Įvadas
Pastaraisiais metais Lietuva žengė didelį žingsnį į priekį globos srityje, ieškodama naujų globos formų, pritraukdama daugiau norinčių globoti šeimų ir atsisveikindama su paskutiniais instituciniais vaikų globos namais. Šis straipsnis apžvelgia globos namų situaciją Lietuvoje, remiantis naujausia statistika ir ekspertų įžvalgomis.
Globos Formų Kaita ir Statistika
Šeimos aplinkoje - daugiau nei 80 proc. Per dvejus metus tėvų globos netekusių vaikų, gyvenančių šeimai artimoje aplinkoje - pas globėjus (rūpintojus), budinčius ar nuolatinius globotojus ar šeimynose, padaugėjo nuo 79 proc. (4682 iš 5900 tėvų globos netekusių vaikų, 2023 m. liepa) iki 81 proc. (4416 iš 5433 tėvų globos netekusių vaikų, 2025 m. liepa).
Vaikų globos centrus Lietuvoje vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė pastebi, kad vis daugiau vaikų apgyvendinama pas budinčius globotojus, kurie nesusiję su vaiku giminystės ar kitais emociniais ryšiais. Per dvejus metus laikinai pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius išaugo nuo 58 proc. (2023 m. liepa) iki 71 proc. (2025 m. liepa).
Vis mažiau į krizines situacijas patekusių vaikų laikinai apgyvendinama globos institucijose. Nuo 2023 m. daugiau nei 80 proc. į krizę patekusių vaikų pas budinčius globotojus sėkmingai apgyvendino Palangos, Rietavo, Zarasų, Kėdainių, Pakruojo, Biržų, Druskininkų, Kaišiadorių, Visagino, Joniškio, Varėnos, Raseinių, Utenos, Telšių, Šiaulių ir Kelmės globos centrai.
2022 m. Valstybės kontrolė audito metu nustatė, kad tik 52 proc. savivaldybių turi parengusios planus, kaip pritraukti globėjus ir budinčius globotojus, nors jų trūkumas buvo juntamas beveik visur.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
Liepos mėnesio duomenis, šeimos aplinkoje (pas budinčius ir nuolatinius globotojus, globėjus, šeimynose) auga 4416, o globos institucijoje - 1017 vaikų, neįskaitant ukrainiečių. Lietuvoje šiuo metu yra 264 budintys ir 45 nuolatiniai globotojai, 58 šeimynos ir daugiau nei 3000 globėjų šeimų, kuriose auga tėvų globos netekę vaikai.
Savivaldybių Iniciatyvos ir Sėkmės Pavyzdžiai
Viena iš sėkmingai globėjus pritraukiančių savivaldybių - Šiaulių rajono, kuriame veikia Kuršėnų šeimos namų globos centras. Specialistai čia pasitelkia įvairias kūrybiškas priemones. Dienoraščių pagrindu buvo išleistos knygos, kuriose aprašomos gyvenimiškos istorijos, pateikiami patarimai, kaip kalbėtis, užmegzti ryšį su vaiku, suteikti jam visapusišką pagalbą.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė teigia: „Su žmonėmis kalbamės viešuosiuose renginiuose, kviečiame į biblioteką pasižiūrėti filmus apie globą, rengiame knygų pristatymus ir jas dovanojame, diskutuojame, kviečiame užsukti į mūsų feisbuko puslapį. Neskatiname iš karto tapti globėju, kviečiame pamažu pasidomėti, susipažinti su globa, laukiančiais iššūkiais, pamąstyti apie vertybes, naudą sau ir visuomenei. Be to, svarbu mažinti įvairias nuostatas, paneigti vis dar egzistuojančius mitus.“
Kai prieš penkerius metus ji pradėjo dirbti Globos centre, Kuršėnų globos namuose gyveno apie 50 vaikų, dabar šeiminiuose namuose, dviejuose butuose, gyvena aštuoni vaikai, o šeimose - daugiau kaip šimtas.
J. pasakoja: „Jau kelerius metus iš eilės visiems vaikams užtikriname saugią aplinką pas budinčius globotojus. Mūsų parengti budintys globotojai sudaro sutartis su kaimyninėmis Akmenės, Panevėžio, Tauragės savivaldybėmis, Šiaulių miestu.“
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
Ji teigia: „Mūsų rezultatai gerėja, nors nesiekia šalyje nustatytų rodiklių. Žinome, kad tai ilgalaikiai planai, kurie per porą metų negali smarkiai pakeisti situacijos. Džiaugiamės, kad glaudžiai bendradarbiaujame su savivaldybe, kurį skyrė budintiems globotojams didesnį finansavimą. Kultūros skyrius įtraukia mus į įvairius renginius, koncertus, šventes, kur galime skleisti žinią apie globą.“
Jos teigimu, daug dėmesio skiriama ir jaunajai kartai - lankomasi mokyklose, kur pasakojama apie globą ir kodėl ne visi vaikai gali gyventi šeimose. „Einame ir į kolegijas, universitetus, kur ruošiami pedagogai, kalbame, ką reiškia ugdyti globojamą vaiką, kodėl tėvų globos netekusiems vaikams svarbu gyventi šeimos aplinkoje, ką reiškia trauminė patirtis.“
Iššūkiai ir Perspektyvos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad tėvų globos netekęs vaikas yra labai pažeidžiamas, tad svarbu jam kuo greičiau suteikti galimybę augti palaikančioje, ramioje ir mylinčioje aplinkoje. „Bet kuris vaikas, o ypač netekęs tėvų globos, nori būti pastebėtas, matomas, jaustis suprastas, priimtas ir saugus.“
R. Ladauskienė pastebi: „Prieš pradėdami įgyvendinti naują projekto, skatinančio ir efektyviai palaikančio globą šeimos aplinkoje, etapą, apsibrėžėme, kad kiekviena savivaldybė kasmet sieks 80 proc. rodiklio, t. y. kad tiek tėvų globos netekusių vaikų gyventų šeimos aplinkoje. Džiugu, kad dauguma savivaldybių nustatytą rodiklį viršija, o visos šalies mastu mes galime lygintis su tokia gilias vaikų globos tradicijas turinčia šalimi kaip Norvegija - ten gyvenančių šeimose vaikų skaičius siekia 88 proc.“
Pasak R. Ladauskienės, „Pasitaiko situacijų, kai budintys globotojai ruošiasi į draugų vestuves, o išvakarėse atvyksta du tėvų priežiūros netekę vaikai. Turi pasiryžti įvairioms situacijoms, nebijoti neprognozuojamų pokyčių. Matome, kad naujų budinčių globotojų paruošiama vis daugiau: praėjusį pusmetį 56, šį - jau 79.“
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
I. Skuodienė LRT radijui sakė: „Dar daugiau nei 1200 vaikų auga globos namuose, šis skaičius gąsdina. (…) Norisi, kad visi vaikai augtų, pirmiausia, tėvų šeimose ir tik jei nepavyksta, tuomet - globėjų šeimose. Kad visi galėtų patirti šeimos aplinką, rūpestį, dėmesį ir taip pasiruošti, svarbiausia, savarankiškam gyvenimui.“
Visgi apskritai globos namuose gyvenančių vaikų skaičius, anot I. Skuodienės, per pastaruosius penkerius metus sumažėjo dvigubai, o taip pat Lietuvoje padaugėjo ir žmonių, svarstančių ar svarsčiusių apie galimybę tapti globotojais.
„Per pastaruosius 4-5 metus net dvigubai sumažėjo vaikų, gyvenančių globos institucijose. Tai tas skaičius mažėja, gal ne taip sparčiai, kaip norėtume, bet tikrai (…) didėja skaičius žmonių, kurie nori įsivaikinti, globoti ir tikrai ateina tie žmonės, kurie yra pasiryžę ir turi tam pašaukimą“, - pažymėjo specialistė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nors visuomenės požiūris į globos namus ir juose augančius vaikus keičiasi, kai kurioms nuostatoms pasikeisti reikia daugiau laiko.
„Globos namų pertvarka vyksta tik pastarąjį dešimtmetį - tai yra labai mažas laikas kisti mūsų nuostatoms. Iki tol globos namai ir jų vaikai gyveno dideliuose internatuose, miestų pašonėse ir (…) ilgą laiką mūsų bendruomenėje nebuvo vaikų iš globos namų“, - sakė I. Skuodienė.
Prieš ketverius metus Lietuvoje buvo liūdna vaikų, patenkančių į globą, statistika. Vaikų, esančių be tėvų globos, buvo apie 10 tūkst., iš jų apie 40 proc. gyveno dideliuose, stacionariuose vaikų globos namuose, apie 60-100 vaikų viename pastate. Kasmet į globą patekdavo po 3 tūkst. naujų vaikų.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) patarėjos vaikų klausimais Dainos Urbonaitienės, nors problemų vis dar kyla, regionuose stinga specialistų, iš esmės pertvarka pasiteisino: „Pradžia nebuvo lengva - sulaukėme pasipriešinimo ir iš savivaldybių atstovų, ir iš gyventojų, visuomenės. Tačiau pastarieji pora metų davė rezultatų: atsiranda budinčių globotojų, šeimų, kurios imasi globoti be tėvų likusius vaikus, visoje šalyje pradėti steigti nedideli bendruomeniniai vaikų globos namai.“
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM duomenimis, iš viso 2019 metų pabaigoje Lietuvoje buvo 7244 globojami vaikai. Nuolatinė globa pernai Lietuvoje nustatyta 772 vaikams.
Pasak D. Urbonaitienės, atsiranda vis daugiau šeimų, kurios nėra su vaiku susijusios giminystės ryšiais, bet apsisprendžia globoti vieną ar net kelis vaikus. Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 200 budinčių globotojų, nuolat vyksta naujų globotojų mokymai. Įsteigta virš 60 bendruomeninių vaikų globos namelių, kuriuose apsigyvena vaikai, iškeliami iš didžiulių institucijų.
„Tačiau noriu pabrėžti, kad ne vaiko gyvenimo vietos pakeitimas yra pertvarkos esmė. Pertvarkos esmė - padėti šeimoms, kad vaikai nepatektų į globą, t. y. sukurti prevencines paslaugas šeimoms. Pavyzdžiui, įdiegėme naujų paslaugų, kuriomis gali panaudoti šeimos, patekusios į sudėtingą situaciją; globėjai ar budintys globotojai gali bet kuriuo momentu kreiptis į globos centro specialistus, jeigu susiduria su iššūkiais globodami vaiką“, - teigia D. Urbonaitienė.
„Paprastai globojamas vaikas yra išgyvenęs ne vieną traumą. Ne veltui jis negali gyventi savo biologinėje šeimoje - ten patirdavo nepriežiūrą, psichologinį ar fizinį, net ir seksualinį smurtą. Tokiems vaikams ypatingai reikia pagalbos, o tuo pačiu reikia pagalbos globėjams, pasiryžusiems atiduoti visas jėgas, kad vaikas galėtų mėgautis vaikyste. Dėl šios priežasties ir imta intensyviai steigti globos centrus, kurių pagrindinis tikslas - padėti esamiems globėjams ir ieškoti naujų. Tuo tarpu globojamiems vaikams dažniausiai reikia psichologo ar psichiatro, raidos specialisto konsultacijų, ankstyvosios korekcijos ir pan. Kol kas ne visose savivaldybėse yra pakankamai pagalbos vaikui ir šeimai specialistų, tačiau bendraujame su savivaldybėmis, matome, kad jų vadovai supranta tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą: švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų“, - teigia D. Urbonaitienė.
Anot D. Urbonaitienės, nėra šalies, kurioje visai nebūtų globojamų vaikų. Kiekvienoje šalyje vaikai auga skirtingose socialinėse ir ekonominėse sąlygose, ir tai tiesiogiai veikia jų elgesį, lūkesčius bei požiūrį į gyvenimą.
Vaikų auginimo ypatumai skirtinguose regionuose:
- Šiaurės Amerika: Vaikai dažnai laikomi išlepintais dėl vartotojiškos kultūros įtakos ir aukšto gyvenimo lygio.
- Europa: Šeimos dažnai remiasi vaiko emociniu ir socialiniu vystymuisi, o ne materialiu statusu.
- Azija: Vaikai auklėjami pagal griežtus, tačiau meilės ir rūpesčio kupinus principus, didelis dėmesys skiriamas išsilavinimui.
2020-ieji vaiko teisių apsaugos sistemai buvo didelių pokyčių ir iššūkių metai. Pritaikius naujai įsteigtą laikinosios priežiūros institutą, 36-iais procentais sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pernai gavo daugiau kaip 39 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai 22 proc. Palyginti su 2019 m., nuo smurto pernai nukentėjo 1002 vaikais mažiau. Tačiau neatmetama galimybė, kad dėl karantino praradus svarbius informacijos šaltinius, tokius kaip ugdymo ar gydymo įstaigos, dienos centrai, vaiko teisių gynėjai ne visada turėjo galimybę sužinoti apie skriaudžiamus vaikus.
Nuo 2020 metų pradžios buvo atsisakyta grėsmės lygių nustatymo, vietoje to pradėta vertinti vaiko situacija ir jo poreikiai. 2020 metais pradėjo veikti laikinosios priežiūros institutas, kuris padeda užtikrinti vaiko saugumą, o į krizę patekusiems tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą - išsaugoti vaikus šeimoje.
Ėmus taikyti laikinosios priežiūros institutą, per metus 36-iais procentais sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų. Pailgėjo Tarnybos mobiliųjų komandų darbo terminas. Mobilioji komanda dabar padeda į krizę patekusiems tėvams ir visai šeimai iki 30-ties dienų (anksčiau buvo iki 14 dienų). Mobiliosios komandos tikslas - suvaldyti krizę, identifikuoti problemas ir motyvuoti šeimą jas spręsti bei padėti jai tai padaryti.
2020 m. iš 1605 atvejų, kai buvo nustatyta vaiko laikinoji priežiūra, 806 atvejais (50, 2 proc.) po mobiliosios komandos darbo laikinoji priežiūra buvo nutraukiama, nes išnyko pagrindai - rizikos veiksniai, dėl kurių buvo nustatytas vaikui apsaugos poreikis. Mobiliosios komandos pagalbos atsisako tik apie 9 proc.
2020 metais buvo gauta 39 430 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus (atvejų skaičius). Tai yra 22 procentais daugiau nei 2019 metais (2019 m. gauti 32 105 pranešimai). Per parą 2020 metais vidutiniškai buvo gaunami 108 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus (2019 m. 2020 metais pranešimai buvo gauti dėl 26 219 vaikų galimai pažeistų teisių (2019 m. - dėl 22 893 vaikų). 2020 metais 7 522 vaikų (28,7 proc.) teisės galimai buvo pažeistos pakartotinai (2019 m.
Pagrindiniai informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus šaltiniai buvo policija (bendrai apie 50 proc.
Galimos priežastys, kodėl 2020 m. Išgyvenome nepaprastą laiką - pasaulinę koronaviruso pandemiją ir šalyje paskelbtą karantiną. Būtent pirmojo karantino laikotarpiu - balandžio ir gegužės mėnesiais - Tarnyba gavo mažiausiai pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Balandį jų registruota - 2930, gegužės mėnesį - 3182.
2020 metais daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus gauta Šiaulių apskrityje - 5027 pranešimai. Toliau pagal skaičių rikiuojasi Kauno apskritis - 4783 ir Vilniaus miestas - 4102 pranešimai.
Statistika rodo, kad per praėjusius metus įvairių formų smurto (fizinio, seksualinio, psichologinio, nepriežiūros) nepilnamečiai patyrė mažiau nei 2019 m. Lyginant su 2019 m., nuo smurto pernai nukentėjo 1002 vaikais mažiau. Fizinio smurto 2020 m. fiksuoti 1496 atvejai (2019 m.
2020 m. visų rūšių smurtą patyrė vaikai pagal amžiaus grupes: 0-3 m. - 308; 4-6 m. - 314; 7-9 m. - 428; 10-14 m. - 1050; 15-17 m. - 741. Daugiausiai smurto atvejų būta 10-14 metų amžiaus grupėje. Pastebėta, kad įvairių formų smurtą labiau patiria berniukai.
Fiksuotas galimas smurtas prieš vaikus pagal lytį: 2020 m. mergaitės - 1271, berniukai - 1570, 2019 m. Panevėžio apskrityje 2020 m. gauta 2795 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Daugiausia pranešimų gauta Panevėžio mieste - 883, mažiausiai - Rokiškio rajone - 319.
Lyginant su 2019 metais, kai apskrityje buvo registruota 2680 pranešimų, 2020 metais pranešimų skaičius nežymiai išaugo. Iš visų pernai gautų pranešimų, 1023 atvejais pranešimas nepasitvirtino ir priimtas sprendimas užbaigti jo nagrinėjimą, nevertinant vaiko situacijos. Praėjusiais metais Panevėžio apskrities vaiko teisių gynėjai 543 vaikams užtikrino saugią aplinką, kai buvo iškilusi grėsmė jų saugumui, sveikatai ar net gyvybei.
Dvi Panevėžio apskrityje dirbančios mobiliosios komandos, kurią sudaro - socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomybių turinčiais asmenimis, - dirbo su 102 krizę išgyvenančiomis šeimomis.
Tarnyba pastebi, kad ypatingo susitelkimo reikalaujančiu laikotarpiu, per karantiną, neišvengta pačių skaudžiausių - smurto prieš vaikus šeimoje atvejų, tačiau jų fiksuota mažiau. Lyginant visų rūšių smurto atvejus per abu karantino laikotarpius su atitinkamu laikotarpiu 2019 metais, matoma, kad atvejų žymiai mažiau.
2020 metais žymiai, net 350 atvejų (36 proc.), sumažėjo vaikų, kuriems buvo taikoma laikinoji globa. Per 2020 metus nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta 744 vaikams: 76 procentams šių vaikų globa nustatyta šeimose. 2020 metų pabaigoje nuolatinėje globoje buvo 5 748 vaikai. Iš jų didžioji dalis - 3 990 vaikų buvo globojami šeimose, 314 - šeimynose, 1 444 - socialinės globos institucijose.
2020 metais Lietuvoje gyvybės langeliuose buvo palikta 10 kūdikių: Vilniuje ir Šiauliuose - po 3, Kaune - 2, Klaipėdoje ir Alytuje - po vieną. Daugiausiai paliekami kūdikiai iki 10 dienų amžiaus. Per 2020 m. didžiausias (vyriausias) paliktas kūdikis buvo 1 mėn. 15 dienų amžiaus. „Gyvybės langelių“ istorijoje yra buvę 2 atvejai, kai vaikai buvo palikti ir vyresnio amžiaus.
2020 metais įvaikinta 80 vaikų: 51 vaikas įvaikintas Lietuvoje (t.y. 61 procentas) ir 29 vaikai - užsienyje (t.y. 39 procentai). Palyginimui: 2019 metais įvaikinti 108 vaikai, 74 vaikai įvaikinti Lietuvoje (t.y. 70 procentų), 34 vaikai - užsienyje (t.y. 30 procentų).
Įgyvendinant vaikų globos institucijų pertvarką, gruodžio pabaigoje uždaromi Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose likę paskutiniai vaikų globos namai. Jų globotiniai perkeliami į šeiminius namus - butus ar individualius namus, kuriuose gali gyventi iki aštuonių vaikų, nurodo organizacijos „Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė.
„Pradėjus pertvarką 2014 metais, dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3,5 tūkst. vaikų, o šiandien norime drąsiai paskelbti apie tokių namų uždarymą. Per visus šiuos metus daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose - pradėjome teikti kompleksines paslaugas šeimai, sustiprinome vaikų dienos centrus ir šeimų socialinę priežiūrą“, - cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Uždarinėti tuomet Lietuvoje veikusius 95 vaikų globos namus buvo pradėta 2014 m. Didžioji dalis jau uždarytų įstaigų globotinių šiuo metu gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus bei šeimynose. Ministrės teigimu, siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises ir poreikius, paslaugas reikia teikti ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizę, bet ir šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai.
„Lietuvoje 2018 m. startavo globos centrai, kurių šiuo metu yra 66, atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai, aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, taip pat dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. Jų šiuo metu turime 177 ir juose auga 1032 vaikai. Tokie pokyčiai ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda ir prie bendruomenės stiprinimo bei atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo“, - kalbėjo I. Ruginienė.
177 šeiminiuose namuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai. Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, 2014 m., pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst. vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje, pažymi R. Ladauskienė.