Gargždų vaikų muzikos mokykla - svarbi kultūros ir švietimo įstaiga, turinti ilgą ir turtingą istoriją. Per dešimtmečius mokykla išugdė daugybę talentingų muzikantų, prisidėjo prie regiono kultūrinio gyvenimo ir išsaugojo muzikinio ugdymo tradicijas. Šiame straipsnyje apžvelgiama Gargždų muzikos mokyklos istorija, pradedant jos įkūrimu ir plėtra, baigiant svarbiausiais pasiekimais ir iššūkiais.
Mokyklos įkūrimas ir raida
Gargždų muzikos mokyklos istorijos pradžia siejama su entuziastingų pedagogų ir kultūros veikėjų iniciatyva. Mokyklos įkūrimas buvo atsakas į augantį poreikį užtikrinti vaikams galimybę mokytis muzikos ir lavinti savo talentus. Mokyklos gyvavimo laikotarpiu, nepaisant visų iššūkių, įstaiga nuosekliai vykdė savo misiją - ugdyti jaunąją kartą, skiepyti meilę muzikai ir puoselėti kūrybiškumą.
Švietimo reformų sūkuriuose direktorius V. Normantas per keturiasdešimt trejus Gargždų muzikos mokyklai vadovavimo metus su pedagogų kolektyvu išarė ir ilgą, ir plačią, bet, svarbiausia tiesią vagą rajono kultūros gyvenimo baruose.
Energingi tuomečiai Veiviržėnų ir Endriejavo bendrojo ugdymo mokyklų direktoriai S. Muižė ir J. Gindulis, bendraudami su V. Normantu, įkūrė muzikos mokyklos filialus.
Vadovai ir pedagogai
Mokyklos istorijoje svarbų vaidmenį atliko jos vadovai ir pedagogai, kurie savo atsidavimu ir profesionalumu prisidėjo prie mokyklos augimo ir klestėjimo. Mokyklos direktoriai, tokie kaip Vidutis Normantas, kuris 43 metus vadovavo kolektyvui, ir dabartinė direktorė Danutė Ruškytė, užtikrino mokyklos stabilumą, puoselėjo tradicijas ir inicijavo naujoves.
Taip pat skaitykite: Vaiko teisių apsaugos darbuotojų nusižengimai Lietuvoje
Penktadienį Gargždų muzikos mokykloje buvo pagerbtas buvęs jos direktorius Vidutis Normantas, 43 metus vadovavęs kolektyvui ir beveik 50 metų šią įstaigą vadinęs antraisiais namais. V. Normantą, išėjusį į užtarnautą poilsį, pakeitė buvusi jo pavaduotoja Danutė Ruškytė. „Kolektyvas perėmė mokyklą, turinčią daug pasiekimų, susiklosčiusias tradicijas, kurias mes pasižadame tęsti“, - sakė naujoji Muzikos mokyklos direktorė D. Ruškytė.
Pedagogai, tokie kaip Viktorija Armanda Stripinienė, kuri šiemet šventė 50 metų pedagoginio darbo sukaktį, savo žiniomis ir patirtimi įkvėpė daugybę mokinių siekti aukštumų muzikoje. Jų dėka mokykla išugdė ne vieną talentingą muzikantą, kuris sėkmingai tęsia savo karjerą Lietuvoje ir užsienyje.
V. Gargždų muzikos mokykloje ir daugiau pedagogų savo darbą skaičiuoja dešimtmečiais. 50 metų pedagoginio darbo sukaktį šiemet švęs Gargždų muzikos mokyklos mokytoja Viktorija Armanda Stripinienė.
Iššūkiai ir pergalės
Mokyklos istorijoje būta įvairių iššūkių ir pergalių. Vienas iš didžiausių iššūkių buvo permainų metai, kai buvo svarstoma galimybė panaikinti muzikos mokyklas ir muzikinį lavinimą atiduoti į bendrojo ugdymo įstaigas. Tačiau, dėka sumanių žmonių ir Žemaitijos krašto švietimo skyrių vedėjų drąsos, pavyko įrodyti muzikos mokyklų svarbą ir reikalingumą.
Reikia prisiminti ir nelengvus permainų metus, kai tuometinei Švietimo ministerijai vadovavo iš užsienio atvykusios lietuvės, kurios ne visai suprato muzikos mokyklų svarbą ir paskirtį. Net siūlė panaikinti tokio tipo mokyklas, muzikinį lavinimą atiduoti į bendrojo ugdymo įstaigas. Pamenu, kaip Žemaitijos krašto švietimo skyrių vedėjai tikrai buvo drąsūs žmonės ir pasiūlė iš JAV atvykusiai Švietimo ministerijos viceministrei apsilankyti Gargždų vaikų muzikos mokykloje ir taip įsitikinti, jog šio tipo mokyklos Lietuvoje turi gerą vardą ir jos labai reikalingos muzikiniam moksleivių ugdymui. Viceministrė, pamačiusi koncertuojančių Žemaitijos krašto vaikų muzikos mokyklų moksleivių muzikinį lygį, atsisakė keistos idėjos. Ir taip muzikos mokyklos mūsų šalyje išliko. Pamenu, kad ir mūsų rajono vienos kadencijos Taryboje buvo tokių politikų, kurie, pasišovę „sutaupyti“ lėšų, išdrįso siūlyti panaikinti muzikos mokyklą. Tačiau visgi sumanių žmonių, numačiusių ne vieną ėjimą į priekį, dėka mokykla toliau dirbo. O mokyklos vadovui reikėjo su kolektyvu išgyventi, kad tos keistos permainos nepaliktų vaikų muzikinio gyvenimo užribyje.
Taip pat skaitykite: Paslaugos Gargždų vaikų poliklinikoje
Nepaisant iššūkių, mokykla nuolat tobulėjo ir plėtė savo veiklą. Buvo įkurti muzikos mokyklos filialai Veiviržėnuose ir Endriejave, kurie suteikė galimybę dar daugiau vaikų mokytis muzikos.
Mokyklos veikla šiandien
Šiandien Gargždų muzikos mokykla yra moderni ir dinamiška įstaiga, kuri siūlo platų muzikinio ugdymo programų spektrą. Mokykloje galima mokytis įvairių instrumentų, dainavimo, muzikos teorijos ir kitų disciplinų. Mokykla aktyviai dalyvauja rajono ir šalies kultūriniame gyvenime, rengia koncertus, festivalius ir kitus renginius.
Gargždų miesto istorija
Gargždai - miestas Lietuvos vakaruose, į rytus nuo Klaipėdos, Minijos dešiniajame krante. Gargždai yra Klaipėdos rajono savivaldybės ir Gargždų seniūnijos centras. Mieste gyvena 15 932 gyventojai.
Pro Gargždus eina Vilniaus-Klaipėdos automobilių magistralė ir geležinkelis į Klaipėdą. Mieste stovi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Gargždai garsėja naftos gavyba, statybinių medžiagų, naminių gyvūnų ėdalo ir chemijos pramone.
Gargžduose veikia paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, visuomenės sveikatos biuras, gimnazija, progimnazija, pagrindinė, muzikos ir sporto mokyklos, vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras, 4 lopšeliai-darželiai, kultūros namai, Jono Lankučio biblioteka, atviras jaunimo, turizmo informacijos ir socialinių paslaugų centrai. Taip pat mieste yra Viliaus Gaigalaičio globos namai ir Gargždų krašto muziejus. Leidžiamas Klaipėdos rajono savivaldybės laikraštis „Banga“.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų istorija Gargžduose
Miesto gatvių senasis tinklas spindulinis, centre - keturkampė aikštė. Vyrauja 2-5 aukštų mūriniai pastatai. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje stovi klasicistinė koplyčia ir varpinė. Senosiose kapinėse galima išvysti daug tautodailininkų sukurtų medinių skulptūrų.
Gargždai pirmąkart paminėti 1253 m. 15 a. buvo Žemaitijos seniūnų Kęsgailų dvaras, vėliau - didžiojo kunigaikščio seniūnijos centras, nuo 1797 m. - privati valda. Apie 1535 m. pastatyta bažnyčia, kuri per reformaciją buvo uždaryta, vėliau perstatyta ir sudegė. Prie dvaro ir bažnyčios kūrėsi miestelis. 1540 m. įsteigta muitinė. 1600 m. suteikta turgų ir prekymečių privilegija, o 1792 m. - miesto teisės.
19 a. 1830-1831 m. sukilimo pabaigoje netoli Gargždų per Rusijos imperijos-Vokietijos sieną į Prūsiją perėjo sukilėlių likučiai. Po 1835 m. Gargždų savininkas dalį miestelio gyventojų katalikų iškeldino į kaimus, jų vietoje apgyvendino žydų. 1861-1950 m. Gargždai buvo valsčiaus centras. Per 1863-1864 m. sukilimą Gargždų vikaras Izidorius Noreika buvo vienas sukilėlių vadų.
Lietuvių spaudos draudimo metais per Gargždus buvo gabenama lietuviška literatūra. 1908-14 m. veikė Blaivybės, o 1909-14 m. - „Saulės“ draugijų skyriai. Per I pasaulinį karą Gargždai buvo apgriauti ir sudeginti. 1926 m. įsteigta pieninė, 1939 m. - biblioteka.
1941-52 m. ištremta 16 Gargždų gyventojų. 1941 m. miestelis vėl degė. Tais pačiais metais Tilžės gestapo operatyvinis būrys nužudė 384 Gargždų gyventojus, daugiausia žydus. Sovietų okupacijos metais nuo 1950 m. Gargždai buvo Klaipėdos rajono centras. 1997 m. patvirtintas Gargždų herbas.
Gargždų muzikos mokykla šiandien
Šiandien Gargždų muzikos mokykla sėkmingai tęsia savo veiklą ir puoselėja muzikinio ugdymo tradicijas. Mokykla didžiuojasi savo auklėtiniais, kurie sėkmingai dalyvauja konkursuose ir festivaliuose, garsindami Gargždų vardą Lietuvoje ir užsienyje.