Giulija Baužienė - gerai žinoma Lietuvos estrados dainininkė, išsiskirianti tamsiu gymiu, egzotiška išvaizda ir išskirtiniu balso tembru. Jos gyvenimo istorija - tai savotiškas tiltas tarp Lietuvos ir tolimosios Turkmėnijos. Šiame straipsnyje panagrinėsime Giulijos asmenybę, jos kūrybos kelią, šeimos ryšius ir požiūrį į gyvenimą.
Tautybė ir šaknys
Paklausta, kokio kraujo jos gyslose daugiau - lietuviško ar turkmėniško, Kaune gyvenanti dainininkė Giulija trumpam susimąsto. Mano tautybė - lietuvė, - sako lietuvės ir turkmėno dukra, - bet rytietiškas kraujas, ko gero, yra stipresnis. Giulijos mama - lietuvė, o tėtis - turkmėnas. Jos tėvas Lietuvoje pasiliko po tarnybos armijoje, nes įsimylėjo lietuvaitę. Pasilikęs gyventi savo merginos, vėliau - žmonos tėvynėje, jis susilaukė dviejų vaikų, Giulijos ir jos brolio, ir pritapo prie lietuviško klimato, papročių, aplinkos.
Savo tėvo gimtinę Turkmėniją Giulija matė tik vieną kartą, vaikystėje. Ten mane nusivežė tėvelis, - prisimena ji. - Buvau dar maža, gal todėl kažkokių itin ryškių įspūdžių, labai spalvingų emocijų nepatyriau. Man buvo įdomu, ir tiek. Nors glaudžių giminiškų santykių su tėvo šeima ji nepalaiko, žino, kad giminė ten labai didelė. Žinau tiek, kad giminė ten oho kokia didelė, - nusijuokia dainininkė. Jei seniau lietuvių šeimose būdavo normalu auginti apie 10 vaikų, tai turkmėnų šeimose vaikų būdavo gerokai daugiau, - sako Giulija. Gaila, kad Turkmėnijoje nebėra gyvų mano senelių. Apie močiutę iš viso labai mažai ką žinau, o senelis mirė perkopęs 100 metų, - pasakoja moteris.
Dainininkė prisipažįsta, kad Turkmėnija jai artima tiek, kiek šią šalį mintyse sieja su tėvo gimtine. Kitokio vidinio ryšio su ta šalimi aš nejaučiu, nes per mažai ją pažįstu. Bet vis tiek svajoju kada nors ten nusivežti savo dukrą, - kalba Giulija. Nepaisant to, ryškių rytietiškų bruožų lietuvė dainininkė negali nuneigti, kad Rytai jai anaiptol nesvetimi. Nors lyriškose Giulijos dainose nesigirdi Azijos ritmų, dainininkė pripažįsta, kad jos temperamentas toli gražu nėra šiaurietiškai santūrus, ramus ir lėtas.
Tėvai gyvena Kėdainiuose. Tėvai gyvena Kėdainiuose, - pasakoja Giulija. - Mano tėtis įsitikinęs, kad nebūtina lankytis mečetėje. Melstis galima ne tik bažnyčioje.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Asmenybė ir temperamentas
Giulija save apibūdina kaip stiprią asmenybę, emocingą, greitai užsiplieskiančią ir nepastovią. Nesijaučiu išskirtinė, bet esu gana stipri asmenybė, - kalba Giulija. - Emocinga. Greitai užsiplieskianti. Nepastovi, galinti kardinaliai pakeisti nuomonę. Aš niekada nežinau, kas man šaus į galvą rytoj. Ji teigia, kad rytietiškas kraujas lemia jos temperamentą, valdingumą ir emocionalumą. Giulija gali greitai užsiplieksti, kardinaliai pakeisti nuomonę, staiga iki ašarų susijaudinti.
Dainininkė teigia, kad jai patinka iššūkiai ir adrenalinas, nes tai tarsi gyvenimo prieskonis, praskaidrinantis kasdienybę. Iššūkių, adrenalino man reikia, nes tai tarsi gyvenimo prieskonis, praskaidrinantis kasdienybę. Prigimties nepakeisi. Turiu azijietiško kraujo (turkmėnų, persų, turkų). Ji teigia, kad kritika ją tik dar labiau motyvuoja. Jei kas nors mane kritikuoja, tai daro didelę paslaugą. Tada jau nenusileisiu, atsiranda stimulas įrodyti, kad galiu, kad pavyks. Iššūkių, adrenalino man reikia, nes tai tarsi gyvenimo prieskonis, praskaidrinantis kasdienybę. Prigimties nepakeisi. Turiu azijietiško kraujo (turkmėnų, persų, turkų).
Giulija pabrėžia, kad svarbu išlikti savimi ir dainuoti, ištransliuoti tai, kas jai svarbu. Bet aš tiesiog stengiuosi išlikti savimi ir dainuoti, ištransliuoti tai, kas man svarbu. Džiugu, kad žiūrovams patinku tokia, kokia esu, nesiekdama populiarumo šokiruojant kažkokiu nauju įvaizdžiu ar kitaip. Kai save išverti tarsi pamušalą į kitą pusę, tu jau nebesi tu. Gal aš ir galėčiau dainuoti įvairiais stiliais, esu išbandžiusi ne vieną, bet mane publika pažįsta būtent tokiu balsu, tokiu tembru, net tokia išvaizda. Manau, kad nėra prasmės keisti įvaizdžio. Nesu kraštutinumų žmogus. O kad ir tų sveikos mitybos, gyvenimo būdo teorijų bei patarimų - begalė. Kartais prieštaraujančių vienas kitam. Manau, svarbu įsiklausyti į organizmą. Kartais paanalizuoju, kas man tinka, kas ne, gal mažiau bandelių reikėtų, sumažinti porcijas, bet visiškai atsisakyti to, kas skanu, nematau prasmės. Esu visavalgė, gurmanė, mėgstu keistus patiekalus, italų virtuvę, jūrų gėrybes. Kartą bandžiau nevalgyti mėsos ir prisimindama, kuo visa tai baigėsi, jokių eksperimentų su maistu nebedarau (šypsosi). Vengiu drastiškų sprendimų, nepasiduodu reklamos ar mados tendencijoms. Jei nori sulieknėti, vienkartinė dieta - ne panacėja, piliulės taip pat. Valgymas mūsų šeimoje yra šventas ritualas, bendravimo forma. Visada sėdame prie stalo visi kartu. Įžvelgiu ir pliusų, nes grįžo dukra. Galime daug laiko praleisti kartu. Viena diena per savaitę būna tik mudviejų - mergaičių. Pasilepiname grožio procedūromis, pasigaminame kažką skanaus, aptariame kokią knygą. Man šis laikas - auksinis, džiaugiuosi, nes kai viskas baigsis, dukra vėl išskris. Ji gyvena Amerikoje, keliauja po Europos šalis ir pagal sutartį dainuoja operos teatrų scenose. Tad kol galiu, mėgaujuosi jos draugija: kartu sportuojame ir į filmavimus važiuojame, ir Motinos dienai dainą įrašėme kartu.
Prieš penkerius metus į Kauną iš Kėdainių persikėlusi gyventi dainininkė negali užtikrinti, kad visą gyvenimą praleis būtent čia. Ką gali žinoti, gal vieną dieną pajusiu, kad Kaune man darosi ankšta, - kalba Giulija. - Galbūt tada kelsiu sparnus į Vilnių. Bet kol kas Kaune man gerai.
Šeima - didžiausia vertybė
Giulija su vyru Vyteniu ir vienturte devyniolikmete dukra Monika Kaune įsikūrė Centre, Žaliakalnio papėdėje, ramioje gatvelėje, trijų kambarių bute. Vytenis, už kurio Giulija ištekėjo prieš 10 metų, yra antrasis dainininkės vyras. Jis, be tiesioginio savo darbo, padeda Giulijai organizuojant koncertinę jos veiklą. Dukra - taip pat dainuojanti, kaip ir mama. Jei Giulija yra išleidusi septynis savo solinius albumus, tai Monika - jau keturis. Giulija neslepia, kad šeimos narių gyvenimas sukasi apie jos ašį. Į savo gyvenimo verpetą esu įsukusi visus artimus žmones, - kalba dainininkė. Kai vienas žmogus šeimoje yra toks, kaip aš, kiti turi aukotis, - šypteli ji. Nors nemanau, kad ta auka labai didelė ar slegianti. Kai vyras man piršosi, jis žinojo, koks yra mano gyvenimas, - kalba dainininkė. Jiems nėra sunku su manimi, - nusijuokia Giulija, paklausta, ar, jos manymu, lengva būti žinomos dainininkės šeimos nariais. - Tai man sunku su jais… Turiu suspėti būti ir žmona, ir mama, ir savo tėvų dukra. Ir - kurti dainas. Bet aš sugebu gyvenimą pakreipti taip, kaip reikia man, - pareiškia ji. - Esu labai užsispyrusi. Jei ką nors nusprendžiu, tai taip ir bus.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Nors mobiliajame Giulijos vyro telefone yra įrašas žmonelė, dainininkė sako, kad jos sutuoktinis žemaitis, todėl švelnybėmis bei komplimentais svaidytis nelinkęs. Kalbėti apie jausmus bei asmeninį gyvenimą nemėgsta ir pati dainininkė. Jau žinau, vos spėji perskaityti kokiame nors žurnale apie begalinę vienos ar kitos poros meilę, neretai po mėnesio rasi pranešimą apie skyrybas, - šypteli Giulija. Tačiau ji papasakoja apie puikius santykius su dukra. Monika - mano geriausia draugė, - kalba apie devyniolikmetę dukterį Giulija. - Būti savo dukters drauge yra sunku… Tai labai didelė atsakomybė. Dainininkė teigia, kad jos šeima daugiausiai laiko praleidžia drauge. Jie mane myli, - sako Giulija, pasakodama apie vyrą ir dukrą. - Tai labai gera… Tačiau atima iš manęs daug energijos. Aš ją atiduodu jiems. Dainininkė prisimena, kad prieš 20 ar 10 metų jos koncertinės gastrolės trukdavo savaitėmis. Dabar ji po koncerto bet kuriame šalies kampelyje stengiasi iškart sugrįžti namo. Nors ir paryčiais.
Giulija teigia, kad šeima jai reiškia labai daug. Ji pabrėžia artimą ryšį su dukra Monika, kuri yra ne tik dukra, bet ir geriausia draugė. Giulija džiaugiasi, kad dukra išpildė jos svajonę ir tapo operos soliste.
Kūryba ir karjera
Giulija Baužienė - tikra Lietuvos estrados pažiba, scenoje pasirodžiusi prieš daugiau nei tris dešimtmečius. Ji iš karto užkariavo gerbėjų širdis ir pelnė klausytojų simpatijas. Jos balso tembras - tėtės dovana. Dainininkės karjerą ji pradėjo nuo 16 metų. Dukra - nuo 3 metų.
Giulija vadina save lyrine atlikėja, dainuojančia daug graudžių dainų apie prarastą meilę. Esu lyrinė atlikėja, dainuoju daug graudžių dainų apie prarastą meilę. Dainuoju apie tai, ką žmonės yra išgyvenę, pajutę. Scenoje atviriau nei gyvenime galiu išsikalbėti, esu savotiška konferansjė - papasakoju anekdotą, pristatydama kurią nors dainą, pajuokauju, o kartais net pravirkstu. Žiūrovų neapgaudinėju, dainuoju gyvai, gal todėl jie man tokie dėkingi. Ji visuomet dainuoja gyvai ir tuo labai didžiuojasi.
Giulija neslepia, kad kartais susimąsto apie tai, jog atėjo metas palikti sceną. Bet kai paklausau, kas dainuoja ir kas vyksta, pagalvoju, kad man dar mažiausiai 15 metų reikia dainuoti. Visuomet dainuoju gyvai ir labai tuo didžiuojuosi, nes išdainuoti koncertą gyvai, be jokių pritarimų, yra sudėtingas dalykas. Tačiau ji teigia, kad jai vis dar netrūksta nei noro, nei jėgų dovanoti savo talentą kitiems.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Giulija save realizuoja ir pedagoginėje veikloje - dirba Vilkijos vaikų globos namuose, kur ne tik kartu su vaikais dainuoja ir bendrauja, bet ir vyksta į festivalius bei kitaip puoselėja jų kūrybiškumą. Džiaugiuosi tuo, nes kai bendrauji su vaikais - nesensti. Man šis darbas patinka - esu mylima, gerbiama, o ir kolektyvas labai smagus.
Požiūris į grožį ir jaunystę
Giulija teigia, kad moters žavesio paslaptis yra vidinė darna. Manau, kad moters žavesio paslaptis yra vidinė darna, - kalba ji. - Juk visi pažįstame moterų, kurios niekada nesuka galvos dėl vienos kitos raukšlelės veide, užtai spinduliuoja nenustelbiamu vidiniu grožiu. Vis dėlto dainininkė skiria pakankamai dėmesio ir išoriniam savo grožiui. Nors kuria dainas, leidžia albumus, koncertuoja, turi savo įrašų studiją ir vaikų popchorą Arlekinas, Giulija stengiasi nepervargti, daug ilsėtis, sveikai gyventi ir kuo sveikiau maitintis. Vengiu padažų, riboju saldumynus, bandau derinti maisto produktus. Na, kaip ir dauguma. Juk dabar visi derina produktus, to nemaišo su anuo… Normaliai valgančių žmonių pas mus iš viso beveik nebeliko, - juokiasi Giulija.
Ji teigia, kad žmogui labai svarbu nepamiršti vaikystės, nebijoti būti savimi ir mokėti džiaugtis mažais dalykais. Manau, kad žmogui labai svarbu nepamiršti vaikystės - palakstyti per balas, kai lietus lyja, iškrėsti ką nors, kas galbūt atrodo netinkama vyresniam amžiui, nebijoti būti savimi ir mokėti džiaugtis mažais dalykais. Neprarasti jaunatviškumo man padeda ir dukra - džiaugiuosi galėdama būti šalia, girdėti jos stiliaus patarimus. Grožis prasideda nuo šypsenos ir požiūrio į žmones. Jeigu išeini į gatvę ir pamatai kažką gražaus, svarbu pagirti tą žmogų. Neseniai su dukra gėrėme kavą ir pamatėme sėdinčias močiutes. Joms buvo turbūt apie 80 metų, bet jos buvo taip gražiai pasipuošusios suknelėmis! Negalėjau praeiti pro šalį - tiek išgyriau, kad ir man pačiai buvo džiaugsmas, ir jos laimingos. Man tai yra svarbiausia.
Giulija atskleidė, kad turi kosmetologę, kuria pasitiki - ji man parenka tinkamus veido kremus, padaro masažus. Labai mėgsta tokias kartais pasidaryti rūgštines veido procedūras. Be to, moters grožiui yra labai svarbus miegas. Tiesa, su įtemptu koncertų grafiku man tai tampa iššūkiu.
Virtuvė ir skonis
Paskutinį kartą cepelinus ji valgė prieš penkerius metus. Užtai savo tėčio verdamo plovo dainininkė niekada neatsisakytų. Tai tikras turkmėniškas plovas, kokį išvirti moka tik mano tėvelis, - tikina Giulija. Dainininkė prisipažįsta irgi bandžiusi pagaminti nacionalinį Turkmėnijos patiekalą, bet išvirti plovo taip, kaip sugeba tėvas, Giulijai nepavyko. Tačiau aš moku paruošti rytietišką vištą, - pasigiria ji. - Tik be specifinių rytietiškų prieskonių. Aš juos nelabai pažįstu, man geriausi tradiciniai lietuviški pipirai ir druska.
Giulija nemoka šokti pilvo šokio ir jos kvepalai nėra rytietiškai aitrūs bei saldūs. Bet kai turkmėniško kraujo turinti moteris renkasi papuošalus, jos akis neretai nukrypsta į išraiškingus Azijos ornamentus. Lietuvės ir turkmėno dukters namuose nėra kaljano. Užtai miegamasis, kuris pas mus kaip tik dabar įrenginėjamas, greičiausiai bus tikrai rytietiško stiliaus, - pasakoja Giulija. Tai bus kambarys tamsiai raudonomis sienomis, su daug pagalvėlių, gražiomis rytietiškomis užuolaidomis, ypatingais šviestuvais, - atskleidžia svajonę dainininkė.