Įvadas
Globos namai Lietuvoje išgyvena transformacijos laikotarpį, kuriame susiduria tiek su iššūkiais, tiek su naujomis galimybėmis. Šiame straipsnyje nagrinėsime globos namų auklėtinių gyvenimą, apžvelgsime pokyčius, vykstančius šioje srityje, ir aptarsime Raseinių kontekstą, atsižvelgiant į bendrą šalies situaciją.
Bendras vaizdas: globos namų reforma Lietuvoje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar 2016 metais išplatino pareiškimą, kuriame nurodyta, jog planuojama pertvarkyti šeštadalį Lietuvoje esančių globos namų, o iki 2020 metų jų turėtų visai nelikti. Ši reforma siekia užtikrinti, kad vaikai augtų šeimai artimoje aplinkoje, o globos namai taptų praeitimi. Tačiau, kaip rodo praktika, šis procesas nėra toks sklandus ir greitas, kaip planuota.
Šiaulių pavyzdys: mažėjantis vaikų skaičius globos institucijose
Šiauliai turbūt vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame mažėja globos institucijose augančių vaikų skaičius. Tai pasiekta bendradarbiaujant savivaldybės įstaigų, Vaiko teisių apsaugos, Socialinių paslaugų skyrių atstovams ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios įsitraukė į socialinių paslaugų veiklą. Pavyko sumažinti į globos namus patenkančių vaikų skaičių. Pasak Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo Donato Žakario, 2015 metų spalį Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai persikėlė į naujai pastatytą kompleksą pietiniame miesto mikrorajone. Anksčiau tekdavo nerimauti, kad naujuose namuose gali netilpti visi įstaigos auklėtiniai, tačiau situacija kardinaliai keičiasi.
Ankstesniu laikotarpiu dėl įvairių priežasčių vaiko teisių apsaugos specialistai kasmet iš šeimų paimdavo apie 70 vaikų. Pernai šį skaičių pavyko sumažinti iki 52 vaikų. Nepaisant to, kad į Savivaldybės sąrašus yra įtraukta apie 250 socialinės rizikos šeimų, kuriose auga beveik pusketvirto šimto vaikų, ir šis skaičius nuolat auga, vaikų globos namai tuštėja. Naujuose Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose nuo įsikūrimo gyveno 7 šeimynos (po 8 vaikus). Kaip teigė Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų direktorius Rimantas Žąsinas, dalis Vaikų globos namų darbuotojų dirbtų kitą darbą, o laisvose patalpose, plečiant paslaugų spektrą, vėliau galėtų įsikurti ir dienos centras.
Kaip informavo Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Edita Čičelienė, nuo šių metų sausio 1 dienos valstybei sumažinus normatyvus, vienas socialinis darbuotojas gali dirbti ne daugiau nei su dešimčia šeimų. Anksčiau vienam darbuotojui tekdavo net iki 17 socialinės rizikos šeimų. Iš viso mieste su socialinės rizikos šeimomis dirbs 25 socialiniai darbuotojai. Prie Socialinio paslaugų centro ir „SOS vaikų kaimas“ organizacijos specialistų prisijungs ir Vaikų globos namų darbuotojai.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
Iššūkiai ir perspektyvos: nuo globos namų prie šeimai artimos aplinkos
Nors įvaikinimas ir globa populiarėja, neįgalūs vaikai retai randa naujus namus. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorės Audronės Kardašienės teigimu, vaikų patekimo į globos įstaigas apribojimas yra kiek per drastiškas, todėl bandoma transformuoti paslaugas. Būtų tiesiog puiku, kad ir kūdikių namų mažyliai augtų šeimose. Tik bėda, kad didelė dalis jų turi rimtų raidos ir sveikatos sutrikimų, todėl jiems nuolat reikalinga kvalifikuotų specialistų pagalba. Galinčių ir norinčių įsivaikinti tokius vaikus yra labai nedaug.
Dar 2015 m. Šiaulių miestas vienas iš pirmųjų Lietuvoje patvirtino sutaupytų socialinių išmokų naudojimo tvarką, pagal kurią sutaupytos socialinės išmokos gali būti naudojamos tik reikmėms, tenkinančioms socialinius miestiečių poreikius. Šiaulių miesto savivaldybės taryba taip pat priėmė sprendimą dėl galimybės nemokamai naudotis viešuoju transportu socialinės rizikos šeimų vaikams, lankantiems dienos centrus, kur jiems yra suteikiama reikiama pagalba. Iš sutaupytų socialinių išmokų Savivaldybė skyrė lėšų ir dienos centrų veiklai. Vėliau, dalyvaujant Šiaulių universiteto ir Šiaulių valstybinės kolegijos atstovams, buvo parengtas socialinių paslaugų planas ir nuspręsta į socialinių paslaugų sferą įtraukti ir nevyriausybines organizacijas. Konkurso būdu buvo atrinkta išskirtines paslaugas teikianti organizacija „Motinos Teresės šeimų namai“ ir užtikrintas jos veiklos finansavimas. Bendradarbiaujant su Rėkyvos seniūnija, buvo paskelbtas kompleksinės pagalbos šeimai konkursas, kurį laimėjo „SOS vaikų kaimas“. Organizacija Rėkyvos ir Zoknių teritorijoje teikia kompleksinės pagalbos paslaugas šeimynoms.
Beižionių vaikų globos namų istorija: pertvarkos realybė
Ministro Lino Kukuraičio apsilankymas Beižionių vaikų globos namuose pertvarkos išvengti įstaigai nepadėjo. Beižionių vaikų globos namų direktorius Vilmandas Palčiauskas sako, kad Elektrėnų savivaldybė rugsėjo mėnesio tarybos posėdyje nusprendė, jog iki 2020 metų pradžios būtų reorganizuoti ir Beižionių globos namai. Reformai ruošiasi Elektrėnų savivaldybė ir Socialinių paslaugų centras.
Beižionių vaikų globos namai įkurti 1997 m., o 2009 metais, remiantis 2009-2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programa, pastatas renovuotas pagal visus reikalavimus. Buvo kardinaliai pakeistos vaikų gyvenimo sąlygos: kambariuose vaikai gyveno po du, įrengta buvo sporto salė, globos namų lėšomis pastatyta pirtis, nedidelė gyvuliukų ferma, šiltnamis. Vaikams buvo sukurtos visos sąlygos, kurios suteikia galimybę išbandyti save įvairiose srityse, atrasti naujus pomėgius bei ugdyti socialinius įgūdžius.
Pasak V. Palčiausko, jau nuo rugsėjo mėnesio yra perkami butai, į kuriuos perkeliami vaikai, kadangi pagal įstatymą jie nebegali gyventi globos namuose. „Na, o mes esame tokioje padėtyje: miestiečiams yra aktualesnis tas įstatymas, kur globos namuose augę vaikai suskaidyti ir patalpinti į butus suskirstant mažomis grupelėmis. O mums tas įstatymas yra keistokas, kadangi mes gyvename kaimo vietovėje. Jau dešimt metų dirbame bendruomeniniu principu: trys šeimynos po aštuonis vaikus. Manėm, kad prisitaikėme, sukūrėme tokią sistemą, kad tai nebūtų globos namai. Globos namai jau tapo neigiamas, negražus žodis, turintis blogą įvaizdį. Mes vaikams stengėmės suteikti kuo daugiau veiklos: vežiojome į meno mokyklas, sporto būrelius, Beižionyse vyko karybos pradmenų veikla ir t. t. “ - pasakojo pašnekovas.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
Pedagogo teigimu, jis ir kiti globos namų darbuotojai visada stengėsi, kad vaikai gautų visapusišką pagalbą, jaustų kuo mažesnę socialinę atskirtį, nepatirtų skurdo bei žinotų, kad turi artimųjų, giminių: „Vaikams ieškojome giminių, kur jie galėtų praleisti atostogas ar savaitgalius. Jiems buvo padedama atrasti save ir integruotis į visuomenę.“ Kadangi vaikams kyla klausimas, kodėl jie yra paimami iš šeimos, globos namai stengėsi vaikams paaiškinti, kad suaugę žmonės daro klaidas, kurių jie neturėtų kartoti.
Pašnekovas teigia, kad dabar vienintelis likęs klausimas, ką daryti su pastatu ateityje. Pasak jo, yra visokių minčių, o pasiūlymai jau išsiųsti į Švietimo ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją ir jau laukiama atsakymų. „Kadangi mes dirbame pagal principą, kad vaikui išauklėti reikia viso kaimo, kartu su Beižionių bendruomene vykdėme įvairius projektus, tai ir dabar bendruomenė siūlo patalpose įrengti vaikų dienos centrą, kuriame veiklą tęstų motoklubas, kuris užimtų sporto salę, kad Beižionyse nenustotų virti gyvenimas“.- jaudindamasis kalba direktorius.
Apie globos namų auklėtinius daug kalbėti galintis direktorius, šį kartą skubėjo. Skubėjo ne į naują jam siūlomą darbo vietą, o pas ūkininką Saulių Stirną. Šis žadėjo duoti kvietrugių globos namams priklausančiai žemei apsėti. Negalima gi palikti dirvonuoti. Ar pasiteisins idėja Lietuvai likti be vaikų globos namų, Vilmandas sako dar nežinantis. Vaikai, pasak jo, dar adaptuojasi, jiems, galbūt, šiek tiek trūksta laisvės, bet tai gali būti laikina. Tik pedagogas negali suprasti, ką vaikams gali duoti vienas, su jais bute dirbantis auklėtojas.
Raseinių kontekstas: vietos iniciatyvos ir iššūkiai
Nors konkrečios informacijos apie globos namų situaciją Raseiniuose neturime, galime daryti prielaidas, kad šiame regione vyksta panašūs procesai kaip ir visoje Lietuvoje. Tikėtina, kad Raseinių rajono savivaldybė taip pat siekia mažinti vaikų skaičių globos institucijose ir skatina įvaikinimą bei globą.
Globos namų auklėtinių užimtumas ir integracija Raseiniuose
Svarbu užtikrinti, kad globos namų auklėtiniai Raseiniuose turėtų galimybę dalyvauti įvairiose veiklose, kurios padėtų jiems integruotis į visuomenę ir ugdyti savo gebėjimus. Pavyzdžiui, mūsų vaikų dienos centro komanda ,, Lūšiukai“ dalyvavo visose rungtyse, tačiau stipriausi buvo krepšinio aikštelėje, kur iškovojo 2 - ąją vietą. Dalyviai buvo kviečiami išsiaiškini metų sportiškiausios komandos vardo kvadrato, krepšinio ir netradicinių estafečių rungtyse. Taip pat visų laukė pramogų erdvė: piešimas ant veidukų, virtualus lenktynių vairavimas simuliatoriais, senovinių monetų kalimas, kūrybinės dirbtuvės - magnetukų gamyba, Kalėdinių kojinių kūryba. Vaikai turėjo galimybę susipažinti su oro akrobačių kolektyvu ,,Delarija,“ jėgos akrobatu, profesionaliais sportininkais - BC Nevėžis. Renginio pabaigą vainikavo padėkos, prizai, dovanos, kuriomis ilgai galės džiaugtis vaikai. Nors ir pavargę, tačiau pilni įspūdžių, gerų emocijų vakare laimingi sugrįžome namo.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
Bendradarbiavimo svarba
Sėkminga globos namų reforma ir vaikų integracija į visuomenę Raseiniuose priklauso nuo glaudaus bendradarbiavimo tarp savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenės ir pačių globos namų. Tik kartu galima sukurti aplinką, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, mylimas ir galėtų pilnai atsiskleisti.
Kiti svarbūs aspektai
Pagalba socialinės rizikos šeimoms
Svarbu ne tik rūpintis vaikais, kurie jau pateko į globos namus, bet ir teikti pagalbą socialinės rizikos šeimoms, kad būtų išvengta vaikų atskyrimo nuo šeimos. Kaip informavo Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Edita Čičelienė, nuo šių metų sausio 1 dienos valstybei sumažinus normatyvus, vienas socialinis darbuotojas gali dirbti ne daugiau nei su dešimčia šeimų. Anksčiau vienam darbuotojui tekdavo net iki 17 socialinės rizikos šeimų. Iš viso mieste su socialinės rizikos šeimomis dirbs 25 socialiniai darbuotojai. Prie Socialinio paslaugų centro ir „SOS vaikų kaimas“ organizacijos specialistų prisijungs ir Vaikų globos namų darbuotojai.
Pagyvenusių žmonių ir globos namų ryšys
Spalio 1-ąją minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, visame pasaulyje. Lapkričio 28 d. Raseinių r. Blinstrubiškių socialinės globos namuose vyko kasmetinė jubiliatų šventė. Renginys prasidėjo gyventojo Bernardo nuotaikingomis dainomis. Svarbu skatinti ryšius tarp pagyvenusių žmonių ir globos namų auklėtinių, nes tai gali būti naudinga abiem pusėms. Pagyvenę žmonės gali pasidalinti savo patirtimi ir išmintimi su vaikais, o vaikai gali suteikti pagyvenusiems žmonėms džiaugsmo ir šilumos.
Įvairūs renginiai ir iniciatyvos
Svarbu organizuoti įvairius renginius ir iniciatyvas, kurios padėtų globos namų auklėtiniams integruotis į visuomenę ir ugdyti savo gebėjimus. Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje švenčiama Žolinė - Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Nuo senų laikų lietuviai tikėjo gamtos ir augalų galia. 2019 m. liepos 25 dieną socialinės globos namuose buvo organizuojamos žvejų varžybos. Ryte 8 dalyviai išsitraukė žvejojimo vietą, kurioje 4 valandas gaudė žuvis.
Paieškos
Nuo 1959 m. Šiaulių apskrities policijos Pakruojo komisariato pareigūnai ieško iš Vaikų globos namų išėjusios ir negrįžusios 16-metės Viktorijos Aleksandravičiūtės. Šiaulių apskrities policijos Radviliškio komisariato pareigūnai ieško 14-metės Melanos Jablonskaitės. Mergaitė lapkričio 2-osios naktį negrįžo į vaikų globos namus. Svarbu atkreipti dėmesį į tokius atvejus ir užtikrinti, kad vaikai, pabėgę iš globos namų, būtų surasti ir jiems būtų suteikta reikiama pagalba.
tags: #globos #namu #aukletiniu #raseiniuose #paieska