Užkimimas ar visiškas balso praradimas sukelia didelį diskomfortą ir apriboja mūsų kasdienį gyvenimą. Staigus skausmas gali paveikti kiekvieną iš mūsų, ir daugelis žmonių susiduria su šia problema visame pasaulyje. O jo praradimo priežastys gali būti labai įvairios - nuo paprasto peršalimo iki rimtesnių sveikatos problemų. Nors kai kuriais atvejais užtenka šiltos arbatos puodelio ir kelių dienų poilsio, kartais į pagalbą tenka pasitelkti vaistus, kurie gali padėti susigrąžinti balsą. Norint gyventi be nugaros skausmo, svarbu suprasti jo atsiradimo priežastis. Taigi, šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kas sukelia staigų skausmą, kokios yra veiksmingiausios priemonės ir ką reikėtų žinoti apie vaistų vartojimą, siekiant susigrąžinti balsą.
Kas Sukelia Staigų Skausmą?
Skausmo pojūtis yra susijęs su mūsų jutimo nervais. Kai nusideginate pirštą ar į jį įsipjaunate, maži skausmo receptoriai (nociceptoriai) odoje nustato, kad yra padaryta žala. Šie nedideli receptoriai yra prijungti prie nervinių ląstelių, todėl jų stimuliacija sukelia signalą, siunčiamą į nervinę skaidulą. Daugelis šių nervinių skaidulų kartu sudaro periferinį nervą, kuris perduoda pranešimą į nugaros smegenis kaip elektrinį impulsą.
Tada, keliaudamas palei nervines ląsteles, signalas pasiekia smegenis ir patenka į gumburą - regioną, kuris vaidina svarbų vaidmenį suvokiant skausmą. Tada skausmo signalai perduodami į somatosensorinę žievę, priekinę žievę ir limbinę sistemą. Jos yra atsakingos už fizinius pojūčius, mąstymą ir emocijas. Visa tai vyksta žaibišku greičiu - susižeidę pajaučiate fizinį skausmą, pagalvojate „auč!“ ir susierzinate ar net supykstate. O jūsų kūnas suaktyvina refleksinį atsaką, kad sumažintų žalą - jei palietėte ką nors karšto, ranka trauksis nuo degančio objekto.
Nors mūsų odoje yra nociceptorių, kurie nustato išorinius skausmo šaltinius, raumenyse, sąnariuose, virškinimo sistemoje ir vidaus organuose taip pat yra vidinių, kurie įspėja apie kenksmingus dirgiklius mūsų kūne, pvz., navikus ar infekcijas.
„Jei pajaučiate aštrų, veriantį skausmą, kuris, atrodo, neturi jokios priežasties, tai gali būti tik suspaudimo trauma, kai nervas yra kurioje nors vietoje suspaudžiamas. Jei pajaučiate tokį skausmą nugaroje, galimai buvo suspaustas stuburo nervas“, - „IFLScience“ paaiškino Liverpulio Johno Mooreso universiteto neuromokslų profesorius Francisas McGlone'as. Jis pažymėjo, kad netikėtus, atsitiktinius skausmus sukelia tikrai ne per klaidą signalizuojantys skausmo nervai - jie dažniausiai praneša apie esančią problemą.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Nervai gali susispausti dėl aplinkinių audinių spaudimo. Tai bendrai žinoma kaip užspaustas nervas. Spaudimą gali sukelti pasikartojantys judesiai arba ilgą laiką išlaikant kūną toje pačioje padėtyje (pavyzdžiui, jei užmiegate sulenkta galūne). Tai taip pat gali sukelti uždegimas dėl traumos ar infekcijos, nes patinę audiniai gali papildomai spausti netoliese esančius nervus. Sportavimas ir mankšta yra įprasti būdai užspausti nervą, kartais tai gali sukelti pasikartojantys judesiai ar nenatūrali kūno padėtis. Ir skausmas nebūtinai lieka vienoje vietoje - užspaustas kaklo nervas gali sukelti rankų skausmą.
Raumenų Mėšlungis
Raumenų mėšlungis yra nevalingi raumenų susitraukimai, kurie sukelia staigų skausmą ir tempimo pojūtį. Šie spazmai gali pasireikšti dienos arba miego metu ir sutrikdyti kasdienę veiklą. Daugelis žmonių patiria mėšlungį bent kartą gyvenime, todėl svarbu suprasti, kaip elgtis užklupus nemaloniems simptomams. Pasak medicalnewstoday.com, mėšlungį gali sukelti dehidratacija, pervargimas, elektrolitų disbalansas arba tam tikri sveikatos sutrikimai, kurie keičia raumenų funkciją.
Mėšlungis gali atsirasti dėl periferinės arba centrinės nervų sistemos padidėjusio jautrumo. Mėšlungis vadinamas skirtingai skirtingose šalyse, pavyzdžiui mėšlungis JAV vadinamas „charley horses“, Jungtinėje Karalystėje vadinamas „choppers“, o Australijoje vadinamas „corkies“. Taip pat, egzistuoja mėšlungio tipai, miogeninis ir neurogeninis. Miogeninis mėšlungis yra susijęs su pačiais raumenimis, o neurogeninis mėšlungis yra susijęs su nervų veiklos sutrikimais. Raumenų spazmai dažniausiai pasireiškia fizinio aktyvumo, miego arba ilgo sėdėjimo metu.
Dažniausi Simptomai
Raumenų mėšlungis dažniausiai pasireiškia staigiu, intensyviu skausmu raumenų susitraukimo metu, taip pat, netikėtais nevalingais susitraukimais, kurių yra neįmanoma kontroliuoti, ir pasižymi trumpa trukme - nuo kelių sekundžių iki 15 minučių. Jei mėšlungis užklumpa naktį, jis gali sutrikdyti miegą ir sukelti skausmingumą net ir po to, kai praeina savaime.
Prieš mėšlungį arba jam prasidėjus dažnai jaučiamas stiprus raumens įtempimas, matomas po oda vietinis raumenų išsipūtimas. Simptomai dažniausiai pasireiškia tam tikrose raumenų grupėse, simptomai ypač dažni blauzdų ir pėdų srityje. Tačiau, geriant pakankamai vandens ir atliekant švelnius tempimo pratimus, galima palengvinti su mėšlungiu susijusį diskomfortą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos istorijos spalio 4-osios įvykiai
Priežastys
Mėšlungio priežastys gali būti dehidratacija, elektrolitų disbalansas, raumenų pervargimas ar medicininės būklės. Šie veiksniai keičia normalią raumenų funkciją ir didina riziką, kad mėšlungis sutrauks raumenį netikėtu momentu. Norint išvengti dažnų spazmų, svarbu suprasti, kaip ir kodėl jie atsiranda, ir kaip elgtis užklupus mėšlungiui.
- Dehidratacija ir Elektrolitų Pusiausvyros Sutrikimas: Dehidratacija ir elektrolitų disbalansas dažnai sukelia raumenų spazmus, kurie dažnai pasireiškia fizinio krūvio metu. Netekus skysčių ir geriant tik vandenį, sumažėja natrio ir chloridų kiekis serume, o sumažėjęs kalio lygis gali trikdyti nervų ir raumenų signalizaciją. Vasarą prakaitavimas yra intensyvesnis, tai sukelia greitą skysčių ir elektrolitų netekimą, todėl būtina laiku papildyti atsargas. Rehidratuojant vien vandeniu gali padidėti hiponatremijos rizika, o atskiesti elektrolitai organizme lemia dažnesnį mėšlungio pasireiškimą. Norint išvengti šios būklės, svarbu tinkamai drėkintis ir vartoti produktus su natriu, kaliu, magnio ir kalcio junginiais.
- Raumenų Nuovargis ir Pervargimas: Raumenų nuovargis yra viena iš dažniausių priežasčių, kodėl mėšlungis gali užklupti netikėtai. Dažnai tai pasireiškia po intensyvios veiklos, ypač jei asmuo nėra tinkamai pasiruošęs fiziniam krūviui. Pervargimas, dehidratacija ir disbalansas, gali smarkiai paveikti raumenų funkciją ir padidinti jautrumą mėšlungiui. Padidėjęs elektrinis aktyvumas, sumažėjęs pH lygis ir energijos atsargų išeikvojimas lemia raumenų dirglumą, kuris sukelia nevalingus raumenų spazmus. Pasikartojantis mėšlungis treniruotės metu / po jos, gali būti ženklas, kad organizmui trūksta skysčių, magnio ar kalio. Staigus treniruočių intensyvumo didinimas, prasta technika ir nepakankamas poilsis didina riziką. Norint išvengti šių pasekmių, svarbu palaipsniui didinti krūvį, atlikti tempimo pratimus prieš ir po treniruotės.
- Medicininės Būklės: Mėšlungį gali lemti įvairios medicininės būklės, kurios keičia raumenų ir nervų sistemos veiklą. Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai (kalio, magnio ar kalcio trūkumas) trukdo normaliai raumenų funkcijai ir gali būti pagrindinė mėšlungio priežastis. Pasak diabetesjournals.org, neurologinės ligos (pvz., amiotrofinė lateralinė sklerozė ar diabetinė neuropatija) sutrikdo nervų impulsų perdavimą ir gali sukelti nuolatinius raumenų spazmus. Kraujotakos sutrikimai (pvz., aterosklerozė ar stuburo stenozė) mažina raumenų aprūpinimą deguonimi ir skysčiais, dėl to didėja spazmų tikimybė. Hormoniniai sutrikimai (ypač skydliaukės ir antinksčių veiklos pokyčiai), taip pat gali išbalansuoti elektrolitų kiekį organizme ir skatinti mėšlungio atsiradimą. Jei mėšlungis kartojasi, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti reikalingus tyrimus.
- Vaistų Sukeltas Raumenų Mėšlungis: Diuretikai (tokie kaip furozemidas) sumažina natrio, kalio, kalcio ir magnio kiekį kraujyje, o tai padidina raumenų spazmų ir skausmo riziką. Bronchus plečiantys vaistai, (pvz., albuterolis ir terbutalinas), taip pat gali sukelti raumenų sutraukimus, nors mechanizmai nėra iki galo aiškūs. Cholesterolio kiekį mažinantys statinai dažnai siejami su raumenų miopatija, o tai lemia didesnį polinkį į mėšlungį. Vaistai nuo kraujospūdžio (AKF inhibitoriai ir kalcio kanalų blokatoriai) gali sutrikdyti elektrolitų balansą ir padidinti jautrumą mėšlungiui. Kiti medikamentai (pvz., donepezilas ar tolkaponas) veikia pacientus su neurologinėmis ligomis. Jei mėšlungis pasireiškia dažnai arba stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją ir pasikonsultuoti su šeimos gydytoju dėl galimų sprendimų.
Rizikos Veiksniai
Raumenų mėšlungis gali išsivystyti dėl daugybės rizikos veiksnių. Netinkamas apšilimas, per intensyvus fizinis krūvis ar treniruotės vasarą, kai gausiai prakaituojama, didina raumenų spazmų riziką. Taip pat, vyresnis amžius, nėštumas, antsvoris, sėdimas gyvenimo būdas, kai raumenys palaipsniui atrofuojasi, yra veiksniai, dėl kurių mėšlungis dažniau pasireiškia. Skysčių ir elektrolitų trūkumas, ypač magnio, kalio bei kalcio, dar labiau didina raumenų jautrumą spazmams.
Užklupus mėšlungiui svarbu nedelsiant imtis veiksmų, kurie apima švelniai ištempti sutrauktą raumenį, gerti vandens su elektrolitais ir, jei mėšlungis kartojasi, kreiptis į gydytoją. Tinkamas elgesys raumenų spazmo atveju, gali padėti gerokai sumažinti nemalonius pojūčius.
Diagnostika
Gydytojai diagnozuodami mėšlungio priežastis atsižvelgia į lėtines ligas (hipotirozė, inkstų ar kepenų ligos), kurios gali lemti elektrolitų pusiausvyros sutrikimus ir skatinti raumenų spazmus. Idiopatinis mėšlungis dažnai apima gastrocnemio ar pėdų raumenų pažeidimą ir pasireiškia trumpais spazmų epizodais, dažniausiai po fizinio krūvio.
Vertinant pacientą, gali būti tiriama šeimos anamnezė, atliekami neurologiniai tyrimai ir stebima raumenų reakcija į tempimo pratimus. Svarbu atskirti, ar skausmas susijęs su kitomis ligomis, pavyzdžiui, klaudikacija ar miozitu. Elektrolitų pusiausvyros, dehidratacijos ir gyvenimo būdo analizė padeda tiksliau nustatyti, kodėl mėšlungis sutraukia raumenį.
Taip pat skaitykite: Berniuko charakteristika pagal gimimo datą (vasario 21 d.)
Jei mėšlungis kartojasi kelis kartus per savaitę, svarbu kreiptis į gydytoją ir sužinoti tikslią diagnozę.
Gydymo Galimybės
Efektyvūs raumenų mėšlungio gydymo būdai apima tempimą, masažą, šilumos ir šalčio terapiją. Vaistai ir maisto papildai gali suteikti palengvėjimą, o prevencinės strategijos padeda sumažinti pasikartojimo riziką. Svarbu žinoti, kada kreiptis į gydytoją, jei mėšlungio priepuoliai tampa dažni arba stiprūs.
- Tempimas ir Masažas: Tempimas ir masažas gali padėti greitai sumažinti raumenų mėšlungį, atpalaiduoti įtemptas skaidulas ir pagerinti kraujotaką pažeistoje srityje. Tempimas leidžia atpalaiduoti raumenis, o švelnus masažas mažina įtampą ir sušvelnina spazmus. Savimasažo ritinėliai gali veiksmingai atpalaiduoti įsitempusius raumenų mazgus. Tempimą ir masažą geriausia taikyti kai spazmas pradeda mažėti, siekiant greitesnio atsipalaidavimo.
- Šilumos ir Šalčio Terapija: Šilumos ir šalčio terapija gali padėti palengvinti raumenų mėšlungį, kiekviena terapija taikoma skirtingais mechanizmais. Pasak webmd.com, šalčio terapija sumažina uždegimą, slopina raumenų spazmus ir mažina medžiagų apykaitos poreikį pažeistoje srityje. Ji gali padėti sumažinti skausmą ir patinimą, sutraukdama kraujagysles. Tuo tarpu, šilumos terapija stiprina kraujotaką, atpalaiduoja įtemptus raumenis, didina lankstumą ir mažina sustingimą. Šiluma taip pat gali skatinti atsipalaidavimą ir pagerinti komfortą atsigavimo laikotarpiu. Abi terapijos gali būti naudojamos pagal simptomų pobūdį ir asmeninius poreikius.
- Vaistai ir Papildai: Raumenų mėšlungis gali būti gydomas tam tikrais vaistais ir maisto papildais, kurie padeda spręsti pagrindines priežastis. Vaistai su chininu gali sumažinti mėšlungio dažnį, tačiau kelia rimto šalutinio poveikio riziką. Raumenis atpalaiduojantys vaistai gali būti skiriami sunkiais atvejais, nes jie mažina įtampą, bet gali sukelti mieguistumą arba priklausomybę. Papildomas magnio vartojimas gali pagerinti nervų ir raumenų funkciją, nors jo veiksmingumas gali skirtis. Pavyzdžiui, vitamino B kompleksas gali padėti esant su neuropatija susijusiam trūkumui, kuris gali sukelti mėšlungį. Vaistų vartojimą turi stebėti gydytojas, o papildų nauda priklauso nuo nustatytų trūkumų. Gydymo pasirinkimas turėtų būti pagrįstas individualiu vertinimu.
Prevencinės Strategijos
Veiksmingos prevencijos priemonės gali reikšmingai sumažinti raumenų mėšlungio pasireiškimą. Svarbu palaikyti tinkamą hidrataciją ir papildyti elektrolitų (ypač natrio ir kalio) atsargas, fizinio krūvio metu. Be to, pasiruošimas veiklai, kuris apima apšilimą, atvėsimą ir palaipsniui treniruočių intensyvumo didinimą, padeda išvengti raumenų perkrovos.
Subalansuota mityba, turtinga magniu ir kaliu, palaiko raumenų funkciją, reguliarus tempimas ir masažas mažina raumenų įtampą, o aplinkos pritaikymas (pvz., šilti drabužiai ar patogi padėtis) gali sumažinti riziką. Šios priemonės gali sustiprinti raumenų atsparumą tiek aktyvumo, tiek poilsio metu.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei mėšlungis dažniau kartojasi, sukelia stiprų skausmą, pasireiškia kvėpavimo sutrikimai ar pastebimi tokie požymiai kaip paraudimas, patinimas, traškėjimas arba skausmas, plintantis į koją ar kitą galūnę. Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei mėšlungis atsiranda be aiškios priežasties, dažnai užklumpa naktį ir trukdo miegoti ar atlikti kasdienes užduotis. Tokiais atvejais būtina ištirti, ar nėra rimtesnių sveikatos problemų, kurios apima elektrolitų disbalansą ar kraujotakos sutrikimus.
Jei mėšlungis pasireiškia ant nugaros arba sutraukia koją kelis kartus per savaitę, tai signalas, kad reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Ankstyvas įsikišimas padeda išvengti komplikacijų ir palengvina gydymo eigą.
Ar Mėšlungis Rodo Rimtesnę Problemą?
Mėšlungis gali rodyti įvairias sveikatos problemas. Jei mėšlungis pasireiškia dažnai, yra stiprus ar nepraeina savaime, verta į tai atkreipti dėmesį. Tokie simptomai gali būti susiję su nervų suspaudimu, elektrolitų disbalansu ar sisteminiais sutrikimais (pvz., skydliaukės veiklos problemomis). Tačiau, neįprasti arba nuolat pasikartojantys raumenų spazmai gali būti ženklas, kad reikėtų kreiptis į gydytoją ir pasikalbėti su specialistu apie savo simptomus.
Mitybos Įtaka
Mitybos veiksniai gali turėti didelę įtaką raumenų mėšlungiui, dėl maistinių medžiagų prieinamumo ir pusiausvyros. Elektrolitai (kalis, natris ir magnis) yra svarbūs raumenų funkcijai ir atsipalaidavimui. Nepakankamas angliavandenių suvartojimas gali sumažinti glikogeno atsargas ir padidinti jautrumą mėšlungiui. Tuo tarpu, B grupės vitaminų ir vitamino D trūkumas gali sutrikdyti energijos gamybą ir kalcio balansą. Tačiau, vartojant avokadus, bananus ir kitus elektrolitų turtingus maisto produktus galima sumažinti mėšlungio riziką fizinio aktyvumo metu.
Amžiaus Įtaka
Amžius gali turėti reikšmingą įtaką raumenų mėšlungio dažnumui, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Maždaug 37 % vyresnių nei 60 metų asmenų patiria naktinius kojų mėšlungius, vidutiniškai 3,4 karto per savaitę. Fiziologiniai pokyčiai (pvz., sumažėjęs nervų ir raumenų vientisumas bei pakitusi elektrolitų pusiausvyra) gali didinti šių epizodų dažnį. Vyresniame amžiuje dažniau pasitaikančios pagrindinės ligos gali padidinti riziką.
Tarpšonkaulinio Nervo Uždegimas
Tarpšonkaulinio nervo uždegimas - tai nervuose atsirandantis skausmas, kurį dažniausiai sukelia skausmo receptorių dirginimas. Santaros klinikų gydytoja neurologė Ieva Sereikė pabrėžia, kad staigaus skausmo priežastys gali būti įvairiausios. „Dažniausiai tai būna stuburo patologija. Su amžiumi dėvisi stuburo diskai, slanksteliai. Nepatogiai gulint gali įvykti biomechaniniai stuburo pasikeitimai, kurie sudirgino nervą ir sukėlė skausmą. Kadangi nervas keliauja po kiekvienu šonkauliu, todėl ir skausmo vieta neprognozuojama - kairėje ar dešinėje, krūtinės ląstos srityje, kai atrodo, kad skauda širdį“, - aiškino gydytoja.
Stuburo pakitimai gali būti negrįžtami, todėl nervo uždegimo gydymas gali ir užtrukti. „Iš pradžių skiriame uždegimą, skausmą malšinančių vaistų, tačiau ilgalaikį rezultatą duoda kineziterapija, reabilitacija, mankštos, judesio korekcija ir atstatymas į biologinę padėtį. Tai gali užtrukti ir pusę metų, ir ilgiau“, - kalbėjo neurologė.
Nervas gali būti suspaustas ir dėl, pavyzdžiui, plyšusio pilvo audinio, pilvo išsipūtimo, randinio audinio formavimosi aplink nervą, perteklinio pilvo raumenų darbo ar stuburo iškrypimo ir kt. Krūtinės ląstos ar šalia esančių sričių chirurginės intervencijos taip pat gali būti viena iš nervo pakenkimo priežasčių.
Pacientą gali išgąsdinti skausmas, kurį sukelia šis uždegimas. Skausmas yra aštrus ir spazminio pobūdžio, apimantis krūtinės ląstą, todėl dažnas mano, kad jį sukelia širdies smūgis. „Skausmas dažnai yra duriantis, bet gali būti ir deginantis. Nuo širdies skausmo jį skiria tai, kad jis stiprėja su judesiu - giliai įkvėpus ar iškvėpus, pasilenkus. Tuo metu širdies skausmui judesys įtakos įprastai neturi, be to, jis ir nesitęsia tiek ilgai kiek uždegimo skausmas. Pastarasis gali lėtai kankinti ir savaitę ar net mėnesį“, - skirtumus vardijo I. Sereikė.
Gydytoja aiškino, kad sėdimas darbas ištrynė pacientų grupes - tarpšonkaulinio nervo uždegimu gali susirgti kiekvienas. Tiesa, jauni pacientai labiau linkę daryti neapgalvotus judesius, jie aktyviau gyvena - tai gali sukelti ligos paūmėjimą. Tarpšonkaulinė neuralgija per 3-6 mėnesius gali praeiti savaime, bet dažniausiai prireikia gydymo. „Negydant uždegimas linkęs kartotis“, - perspėjo pašnekovė. Gydymas vaistas skausmą numalšina gana greitai.
Skausmas Kaklo Priekyje
Skausmas, atsirandantis zonoje tarp apatinio žandikaulio ir krūtinės viršaus, vadinamas skausmu kaklo priekyje. Jis dažnai asocijuojamas su skaudama gerkle, tačiau yra daugybė kitų priežasčių, kurios gali sukelti šią problemą. Taip yra dėl to, nes kaklas sudarytas iš daugybės potencialiai pažeidžiamų elementų, kaip raumenys, raiščiai, sausgyslės, trachėja, stuburas ir kita.
- Raumenų Patempimas ir Pertempimas: Skausmas kaklo priekyje gali atsirasti dėl patempto ar pertempto raumens kaklo šone (sukamojo galvos raumens).
- Mėšlungis: Mėšlungis arba kaklo spazmas yra staigus ir netikėtas vieno ar kelių raumenų susitraukimas. Jis sukelia staigų ir stiprų skausmą, kuris dažniausiai greitai praeina. Mėšlungį gali sukelti dehidratacija, pervergimas, stresas, didelis temperatūrų pokytis ir karštis, mineralų trūkumas.
- Kaklo Trauma: Tai yra pavojingas sužeidimas, dar vadinamas botago kirčio trauma, atsirandantis dėl itin stipraus ir staigaus sukrėtimo. Jo metu kaklas stipriai atlošiamas atgal ir tuomet staigiai į priekį. Dažnai tai nutinka automobilio avarijų, nukritimo, smūgio metu.
- Padidėję Limfmazgiai: Padidėję limfmazgiai gali sukelti skausmą bei diskomfortą kakle ir tai yra pakankamai dažnas reiškinys. Jis gali atsirasti dėl peršalimo, gripo ar įvairių infekcijų ir neretai pasireiškia dar prieš pirmuosius ligos simptomus.
- Alerginė Reakcija: Šiais laikais labai daug žmonių susiduria su įvairiomis alergijomis, kartais to net nežinodami. Skausmas kaklo priekyje arba skausmas ir tempimo jausmas gerklėje yra viena pirmųjų kūno reakcijų į įvairius alergenus. Jis pasireiškia sunkumu kalbėti ar ryti, kosėjimu, oro trūkumu. Tokią reakciją dažniausiai sukelia maistas, vaistai, vabzdžių įkandimai ar kitos medžiagos.
Skausmo kaklo priekyje gydymas tiesiogiai priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Jei tai sukelia peršalimas, alergija ar infekcija - gydomi šių ligų simptomai. Tačiau kitais atvejais geriausias gydymo ir prevencijos būdas yra kineziterapija. Kineziterapiniai pratimai padeda gerinti raumenų, raiščių lankstumą, stiprina raumenis, sukuria tinkamą atramą stuburui ir gerina ištvermę ar net koreguoja laikyseną. Kineziterapinių pratimų nauda akivaizdi kalbant apie patemptų ar pertemptų raumenų problemą. Tokiu būdu grąžinamas raumenų balansas, sustiprinami nusilpę raumenys ir didinama nuolat išvarginamų raumenų ištvermė.
Svarbu suprasti, kad nors ir kaklui pavojingų situacijų neina išvengti, didžiausią įtaką traumos pasekmėms daro kūno būklė prieš įvykį. Jei kaklo raumenys, raiščiai ir sausgyslės yra stiprūs ir lankstūs, stuburas turi tinkamą atramą, kaklas tampa sunkiai pažeidžiamu. Net ir stipraus smūgio atveju išlavinti raumenys greitai prisitaikys prie situacijos ir minimalizuos žalą. Būtent dėl to kineziterapiniai pratimai gali padėti išvengti kaklo skausmo ir rimtų traumų.