius interesus. Jei vaikas mano, kad jo tėvai kelia jam pavojų, riboja jo teises arba jis turi kitų problemų, kurių negali išspręsti, jis gali kreiptis pagalbos į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, veikiančią visose savivaldybėse. Teismas sprendžia, ar būtina apriboti tėvų valdžios teises.

Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla

Vaiko globa (rūpyba)

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (LR CK) reglamentuoja vaiko globos (rūpybos) tvarką. Vaiko globos (rūpybos) tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti. Nustatant vaikui globą (rūpybą), pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai, jei tai atitinka vaiko interesus. Siekiama, kad vaikas būtų globojamas šeimoje ir neišskiriamas su broliais ir seserimis, nebent tai pažeistų vaiko interesus.

Institucijos, atsakingos už globą

Nepilnamečių globos ir rūpybos institucijos yra valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba. Ši institucija nustato vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), ir tvarko tokių vaikų apskaitą. Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų.

Laikinoji globa (rūpyba)

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) steigiama administracine tvarka, o globėjas (rūpintojas) skiriamas laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūrai, auklėjimui, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimui, rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu pagal rajono (miesto) vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimą. Laikinoji globa (rūpyba) steigiama dėl LR CK 3.254 straipsnyje numatytų pagrindų, kai dėl tam tikrų priežasčių nepilnametis laikinai patenka į padėtį, kai jo tėvai negali vykdyti jam savo pareigų ir paprastai nėra aišku, ar priežastys, dėl kurių steigiama globa (rūpyba), bus ilgesnį laiką ar nuolat.

Laikinoji globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams, sulaukia pilnametystės (arba emancipuojamas), nustatoma nuolatinė globa (rūpyba), įvaikinamas arba susituokia. Tačiau laikinoji globa nesibaigia automatiškai, turi būti priimamas laikinąją globą (rūpybą) įsteigusios institucijos sprendimas.

Nuolatinė globa (rūpyba)

Kitaip nei laikina globa (rūpyba), nuolatinė globa (rūpyba) yra nustatoma teismo nutartimi pagal rajono (miesto) vaiko teisių apsaugos tarnybos arba prokuroro pareiškimą. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) pasibaigia, kai vaikas sulaukia pilnametystės, įvaikinamas, susituokia ar yra grąžinamas vaiko tėvams.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose

Globėjo (rūpintojo) teisės ir pareigos

Bendroji taisyklė, kad vaiko globėjas (rūpintojas) turi gyventi kartu su globotiniu (rūpintoju) tiek savo, tiek vaiko gyvenamoje vietoje. Jeigu nustatoma vaikui laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. Jei mirę vaiko tėvai (įtėviai) buvo pareiškę valią testamente dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, į tai atsižvelgiama steigiant globą (rūpybą), jei tai neprieštarauja LR CK 3.269 straipsniui.

Asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), jei jis:

• yra teistas už tyčinius nusikaltimus;
• serga chronišku alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis ar kitomis ligomis.

Globėjo (rūpintojo) pareigos globotiniui (rūpintiniui) iš esmės sutampa su tėvų pareigomis savo vaikams. Vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, kadangi yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Globėjas turi teisę sudaryti globojamo vaiko vardu ir interesais visus būtinus sandorius.

Atsakomybė už vaiko padarytą žalą

Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo globėjas (LR CK 6.275 str.). Už nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą atsako rūpintojas tik kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti (LR CK 6.276 str.).

Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus

Nuolatinės globos (rūpybos) pagrindai

Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma likusiam be tėvų globos vaikui, kuris esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurį prižiūrėti, auklėti, atstovauti jam, jo teisėms ir teisėtiems interesams pavedama kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos įstaigai. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.257 straipsnyje nustatytais atvejais:

• abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs;
• abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais;
• vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų;
• tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius;
• tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais.

Vaiko nuolatinė globa nustatoma pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus arba prokuroro pareiškimą. Reikiamų dokumentų (ieškinio, pareiškimo) paruošimas ir perdavimas teismui, kad įstatymų nustatyta tvarka teismas nustatytų be tėvų globos likusiam vaikui nuolatinę globą (rūpybą), paskirtų jam globėją (rūpintoją) ir vaiko interesų atstovavimas teisme.

Dokumentai, reikalingi globai (rūpybai) nustatyti

Norint nustatyti globą (rūpybą), reikia pateikti šiuos dokumentus:

1. Prašymas.
2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
3. Vaiko gimimo liudijimo kopija.
4. Asmens, norinčio būti vaiko globėju (rūpintoju), gyvenimo aprašymas, kuriame nurodyta vardas pavardė, gyvenamoji vieta, šeiminė padėtis, išsimokslinimas, darbo patirtis, užimtumas, šeimos pajamos.
5. Pažyma apie asmens, norinčio globoti vaiką šeimos sudėtį, nurodant šeimos narių vardą, pavardę ir gimimo datą.
6. Pažymos apie asmens, norinčio būti vaiko globėju pajamas.
7. Dokumentas, patvirtinantis asmens norinčio globoti vaiką, šeiminę padėtį; (santuokos liudijimas, ištuokos liudijimas, sutuoktinio mirties liudijimas ar kt. dokumentas).
8. Jei asmuo, norintis tapti vaiko globėju, yra artimas jo giminaitis, dokumentai įrodantys giminystės ryšį.
9. Kartu su asmeniu, norinčiu globoti vaiką gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytiniai sutikimai dėl vaiko globos nustatymo.
10. Dokumentai apie vaiko brolius ir seseris.
11. Vaiko charakteristikos iš mokyklos ar ikimokyklinės įstaigos.
12. Dokumentai apie vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą.
13. Dokumentai apie vaikui priklausančias pašalpas, draudimus bei kitas pinigines išmokas.
14. Jeigu buvo nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), dokumentų susijusių su vaiko laikinėja globa (rūpyba) kopijos.
15. Vaiko sveikatos pažyma (027/a arba 046/a formų).
16. Pažyma iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apie norinčių įvaikinti piliečių ir kartu su jais gyvenančių asmenų teistumą.

Teisinė bazė

Šiame straipsnyje aptarti klausimai yra reglamentuojami šiais teisės aktais:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-03-27 nutarimas Nr. 405 „Dėl Vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“.
2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-05-28 įsakymas Nr. A1-145 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002-04-18 įsakymas Nr. 56 Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“ Pakeitimo.
3. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, 1996-03-14 Nr. I-1234.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864.
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, 2002-02-28 Nr.

tags: #globos #teises #abu #tevai