Gimimo liudijimo gavimo tvarka užsieniečiui Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariama gimimo liudijimo gavimo tvarka užsieniečiams Lietuvoje, įskaitant Lietuvos pilietybės atkūrimo galimybes ir teisę nuolat gyventi šalyje. Straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip užsieniečiai gali įregistruoti vaiko gimimą, atkurti Lietuvos pilietybę, gauti leidimą gyventi šalyje ir deklaruoti gyvenamąją vietą.

Vaiko gimimo registracija ir pilietybės įgijimas

Jeigu gimė vaikas ir nesate įregistravę jo gimimo, pirmiausia turite kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių ir įregistruoti vaiko gimimo faktą.

Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma registruojant vaiko gimimą tik vaikams, gimusiems nuo 2011-04-01. Jeigu Jums iki 2008-07-22 gimė vaikas, kurio gimimu metu Jūs buvote Lietuvos Respublikos pilietis ir jis gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ir Jūs norite, kad Jūsų vaikas būtų Lietuvos Respublikos pilietis, tai Jūs turite, iki vaikui sukaks 18 metų, raštu pateikti prašymą laikyti Jūsų vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu. Jeigu pasitvirtins, kad Jūsų vaikas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, tai bus priimtas sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės fakto konstatavimo. Tai taikoma ir Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990-03-11 iki 2008-07-22, ir šiuo metu yra pilnamečiai.

Jeigu Jūsų vaikas gimė nuo 2008-07-22 iki 2011-04-01, o jo gimimo metu Jūs buvote Lietuvos Respublikos pilietis, tai Jūsų vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis nuo gimimo.

Prašymo dėl vaiko pilietybės pateikimas

Prašymą dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės turite pateikti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Pateikus prašymą, turėsite kartu rezervuoti vizitą į Migracijos departamentą, Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes arba konsulines įstaigas. Atvykus į Migracijos departamento teritorinį skyrių, Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, privalote turėti visų dokumentų originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas.

Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga

Jeigu dokumentų originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas Migracijos departamentui teiks Jūsų atstovas, tuomet jis turi pridėti savo galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą. Pildydamas prašymą turite pridėti dokumentų originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas.

Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Valstybės rinkliavos mokėti nereikia.

Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas

Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki 2011-04-01 (iki Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo dienos) nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje - jie nuolat gyvena ir jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuonys.

Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

Asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę - asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus

2022 m. sausio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-925.

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. - 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.

Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Prašymo dėl pilietybės atkūrimo pateikimas

Prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turite pateikti elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Pateikus prašymą, turėsite kartu rezervuoti vizitą į Migracijos departamentą, Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes arba konsulines įstaigas.

Jeigu pildydamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nurodėte, kad atvyksite į konsulinę įstaigą pateikti dokumentų originalus, tuomet Migracijos departamentas per vieną mėnesį nuo šio prašymo užpildymo per MIGRIS dienos įvertins, ar Jūsų pateikti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme ir (ar) apraše nustatytus reikalavimus. Tuo atveju, jeigu Migracijos departamentas atlikdamas vertinimą nustatys, kad pateikti dokumentai neatitinka Pilietybės įstatymo ir (ar) aprašo reikalavimų, tuomet išsiųs Jums pranešimą per MIGRIS, kuriame bus nurodyti užpildyto prašymo trūkumai. Gavus per MIGRIS pranešimą dėl trūkumų šalinimo, per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos privalote pašalinti nurodytus trūkumus ir per MIGRIS informuoti Migracijos departamentą apie trūkumų pašalinimą.

Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui

Užpildžius prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, privalote per 4 mėnesius nuo šio prašymo užpildymo per MIGRIS dienos, o tuo atveju, jeigu pildydamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nurodėte, kad minėtas prašymas bus teikiamas konsulinei įstaigai - per 4 mėnesius nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo dienos turite asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjote, pildydamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, originalus.

Jeigu dokumentų originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas Migracijos departamentui arba konsulinei įstaigai teiks Jūsų atstovas (Vaiko atstovai pagal įstatymą - vaiko tėvai, vaiką įvaikinus, - įtėviai, nustačius globą ar rūpybą, - globėjai ar rūpintojai, įstatymų nustatytais atvejais - valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija), tuomet jis turi pridėti savo galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą. Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.

Dokumentai, reikalingi pilietybės atkūrimui

  • Dokumentus, patvirtinančius, kad esate asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę arba esate asmens, iki 1940 m. birželio 15 d.
  • Dokumentus, patvirtinančius, kad nesate kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus galite būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Dokumentai, įrodantys iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą LR pilietybę:

  • Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m.
  • Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m.
  • Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m.

Jeigu nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. Galite, tik Migracijos departamentui priėmus sprendimą, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. iki 1940 m. birželio 15 d. Dokumentai, patvirtinantys, kad nesate kitos valstybės pilietis.

Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. - 1990 m. kovo 11 d.

Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d.

Yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m.

Tremtis (Esu ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. Tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. - 1990 m. kovo 11 d.

IŠVYKIMAS (Esu išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d.

Teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje

Jeigu turite teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka arba esate lietuvių kilmės asmuo galite įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje - jie nuolat gyvena.

Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

Lietuvių kilmės asmuo - asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.

Kitas asmuo, kuris pagal ES teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, - asmuo, kuris nėra ES valstybės narės piliečio šeimos narys, bet yra sugyventinis, su kuriuo ES valstybės narės pilietis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius, kurie tinkamai įrodomi dokumentais, taip pat asmuo, kuris yra išlaikomas ES valstybės narės piliečio ar tvarko bendrą namų ūkį su ES valstybės narės piliečiu arba kuriam dėl rimtų sveikatos priežasčių būtinai reikalinga asmeninė ES valstybės narės piliečio priežiūra, jeigu tai tinkamai įrodoma dokumentais.

Turite gauti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą ir deklaruoti gyvenamąją vietą.

Prašymo dėl teisės nuolat gyventi pateikimas

Pateikti prašymą ir dokumentus dėl pažymėjimo gavimo turite asmeniškai per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau - MIGRIS). Per 4 mėnesius nuo prašymo ir dokumentų per MIGRIS pateikimo dienos, turite asmeniškai atvykti į pasirinktą Migracijos departamento skyrių ir pateikti dokumentų originalus, biometrinius duomenis ir pasirašyti pateiktą prašymą.

ES piliečio iki 16 metų prašymą pildo ir pateikia vienas iš jo tėvų (įtėvių), pateikęs savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, arba globėjas (rūpintojas) ar kitas atstovas pagal įstatymą, pateikęs globą (rūpybą) ar kitą teisėtą atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Lietuvos Respublikoje esančio ES piliečio, kuris dėl fizinės negalios negali pats atvykti į skyrių, prašymą gali užpildyti ir pateikti jo įgaliotas asmuo, pateikęs notarine ar jai prilyginta forma patvirtintą įgaliojimą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Lietuvos Respublikoje esančio ES piliečio, kuris dėl neveiksnumo ar fizinės negalios pats negali atvykti į skyrių, asmens tapatybę ir parašą turi patvirtinti ir jo biometrinius duomenis turi nuskaityti pas ES pilietį nuvykęs įgaliotas skyriaus valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

Neveiksnaus ES piliečio prašymą pildo ir pateikia jo globėjas (rūpintojas) ar kitas teisėtas atstovas, pateikęs paskyrimą globėju (rūpintoju) ar kitą teisėtą atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Dokumentai, reikalingi teisei nuolat gyventi gauti

  • Galiojantį kelionės dokumentą.
  • Dokumentus, patvirtinančius pažymėjimo išdavimo pagrindą:
    • Dokumentus, patvirtinančius, jog Jūs iki 1940 m. birželio 15 d. turėjote Lietuvos Respublikos pilietybę , arba kad esate lietuvių kilmės asmuo.
    • Arba dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jeigu Jūs esate šio asmens palikuonis (pvz. Jūsų gimimo liudijimas, Jūsų tėvo gimimo liudijimas, ir dokumentai, patvirtinantys senelio turėjo LR pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.).
  • Vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti.

Jeigu esate ES piliečio, turinčio teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba lietuvių kilmės asmens šeimos narys ar kitas asmuo:

  • Dokumentą, patvirtinantį santuoką arba registruotos partnerystės sutartį (pvz. santuokos liudijimas).
  • Arba dokumentus, patvirtinančius, kad esate ES piliečio arba ES piliečio sutuoktinio ar asmens, su kuriuo ES pilietis sudaręs registruotos partnerystės sutartis tiesioginis palikuonis, kuriam nesukakę 21 metai, ar esate išlaikomas vaikas, ir išlaikymą patvirtinančius dokumentus (pvz. bankinių pavedimų išrašai, paaiškinimas).
  • Arba dokumentus, patvirtinančius, kad esate ES piliečio arba ES piliečio sutuoktinio arba asmens, su kuriuo ES pilietis sudaręs registruotos partnerystės sutartį, išlaikomas giminaitis, t. y. tėvas, motina, senelis, senelė ir t.t., ir išlaikymą patvirtinančius dokumentus (pvz. bankinių pavedimų išrašai, paaiškinimas).
  • Arba dokumentus, patvirtinančius, kad esate sugyventinis, su kuriuo ES pilietis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius (pvz. bendra būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartis, vaikų gimimo liudijimai ir kt.).
  • Arba dokumentus, patvirtinančius, kad esate išlaikomas ES piliečio (pvz. bankinių pavedimų išrašai, paaiškinimas).
  • Arba dokumentus, patvirtinančius, kad tvarkote bendrą namų ūkį su ES piliečiu (pvz. bendra būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartis ir kt.).
  • Arba dokumentus, patvirtinančius, kad Jums dėl rimtų sveikatos priežasčių būtinai reikalinga asmeninė ES piliečio priežiūra (pvz. gydymo įstaigos pažyma).

ES piliečio laisvos formos prašymą išduoti Jums pažymėjimą.

ES piliečio teisė gyventi Lietuvoje

Jeigu esate ES pilietis ir gyvenote Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus ar trumpiau, arba atvykote gyventi į LR ilgiau negu 3 mėnesiams per pusę metų, Jums gal būti išduotas pažymėjimas, kuri patvirtintų Jūsų teisę nuolat gyventi LR. Jeigu teisėtai gyvenote Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus arba tam tikrais atvejais trumpiau nei 5 metus, įgyjate teisę nuolat gyventi Lietuvoje.

Teisė nuolat gyventi Lietuvoje suteikiama ES piliečiui, kuris teisėtai gyveno Lietuvoje trumpiau negu 5 metus, jeigu jis:

  • Buvo darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuris, sukakęs Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ar valstybinę šalpos pensiją, nutraukė darbo sutartį (darbo sutartis pasibaigė) arba veiklą.
  • Buvo darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuris pragyveno Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 2 metus ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas nedarbingas ar iš dalies darbingas ir dėl to nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą.
  • Be pertraukos 3 metus pragyvenęs Lietuvos Respublikoje kaip darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, dirba pagal darbo sutartį arba vykdo veiklą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau išlaiko savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir į ją paprastai grįžta bent kartą per savaitę.
  • Gyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos 3 metus, paskutinius metus dirbo mokamą darbą ir pasinaudojo savo teise į išankstinę pensiją.

Prašymo dėl teisės gyventi pateikimas ES piliečiams

Pateikti prašymą ir dokumentus dėl pažymėjimo gavimo turite asmeniškai per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau - MIGRIS). Per 4 mėnesius nuo prašymo ir dokumentų per MIGRIS pateikimo dienos, turite asmeniškai atvykti į pasirinktą Migracijos departamento skyrių ir pateikti dokumentų originalus, biometrinius duomenis ir pasirašyti pateiktą prašymą.

ES piliečio iki 16 metų prašymą pildo ir pateikia vienas iš jo tėvų (įtėvių), pateikęs savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, arba globėjas (rūpintojas) ar kitas atstovas pagal įstatymą, pateikęs globą (rūpybą) ar kitą teisėtą atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Lietuvos Respublikoje esančio ES piliečio, kuris dėl fizinės negalios negali pats atvykti į skyrių, prašymą gali užpildyti ir pateikti jo įgaliotas asmuo, pateikęs notarine ar jai prilyginta forma patvirtintą įgaliojimą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Lietuvos Respublikoje esančio ES piliečio, kuris dėl neveiksnumo ar fizinės negalios pats negali atvykti į skyrių, asmens tapatybę ir parašą turi patvirtinti ir jo biometrinius duomenis turi nuskaityti pas ES pilietį nuvykęs įgaliotas skyriaus valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

Neveiksnaus ES piliečio prašymą pildo ir pateikia jo globėjas (rūpintojas) ar kitas teisėtas atstovas, pateikęs paskyrimą globėju (rūpintoju) ar kitą teisėtą atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Dokumentai, reikalingi ES piliečiams teisei gyventi gauti

  • Galiojantį kelionės dokumentą.
  • Jeigu pastaruosius 5 metus neturėjote pažymėjimo, patvirtinančios teisę laikinai gyventi Lietuvoje - dokumentus, patvirtinančius, jog Jūs pastaruosius 5 metus gyvenote Lietuvos Respublikoje (dirbote, gyvenote už savo lėšas, mokėtės).
  • Arba jeigu gyvenote Lietuvoje trumpiau nei 5 metus:
    • Dokumentus, įrodančius teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, ir dokumentus, patvirtinančius, kad nutraukėte veiklą.
    • Arba dokumentus, įrodančius teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, ir dokumentus, patvirtinančius, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvote pripažintas nedarbingas ar iš dalies darbingas ir dėl to nutraukėte darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą (jeigu iki darbo sutarties ar veiklos nutraukimo ne mažiau kaip 2 metus gyvenote Lietuvos Respublikoje ir Jūsų sutuoktinis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, ir šiuo laikotarpiu neturėjote galiojančio dokumento, suteikiančio ar patvirtinančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, dokumentus, patvirtinančius, kad iki darbo sutarties ar veiklos nutraukimo ne mažiau kaip 2 metus buvote darbuotojas ar savarankiškai dirbantis asmuo ar išlaikėte tokio asmens statusą, turėjote lėšų pragyventi, arba mokėtės, studijavote, stažavote, tobulinote kvalifikaciją, gyvenote Lietuvoje kaip ES piliečio šeimos narys).
    • Arba dokumentus, įrodančius teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje 3 metus be pertraukos (jeigu šiuo laikotarpiu nutraukėte darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo Jūsų aplinkybių arba nedirbote ar nutraukėte darbo sutartį (ji buvo nutraukta) dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo - šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai), ir darbo sutartis ar kiti dokumentai, patvirtinantys, kad vykdote veiklą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau išlaikote savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir į ją paprastai grįžtate bent kartą per savaitę.
    • Arba dokumentus, patvirtinančius, kad pasinaudojote savo teise į išankstinę pensiją (jeigu per paskutinius metus Jūs, kurio sutuoktinis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, nutraukėte darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo Jūsų aplinkybių arba nedirbote ar nutraukėte darbo sutartį (ji buvo nutraukta) dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo - šias aplinkybes patvirtinantys dokumentus; jeigu iki pasinaudojimo savo teise į išankstinę pensiją 3 metus be pertraukos pragyvenote Lietuvos Respublikoje, Jūsų sutuoktinis nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir šiuo laikotarpiu neturėjote galiojančio dokumento, suteikiančio ar patvirtinančio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, - dokumentus, patvirtinančius, kad iki pasinaudojimo savo teise į išankstinę pensiją be pertraukos 3 metus buvote darbuotojas ar savarankiškai dirbantis asmuo ar išlaikėte tokio asmens statusą, arba turėjote lėšų pragyventi, arba mokėtės, studijavote, stažavote, tobulinote kvalifikaciją, gyvenote Lietuvoje kaip ES piliečio šeimos narys).

Jeigu atvykote kaip ES piliečio šeimos narys, ES pilietis su kuriuo ar pas kurį atvykstate, turi būti įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Valstybės rinkliava

Už pažymėjimo išdavimą privalote sumokėti valstybės rinkliavą - 10 Eur (įmokos kodas - 5740). Pateikdamas prašymą galite pateikti ir sumokėtos valstybės rinkliavos mokamąjį pavedimą su banko žyma arba kvitą.

Dėmesio: jeigu valstybės rinkliavą už Jus sumokėjo kitas asmuo, turi būti pateikta mokamojo pavedimo išplėstinė forma, kurioje nurodyta Jūsų vardas, pavardė ir asmens kodas ar gimimo data, su banko žyma.

Pažymėjimas išduodamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

Išduotą pažymėjimą galite atsiimti Migracijos departamento skyriuje, kuriam pateikėte prašymą. Tai padaryti galite Jūs pats arba Jūsų įgaliotas asmuo, pateikęs notarine ar jai prilyginta forma patvirtintą įgaliojimą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Notaro patvirtintiems prilyginami:

  • Karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų).
  • Asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų.
  • Asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.

tags: #gimimo #liudijimas #uzsienieciui