Šiame straipsnyje išnagrinėsime vienkartinio turto deklaravimo esmę, kam jis buvo skirtas, ką reikėjo deklaruoti ir kokios buvo svarbiausios datos bei pasekmės nedeklaravus turto. Taip pat aptarsime, kokie įstatymai reglamentavo šį procesą ir kokie pakeitimai įvyko vėliau.
Įstatyminis Pagrindas Ir Tikslai
Nuo 2003 m. gruodžio 18 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Gyventojų turto deklaravimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5583). Šis įstatymas pakeitė ankstesnįjį, galiojusį nuo 1993 m., ir nustatė naują tvarką, pagal kurią turtą ir pajamas privalėjo deklaruoti tam tikros gyventojų grupės.
Vienkartinis gyventojų turto deklaravimo įstatymas (Žin., 2003, Nr.123-5582) buvo priimtas siekiant sukaupti informaciją apie gyventojų turimą neregistruotą turtą. Tai buvo vienkartinė akcija, kurios metu valstybė siekė inventorizuoti gyventojų turtą, kuris nebuvo įtrauktas į jokius registrus.
Kas Privalėjo Deklaruoti Turtą?
Pagal įstatymą, turtą ir pajamas turėjo deklaruoti:
- Politikai.
- Valstybės tarnautojai.
- Kandidatai į Seimą ir Europos Parlamentą.
- Kiti aukšti valstybės pareigūnai ir jų šeimos nariai.
- Gyventojai, pageidaujantys gauti piniginę socialinę paramą (ir jų šeimos nariai).
- Gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Šios grupės asmenys turėjo deklaruoti turtą (turėtą gruodžio 31 d.) ir pajamas kiekvienais metais - už praeitus metus iki kitų metų gegužės 1 d. Tačiau kiti gyventojai, kurie nepriklausė aukščiau išvardytoms grupėms, savo turtą turėjo deklaruoti pagal LR vienkartinį gyventojų turto deklaravimo įstatymą iki 2005 metų gegužės 1 d.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Ką Reikėjo Deklaruoti?
Pagal Vienkartinį gyventojų turto deklaravimo įstatymą, turtą turėjo deklaruoti tie gyventojai, kurie turėjo jokiuose registruose neįrašyto turto. Tai reiškia, kad reikėjo deklaruoti:
- Nekilnojamąjį turtą, kuris nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pavyzdžiui, 2000-aisiais pradėtas, bet nebaigtas statyti namas.
- Užsienyje turėtą nekilnojamąjį turtą bei nebaigtus statyti pastatus.
- Užsienyje esantį kilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, automobilius, ginklus.
- Pinigines lėšas, laikomas Lietuvos ir užsienio bankuose ar namuose, jeigu bendra suma viršijo 50 000 litų. Ši suma buvo sudedama iš visų turimų sąskaitų ir grynųjų pinigų.
- Paskolintas ir nesusigrąžintas iki 2003-iųjų pabaigos sumas, kurios viršijo 2000 litų.
- Pasiskolintas ir negrąžintas sumas, kurios viršijo 2000 litų.
- Meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, kurių vieneto vertė buvo didesnė nei 10 000 litų.
- Kitą, gyventojo nuomone, vertingą turtą. Pavyzdžiui, antikvarinį laikrodį, jei jo vertė buvo didesnė nei 10 000 litų.
- Vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 2000 litų.
Svarbu:
- Lietuvoje įregistruoto nekilnojamojo turto deklaruoti nereikėjo.
- Neturėjo būti deklaruojamos Lietuvoje ar užsienio valstybėse turėtos 50 tūkst. Lt ir mažesnės piniginės lėšos.
- Lietuvoje turėto kilnojamojo turto (pvz., automobilių, traktorių, motociklų, ginklų), tiek įregistruoto, tiek neįregistruoto atitinkamuose registruose, deklaruoti nereikėjo.
Turto Vertės Nustatymas
Turimo turto vertė (kiekvieno daikto atskirai) buvo nurodoma taip:
- Įsigijimo (faktine) kaina (jei ši vertė buvo nurodyta deklaruojamo turto įsigijimo dokumentuose).
- 2003 m. gruodžio 31 d. buvusia tikrąja rinkos kaina. Tikroji rinkos kaina buvo nurodoma tuomet, kai nebuvo turto įsigijimo kainos, arba kai gyventojas manė, jog turto įsigijimo kaina labai skiriasi nuo turto rinkos vertės.
- Paties gyventojo nuožiūra įvertinta nebaigta statyba.
Deklaracijos Pateikimo Būdai Ir Terminas
Deklaracijas piliečiai galėjo pateikti įvairiais būdais:
- Atnešti į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir įmesti į specialią dėžę.
- Atsiųsti registruotu laišku.
- Ateityje - ir elektroniniu laišku (tuo metu dar nebuvo plačiai naudojama).
Užpildytą deklaraciją gyventojas, 2003 m. gruodžio 31 d. turėjęs deklaruotino turto, privalėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2005 m. gegužės 2 d. Prie užpildytos deklaracijos jokių pažymų ar turto įsigijimą patvirtinančių dokumentų pridėti nereikėjo.
Pasekmės Nedeklaravus Turto
Pagal LR vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, nuolatinis Lietuvos gyventojas, nedeklaravęs turto pagal šį įstatymą, įsigydamas kitą turtą, negalėjo pagrįsti jo įsigijimo šaltinių pajamomis, gautomis už parduotą, tačiau nedeklaruotą turtą. Tai reiškia, kad jei gyventojas nedeklaravo, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, kurį vėliau pardavė, jis negalėjo panaudoti gautų pajamų įsigyjant kitą turtą, nes negalėjo įrodyti jų šaltinio.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Valstybės Garantuojama Teisinė Pagalba Ir Socialinė Parama
LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (Valstybės žinios, 2000, Nr. VIII-1591) įsigaliojo 2001 m. sausio 1 d. Pagal šio įstatymo nuostatas, asmenys, dėl turtinės padėties negalintys tinkamai ginti savo teisių ir įstatymais saugomų interesų, turėjo teisę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Tuo atveju jie privalėjo deklaruoti turimą turtą ir metines pajamas.
Nuo 2004 metų sausio 1 d. įsigaliojus Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymui, socialinei pašalpai gauti reikėjo įvertinti šeimos turimą turtą ir gautas pajamas. Gyventojai, pageidaujantys gauti piniginę socialinę paramą, ir jų šeimos nariai savo turtą ir pajamas privalėjo deklaruoti, savivaldybei pareikalavus.
Pavyzdžiai
Štai keletas pavyzdžių, iliustruojančių, kaip turėjo būti deklaruojamas turtas:
- Pavyzdys 1: Nuolatinio Lietuvos gyventojo 2003 m. gruodžio 31 d. turimą turtą sudarė santaupos - 65 000 Lt (bendra suma banke ir ne banke) ir butas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 1999 m. Šis gyventojas iki 2005 m. gegužės 2 d. turėjo pateikti Vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaraciją, kurioje deklaruos 2003 m. gruodžio 31 d. turėtas santaupas (kadangi jų bendra suma viršijo 50 000 Lt). Tuo tarpu Lietuvoje turimo buto, kuris 2003 m. gruodžio 31 d. buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, deklaruoti nereikėjo.
- Pavyzdys 2: Gyventojas nuo 1995 metų statosi namą, kuris iki 2003 m. gruodžio 31 d. nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos gyventojo turėta ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. Nekilnojamojo turto registre neįregistruota nebaigta statyba privalėjo būti deklaruojama Vienkartinėje turto deklaracijoje.
- Pavyzdys 3: Gyventojas 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo 1998 m. įregistruotą gyvenamąjį namą, medžioklinį šautuvą, 45 000 Lt piniginių lėšų ir 2002 m. buvo paskolinęs 12 000 Lt įmonei, kuri iki 2003 m. gruodžio 31 d. dar buvo negrąžinusi 3 000 Lt. Gyventojas privalėjo teikti deklaraciją, nes jo suteiktos ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. negrąžintos paskolos suma buvo 3 000 Lt (didesnė nei 2 000 Lt). Kito turto - įregistruoto namo, Lietuvoje turimo ginklo ir turimų lėšų - 45 000 Lt, šis gyventojas deklaruoti neprivalėjo.
Vėlesni Pakeitimai
Vyriausybė vėliau pritarė Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimams, kuriuose numatyta, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, sulaukę 18 metų, ir į Lietuvą nuolat gyventi atvykstantys asmenys, vieną kartą, t. y. tada, kai jie sulaukia 18 metų arba atvyksta gyventi į Lietuvą, turės deklaruoti įstatyme numatytą savo turtą, jeigu jo turi. Šie pakeitimai buvo parengti įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas dėl korupcijos prevencijos, siekiant sukurti efektyvesnį teisinį nepagrįsto praturtėjimo kontrolės mechanizmą.
Pagal projekto nuostatas turtą turėjo deklaruoti ir tie gyventojai, kurie 2004-2009 m. sulaukė 18 metų arba tais metais įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai privalėjo deklaruoti 2009 metų gruodžio 31 d. turimą deklaruotiną turtą.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
Informacijos Šaltiniai Ir Pagalba
Konsultacijas dėl deklaracijų užpildymo teikė apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos. Taip pat buvo galima naudotis elektroniniu deklaravimu, sudarius sutartį su VMI.
tags: #gime #2000 #tures #deklaruoti