Įvadas
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, įkurta 1989 m. lapkritį, yra visuomeninė organizacija, nuo pat pradžių siekusi sugrąžinti sutrikusios raidos asmenis į visuomenę. Ši bendrija tapo pažangių reformų iniciatore ir skatintoja, kurdama bendruomeninių tarnybų tinklą ir siekdama dialogo su įvairiomis institucijomis bei visuomene.
Bendrijos „Viltis“ struktūra ir veikla
Šiuo metu bendrijos „Viltis“ teisinė forma - asociacija, vienijanti 55 asocijuotus narius iš įvairių šalies rajonų ir miestų. Ji apjungia daugiau nei 11 000 narių: sutrikusios raidos vaikus, jaunuolius ir suaugusiuosius, jų šeimos narius, globėjus ir specialistus. Bendrija veikia atvirumo ir socialinės partnerystės principais, aktyviai dalyvauja valstybinėje Neįgaliųjų socialinės integracijos programoje, įgyvendindama projektus ir teikdama paslaugas, skirtas ne tik bendrijos nariams, bet ir visiems Lietuvos sutrikusios raidos žmonėms, jų šeimoms bei globėjams.
Bendrijos „Viltis“ tikslai ir veiklos kryptys
Pagrindiniai bendrijos „Viltis“ tikslai yra:
- Telkti Lietuvos Respublikoje gyvenančius sutrikusios intelekto vaikus, jaunuolius ir suaugusiuosius, jų šeimas, globėjus bei kitus jų interesais veikiančius asmenis.
- Siekti visapusiškos sutrikusio intelekto žmonių integracijos į visuomenę.
- Skatinti intelekto sutrikimų ekologinę, medicininę, socialinę prevenciją, kuo ankstesnį jo nustatymą.
- Skatinti sutrikusio intelekto žmonių reabilitacijos metodų plėtrą ir praktinį jų įgyvendinimą.
- Ginti sutrikusio intelekto vaikų, jaunuolių bei suaugusiųjų ir jų šeimų socialines ir pilietines teises, laisves ir orumą, tenkinti jų socialinius, kultūrinius bei kitokius poreikius.
- Sukurti palankias sąlygas prievolių atlikimui, pasirinkimui, dalyvumui visuomenės gyvenime.
Bendrijos veiklos kryptys apima:
- Naujų grupių ir klasių steigimą bendrojo lavinimo ir specialiosiose ugdymo įstaigose sutrikusio intelekto ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikams ugdyti.
- Dienos užimtumo centrų ir šeimos paramos centrų steigimą, kuriuose lavinami sutrikusio intelekto jaunuolių socialiniai ir darbiniai įgūdžiai.
- Ilgalaikės teisinės programos vykdymą, siekiant sukurti naują neįgalaus žmogaus teisių sampratą ir savęs atstovavimo principus.
- Stacionarių ir nestacionarių bendruomeninių socialinių paslaugų teikimo plėtrą sutrikusio intelekto žmonėms, jų tėvams ir globėjams.
- Tėvų savitarpio paramos grupių burimą vietose, siekiant įveikti krizę šeimoje, paaiškėjus, kad vaikas yra neįgalus.
- Transporto paslaugų tarnybų tinklo kūrimą sutrikusio intelekto žmonėms, dėl negalios pobūdžio negalintiems naudotis visuomeninio transporto paslaugomis.
- Šeimoms ir sutrikusio intelekto žmonėms galimybės tobulėti ir ilsėtis vasaros poilsio psichosocialinės reabilitacijos stovyklose pajūryje suteikimą.
- Seminarų ir kvalifikacijos kėlimo kursų rengimą specialistams ir savanoriams, dirbantiems su sutrikusio intelekto žmonėmis.
- Mokymų tėvams organizavimą.
- Žurnalo „Viltis“ leidimą.
Bendrijos „Viltis“ vaidmuo ir pasiekimai
Bendrijos „Viltis“ veiklos pradžioje Lietuvoje gyvenantys sutrikusios raidos asmenys buvo atskirti nuo visuomenės ir dažnai gyveno stacionariose valstybės globos įstaigose arba uždaryti savo namuose. Jie kentė socialinę ir fizinę atskirtį, stigmatizaciją ir skurdą. Bendrijos dėka buvo pradėtas kurti bendruomeninių tarnybų tinklas, atitinkantis neįgaliųjų poreikius.
Taip pat skaitykite: Sutrikusio intelekto žmonių globa Kretingoje
Jonas Ruškus, Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorius, teigia: „Bendrija „Viltis“ man visuomet buvo pavyzdys, kaip gali gimti ir augti institucija, besiremianti žmonių poreikiais bei bendra iniciatyva. Stebuklas, kad visuomenės pažeidžiamieji, o neretai ir atstumtieji, atpažįsta savo padėtį ir poreikius, buriasi ir inicijuoja pokyčius. Bendrija „Viltis“ man niekada nebuvo tik neįgaliųjų ir jų tėvų ratelis. Ji tapo stipriu politiniu instrumentu, iš esmės pakeitusiu Lietuvos specialiojo ugdymo ir globos institucijų žemėlapį. Bendrija gimė ne išorės projektų iniciatyva, ne dėl finansų paieškos. Ji atsirado dėl esminio susirūpinimo žmogaus teisių padėtimi Lietuvoje. Ir šiandien žmogaus teisės tebėra vienas esminių bendrijos „Viltis“ interesų. Tai liudija apie jos pilietinį sąmoningumą ir brandą. Ši branda įgyta ne iš vadovėlių, o iš realios asmeninės, neretai skaudžios, patirties. Jūs esate vieni iš tų, kuriems žmogaus teisės - ne abstrakti sąvoka, bet prioritetinis Lietuvos rūpestis, poreikis ir siekis.“
Artūras Melianas padėjo „Vilčiai“ išvystyti bendradarbiavimą su savivaldybe ir valstybinėmis institucijomis, prisidėjo prie paslaugų tinklo Vilniaus mieste sukūrimo, kuris tapo pavyzdžiu ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europos valstybėms bei NVS šalims.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nepaisant nuveiktų darbų, bendrija „Viltis“ susiduria su iššūkiais. Stasė Giedrienė, bendrijos „Telšių Vilties“ pirmininkė, pabrėžia: „Šiandien neturime jokių garantijų dėl vyresnio amžiaus sutrikusio intelekto asmenų likimo. Štai ir vėl nauja užduotis „Vilčiai“! Ir vėl mes - „ledlaužiai“, privalantys stengtis, kad ne tik jaunesni neįgalieji būtų ugdomi. Juk vaikai greitai auga. O kas toliau? Tėvai negyvens su saule… Tad ir vėl, kaip prieš 20 metų, liekame patys vieni su savo problema, nes pensionatai - ne išeitis. Kas ir ką padarys, jei ne „Viltis“? Kada tikroji integracija bus prieinama visiems neįgaliesiems?“
Marytė Pocienė, bendrijos „Šiaulių Vilties“ pirmininkė, teigia: „Tačiau net praėjus daugiau nei 20 metų nuo bendrijos „Viltis“ įsikūrimo nesu rami dėl dukros ateities (kai jau nebegalėsiu ja pasirūpinti ir prižiūrėti). Jaučiuosi nusivylusi, kad savarankiško gyvenimo namai pritaikyti tik lengvesnę proto negalią turintiems žmonėms. O tiems, kurie net negali pasakyti, kas jiems yra ir kas juos skriaudžia, geriausiu atveju tenka gyventi dideliuose valstybiniuose pensionatuose.“
Dana Migaliova, Asociacijos vadovė, akcentuoja: „Labai dažnai nusvyra rankos, kai savivaldybės, aukščiausio lygio valstybinės struktūros, rengia programas ir stato ugdymo įstaigas, net nepasiklausiusios konkrečių paslaugų vartotojų, kokie iš tikrųjų yra jų poreikiai, kaip jie norėtų gyventi. Net nesusimąstoma apie tai, kad jie galėtų patys prisidėti ir tapti ne vien vartotojais, bet aktyviais bendruomenės bei visuomenės nariais. Europoje ir pasaulyje jau seniai vadovaujamasi požiūriu - „Nieko neįgaliesiems be neįgaliųjų“. Deja, Lietuvoje jo teisingumo vis dar nenorima pripažinti. Šiandien pagrindinis mūsų tikslas turėtų būti VIENYBĖ. Vienybė pačiais įvairiausiais lygmenimis: ir organizacijos viduje, ir bendradarbiaujant su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, ir su įstatymus leidžiančiosios bei vykdančiosios valdžios institucijomis. Laikykimės, nes neturime kur trauktis, nes mūsų darbas būtinas mūsų „amžiniems vaikams“. Saugokime tai, ką sukūrėme, svajokime ir paverskime tikrove vis naujas svajones.“
Taip pat skaitykite: Sutrikusio intelekto žmonių globa Kėdainiuose
Bendrijos „Viltis“ vizija - būti pagrindiniu veiksniu, užtikrinančiu sutrikusio intelekto žmonių lygiateisį ir visavertį dalyvavimą visuomenės gyvenime, atstovauti šių žmonių ir jų šeimų interesus visuose lygmenyse bei ginti jų pilietines, socialines ir žmogaus teises.
Bendradarbiavimas ir partnerystė
Bendrija „Viltis“ bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis ir institucijomis, įskaitant:
- Savivaldybes
- Valstybines institucijas
- Nevyriausybines organizacijas
- Tarptautines organizacijas
Bendradarbiavimas leidžia bendrijai efektyviau įgyvendinti savo tikslus ir teikti kokybiškas paslaugas sutrikusio intelekto žmonėms ir jų šeimoms. Pavyzdžiui, bendrija dalyvauja tarptautinėse parodose, kur pristato savo veiklą ir mezga ryšius su kitomis organizacijomis.
Bendrijos „Viltis“ veiklos pavyzdžiai
- Poilsio bazė: Bendrija turi poilsio bazę su kambariais po 3 ir 4 vietas, su visais patogumais, kurioje organizuoja reabilitacines stovyklas.
- Savanoriška veikla: Bendrijoje vykdoma savanoriška veikla, kurios metu savanoriai padeda organizuoti renginius, teikti paslaugas ir vykdyti kitas veiklas.
- Žurnalas „Viltis“: Leidžiamas žurnalas, kuriame publikuojami straipsniai apie sutrikusio intelekto žmones, jų šeimas ir bendrijos veiklą.
Taip pat skaitykite: „Viltis“ bendrijos veiklos ataskaita