Įžanga
Šis straipsnis skirtas ne tik gimimo datų konvertavimui į musulmonų kalendorių aptarti. Jame taip pat pateikiama svarbi informacija keliaujantiems į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), apžvelgiamos musulmonų šeimos tradicijos Lietuvoje ir pasaulyje, bei aptariami jazidų religijos ypatumai. Straipsnis siekia būti informatyvus ir suprantamas įvairaus amžiaus ir išsilavinimo auditorijai.
Kelionė į Jungtinius Arabų Emyratus: ką svarbu žinoti?
Planuojant kelionę į bet kurią šalį, svarbu iš anksto pasidomėti tos šalies įstatymais, papročiais ir kultūra. Kelionė į Jungtinius Arabų Emyratus nėra išimtis.
Dokumentai: Planuodami kelionę į Jungtinius Arabų Emyratus, turite žinoti, kad reikalingas pasas, kuris galiotų dar mažiausiai šešis mėnesius po grįžimo. Nuo 2014 m. kovo 22 dienos Lietuvos piliečiams, vykstantiems į Jungtinius Arabų Emyratus vizos nereikia. Atvykus į oro uostą, imigracijos poste bus nemokamai uždedamas antspaudas, suteikiantis teisę šalyje būti iki 30 dienų.
Alkoholio vartojimas: Islamo išpažinėjų religinė knyga Koranas draudžia vartoti svaigiuosius gėrimus, tačiau turistams yra padarytos kelios išimtys. Draudžiama svaigintis ar pasirodyti neblaiviam viešoje vietoje. Už tokį elgesį yra griežtai baudžiama piniginėmis baudomis, areštu arba deportacija.
Ramadanas: Planuodami kelionę į JAE pasidomėkite ar tuo laikotarpiu šalyje nebus visą mėnesį trunkančio Ramadano. Jo metu musulmonai nuo ankstaus ryto iki vakaro visiškai nevalgo, negeria. Tai galioja ir turistams, kuriems viešumoje draudžiama net užkąsti ar atsigaivinti, taip pat ir rūkyti. Net restoranai ir barai nedirba. Miesto gyvenimas per šventąjį mėnesį įprasta vaga pradeda tekėti tik nuo penktos valandos vakaro iki penkių ryto.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Draudžiami daiktai: Pagal JAE įstatymus draudžiama įvežti į šalį kiaulieną bei pornografinius vaizdus ar įrašus. Narkotikų laikymas (įskaitant likučius), vartojimas, kontrabanda, prekyba JAE visiškai netoleruojama. Už prekybą narkotikais skiriama mirties bausmė, o už net menkiausią narkotinių medžiagų turėjimą gręsia mažiausiai keturi metai kalėjimo.
Aprangos kodas: Vaikščiojant miesto gatvėmis yra svarbus aprangos kodas. Moterys viešose vietose turėtų dėvėti kuklesnius drabužius, kurie dengtų viršutines rankų ir kojų dalis. Jokių mini sijonėlių, sportinių šortų, pečius apnuoginančių marškinėlių ar permatomų drabužių. Plaukimo apranga turėtų būti dėvima tik paplūdimyje arba prie baseino. Rekomenduojamas kuo uždaresnis maudymosi kostiumėlis. Vyrai taip pat turėtų rengtis santūriau.
Asmeniniai santykiai: Seksas ne santuokoje yra neteisėtas. Už šį pažeidimą galite būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jums grėstų laisvės atėmimas ir/arba bauda bei deportacija iš šalies. JAE draudžiama nevedusiai moteriai pagimdyti vaiką. Už šį nusižengimą ne tik neišduodamas gimimo liudijimas, bet ir motina gali būti pasodinama į belangę. Draudžiama kartu gyventi arba dalintis tuo pačiu viešbučio kambariu su priešingos lyties žmogumi, jeigu esate nesusituokę ar glaudžiai susiję.
Fotografavimas: Fotografuoti valstybines įstaigas, šeihų dvarus, oro uostus, karinius objektus - griežtai draudžiama. Negalima fotografuoti vietinių moterų, o vyrus - tik jiems sutikus.
Sveikata: Keliaujant į JAE privalomų skiepų nereikia.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Arbatpinigiai: Restoranuose įprasta palikti 10 procentų arbatpinigių nuo išleistos sumos, jeigu jie nėra įtraukti į sąskaitą. Arbatpinigiai duodami tik už aukštą aptarnavimo lygį.
Apsipirkimas ir valiuta: Jungtiniai Arabų Emyratai tituluojami apsipirkinėjimo rojumi. Čia vyrauja didelis prekių pasirinkimas už prieinamas kainas. Pagrindiniai prekybos centrai - Abu Dabis ir Dubajus. JAE valiuta - Dirhamas. 1 dirhamą sudaro 100 filsų. Apyvartoje yra 5, 10, 50, 100, 200, 500 dirhamų kupiūros ir 5, 10, 25 filsų bei 1 dirhamo nominalų monetos. 1 doleris prilygsta ~3,7 dirhamų. Daugumoje prekybos vietų galima atsiskaityti doleriais, tačiau valiutos konvertavimas bus ne jūsų naudai. Pinigus išsikeisite oro uoste, bankuose, valiutos keitimo punktuose.
Gimimo datos konvertavimas į musulmonų kalendorių
Islamo religinis kalendorius, dar žinomas kaip Hidžros kalendorius, yra mėnulio kalendorius, susidedantis iš 12 mėnulio mėnesių, kurių bendra trukmė yra 354 arba 355 dienos. Jis naudojamas nustatant islamo šventes ir apeigas. Norint konvertuoti gimimo datą iš Grigaliaus kalendoriaus į musulmonų kalendorių, galima naudoti įvairius internetinius įrankius arba formules. Tačiau svarbu atsiminti, kad musulmonų kalendorius yra pagrįstas mėnulio ciklais, todėl datos gali šiek tiek skirtis.
Musulmonų šeimos tradicijos Lietuvoje ir pasaulyje
Islamas Lietuvoje atsirado XIV a. pabaigoje, Vytautui Didžiajam į Lietuvą atsikėlus totoriams iš Aukso ordos ir Krymo chanato. Totoriai statėsi mečetes ir praktikavo savo tikėjimą. Ilgą laiką totoriai buvo vieninteliai musulmonai Lietuvoje.
Religinio gyvenimo atgimimas po Nepriklausomybės atkūrimo: Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, totoriai atsigręžė į savo tautinį palikimą ir etninę kultūrą, o tuo pačiu ir savąjį tikėjimą - islamą. Įsikūrė ir iki šiol veikia bent keletas nedidelių musulmonų bendruomenių įvairiuose miestuose ar kaimuose, o 1998 metais buvo įkurtas Muftiatas. Lietuvos musulmonų bendruomenėms buvo grąžinti maldos namų pastatai, teritorijos aplink. Su užsienio ir vietinių musulmonų religinių bendruomenių pagalba bei finansavimu mečetės, kurių šiuo metu veikia keturios, buvo suremontuotos ar rekonstruotos.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Musulmonų bendruomenė šiandien: Nors totoriai ilgą laiką buvo beveik vieninteliai musulmonai Lietuvoje, po Nepriklausomybės musulmonų bendruomenė pradėjo keistis. Čia pradėjo važiuoti islamo tikėjimo užsienio svečiai, studentai, verslininkai, kurie ilgesniam ar trumpesniam laikui apsistojo mokymuisi, darbui arba gyvenimui. Atsivėrus langui į kitas šalis, išaugus žingeidumui, poreikiui ir norui šiame vartotojiškame pasaulyje, skubančioje visuomenėje ieškoti atsakymų į egzistencinius klausimus ir ieškoti ryšio su Viešpačiu, atsiradus tiesioginiams ryšiams su musulmonais iš kitų šalių, platesnėms galimybėms pažinti ir sužinoti apie islamą, Lietuvos musulmonų bendruomenę nuolat papildo lietuviai ir lietuvės, atrandantys ir savo noru priimantys islamo tikėjimą. Didžioji dalis naujų musulmonų gyvena užsienyje, gausiausiai - Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, o iš viso galima suskaičiuoti virš 3 000 musulmonų, gyvenančių Lietuvoje ir už jos ribų, iš kurių pagal 2011 m.
Religinio gyvenimo atgaivinimas: Keičiantis bendruomenei, totorių, mečečių imamų, užsienio studentų bei lietuvių musulmonų pastangomis buvo atgaivintas ir religinis gyvenimas: vyksta penktadieninės maldos, mečetėse arba Islamo kultūros ir švietimo centre organizuojamos sekmadieninės paskaitos, organizuojamos bendros šventės. Mažesniuosiuose totorių bei kitų musulmonų gyvenamuose miesteliuose vyksta gražūs draugiški bendruomenės susitikimai. Lietuviai musulmonai yra aktyvūs ir virtualiai - siekiama žinių apie islamą bei dalinamasi informacija apie religinę bendruomenės veiklą.
Kalbos barjeras: Nepaisant aktyvios ir stiprios bendruomenės, viena didžiausių problemų, su kuria susiduria didelė dalis Lietuvos musulmonų - arabų kalbos nemokėjimas. Koranas, musulmonų knyga, pranašui Muchammedui buvo apreikštas arabų kalba. Jis skaitomas ir tiksliausiai suvokiamas būtent šia kalba, todėl visi vertimai tėra laikomi prasmių vertimais. Ilgą laiką Koranas Lietuvos musulmonams apskritai buvo prieinamas tik užsienio kalbomis, daugiausia rusiškai arba angliškai, vokiškai, tačiau 2010 m. pirmą kartą Lietuvoje buvo išleistas literatūrinis Korano reikšmių vertimas į lietuvių kalbą. Vis dėlto Lietuvos musulmonams arabų kalbos nemokėjimas apsunkina maldos atlikimą, nes tenka ją mokytis atmintinai, nevisada suvokiant žodžių prasmę.
Mečetė - ne tik maldos vieta: Mečetė musulmonams - ne tik Viešpaties, arabiškai vadinamo Allahu, garbininimo vieta. Lietuvoje esančios mečetės yra kuklios, be ištaigingų puošybos elementų, grindis dengia kilimai. Kadangi mečetėse atliekama malda, kurios vienas iš reikalavimų yra švari maldos vieta, prieš įžengiant į mečetę batai paliekami jos prieangyje.
Kasdienės maldos: Svarbi tikinčiojo pareiga - ją atlikti penkis kartus per dieną, kad ir kur žmogus būtų, kad ir ką beveiktų. Šiuo metu Kauno mečetės ir Vilniaus islamo centro durys yra atviros kiekvienos kasdienės maldos metu, o kitos trys Lietuvos mečetės Nemėžyje, Raižiuose ir Keturiasdešimt Totorių kaime atrakinamos tik penktadienio popietę, iš anksto susitarus su administracija. Šią dieną visus musulmonus, vyrus ir moteris, vaikus ir vyresniuosius, apjungia bendra penktadieninė malda mečetėje, vadinama Salut ul Džumuah. Ji nėra privaloma moterims bei esantiems kelionėje, bet privaloma kiekvienam musulmonui vyrui. Lietuvos musulmonų bendruomenė labai įvairi ir tuo galima įsitikinti būtent šią dieną. Tuo metu mečetėse susirenka daugybė įvairių tautų atstovų, bendraujančių pačiomis įvairiausiomis pasaulio šalių kalbomis - vien pamokslas dažnai sakomas dviem (lietuvių ir rusų, rusų ir turkų, lietuvių ir arabų, ir t.t.), o svarbesni pranešimai dažnai net ir keturiomis ar penkiomis kalbomis. Nepaisant šių išorės skirtumų, visus musulmonus sujungia bendra meilė Viešpačiui ir malda, atliekama arabų kalba, vedama imamo.
Dvi pagrindinės šventės: Be Salat ul Džumuah metuose dar yra dvi svarbios šventės, kai musulmonų bendruomenė susirenka kartu atlikti Viešpaties garbinimo veiksmus ir džiaugsmingai švęsti - tai Id al Adcha - عيد الأضحى, Aukojimo šventė, ir Id al Fitr -عيد الفطر, Pabaigos (nutraukimo) šventė (po Ramadano mėnesio pasninko). Šių švenčių esmė išreikšti dėkingumą, paklusnumą Dievui. Kasmet jų data pagal Grigalijaus kalendorių keičiasi, kadangi musulmonai vadovaujasi Chidžros kalendoriumi ir dienų skaičių mėnesiuose nustato pagal mėnulio judėjimą aplink žemę (mėnulio fazes). Per šias šventes Kauno mečetė, Vilniaus islamo centras, Nemėžio mečetė pilna garbintojų, o kartais jie įsitaiso net ir lauke ant kilimėlių, patiestų priešais mečetes. Švenčių pradžią lydi malda, į kurią anksti ryte turi rinktis visi: vyrai, moterys ir vaikai. Po maldos mečetėse prasideda vaišės. Tapo beveik įprasta, kad po to šventimas persikelia į Raižius, kur susirenka visi norintys pirmąją dieną praleisti kartu. Šventės tęsiamos namuose ar svečiuose dar tris dienas. Sukuriama bendruomeniška aplinka, tiek suaugusieji, tiek vaikai gauna daug dėmesio, dovanojamos dovanos. Gausiai aukojama labdara (sadaka) - pinigai bei įvairūs daiktai. Labai svarbus giminių, kaimynų lankymas, kvietimas į svečius musulmonus ir nemusulmonus.
Ramadanas: Dar vienas ypatingas metų laikas - Ramadanas. Tai yra devintasis islamiškojo kalendoriaus, musulmonų vadinamo Chidžros kalendoriaus, mėnuo, kuriuo metu musulmonai, užjausdami vargšus ir siekdami apsivalyti savo sielas bei gauti Dievo malonę, visą dieną nuo aušros iki saulės laidos praleidžia be maisto ir vandens. Jau keli metai Ramadano mėnesio metu Kauno mečetėje ir Vilniaus islamo centre kas vakarą musulmonai susirenka bendrai vakarienei - iftarui -إفطار - nutraukti visos dienos pasninką.
Santuoka (Nikah): Islame tikima, kad vesdamas žmogus išpildo pusę savo tikėjimo, taigi santuoka, vadinama nikah - نکاح, užima labai svarbią vietą žmogaus gyvenime. Ceremonijoje privalo dalyvauti du liudininkai, gali dalyvauti ir kiti svečiai, jaunųjų šeimos. Be to, moteris turi turėti globėją, taip vadinamą uali (wali) -وَلِيٌّ , iš savo šeimos narių-vyrų arba kartais, kai kitaip neįmanoma, kitą garbingą ir patikimą bendruomenės narį, kuris išleistų moterį už pasirinkto jaunikio, atstovautų jos interesus, patartų jai santuokos sudarymo klausimais, padėtų susitarti dėl santuokinės dovanos moteriai. Šioje sutartyje taip pat susitariama ir vyras įteikia moteriai savo santuokinę dovaną vadinamą mahr -مَهْرٌ, kuri paprastai būna pinigai, auksas, juvelyriniai dirbiniai ar koks nors kitas turtas. Dažnai klystama galvojant, kad ši dovana skirta moters šeimai ar net jos tėvui, o ne pačiai moteriai, nors pagal islamą ši dovana tampa būtent jaunosios turtu ir net skyrybų atveju lieka jai. Po oficialiosios vestuvių dalies apie santuoką pranešama bendruomenei, todėl kartais jaunieji pasirenka suruošti šventę su užkandžiais pačioje mečetėje (ualyma -وَلِيمَةٌ - šventinė puota).
Vaikų gimimo apeigos (Akyka): Lietuvoje mečetėje taip pat gali būti švenčiamas ir vaiko gimimas - taip vadinama akyka -عَقيقَةٌ, dažniausiai daroma septintąją dieną po kūdikio gimimo. Tą dieną aukojami gyvuliai - du, kai gimsta berniukas, ir vienas, kai gimsta mergaitė. Paaukoto gyvulio mėsa atiduodama labdarai, o iš dalies jos paruošiami pietūs visiems šventės dalyviams. Vienas išskirtinių ritualų - gimusiam berniukui nuskutami plaukai. Šių gyvenimo švenčių, kaip ir visų islamiškų švenčių metu, apsieinama be muzikos, tačiau jas lydi maldos, priminimas apie Viešpatį, dėkojimas Jam, o taip pat gyvas bendravimas, dalinimasis maistu su visais susirinkusiais ir ypač vargingaisiais bendruomenės nariais, o už visą tai, svetingumą ir dosnumą, tikimasi Dievo palaimos savo gyvenimo kelyje šiame pasaulyje ir Amžinybėje.
Laidotuvių apeigos: Musulmonui mirus, vadovaujantis Koranu ir Pranašo Muchammedo tradicija, atliekami specialūs pasiruošimo laidoti ir laidojimo ritualai. Mirusįjį stengiamasi palaidoti kuo greičiau, paprastai iki tos pačios dienos saulės laidos, tačiau dėl teisinių dalykų dabar tai nevisada pavyksta padaryti. Mirusiojo kūnas yra nuplaunamas, ištepamas kamparu ir įvyniojamas į audeklą. Būtent jame, o ne karste, kūnas ir laidojamas. Kapo duobėje kūnas paguldomas ant dešinio šono, veidu į Meką. Kapas užpilamas žemėmis, suformuojamas nedidelis kauburiukas, o vieta gali būti pažymima nedideliu akmeniu tik tam, kad būtų žinoma, jog toje vietoje palaidotas žmogus. Kapai neturėtų būti aptveriami, ant juos žyminčių akmenų nieko nerašoma, nėra statomi jokie paminklai, antkapiai ar kiti statiniai, paprastai žaliuoja natūrali veja arba plyti smėlis, žemė, todėl tik akmenys išduoda, kad toje vietoje yra kapinės. Lietuvoje yra išlikusių daug istorinių musulmonų kapinių. Kai kurios senosios totorių-musulmonų kapinės, įkurtos prieš kelis šimtus metų, yra miesteliuose ar kaimuose, kur tebėra ar kada nors buvo mečetės. Dabar įvairių tautybių musulmonai, tiek Lietuvos, tiek čia viešėję ir mirę, laidojami Raižių kapinėse Alytaus rajone, Nemėžio, Bazorų, Švenčionių, Keturiasdešimt Totorių kapinėse.
Mitybos reikalavimai: Musulmonai taiko specialius reikalavimus kai kuriam maistui. Islamas visiškai draudžia alkoholio, kiaulienos, kraujo, dvėselienos ir tai savo sudėtyje turinčių produktų pirkimą, pardavimą ir vartojimą, o kita gyvulių ar paukščių mėsa turi būti halal (chalal) - حَلال.
Apranga ir išvaizda: Musulmonai išsiskiria iš kitų ne tik savo tikėjimu, ritualais, bet ir apranga bei išvaizda. Musulmonėms moterims viešumoje privaloma užsidengti. Jos dėvi laisvus, kuklius, figūros neišryškinančius drabužius, dengiančius visą kūną, nuo galvos iki pėdų, išskyrus veidą ir plaštakas ir skareles, dengiančias plaukus, krūtinę. Visa musulmonės apranga, vadinama chidžiab - حِجابٌ, kas išvertus tiesiogiai iš arabų kalbos reiškia “apdangalas, uždanga”. Musulmonai vyrai irgi turi savus reikalavimus. Jų apranga taip pat turi būti kukli, neaptempta, dengianti kūną nuo bambos iki kelių. Jie privalo nešioti ne ilgesnes nei kulkšnių kauliukai kelnes.
tags: #gimimo #data #pagal #musulmonu #kalendroiu